Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-12-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-677-617/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-12-03
Bylos Nr.
A20.-677-617/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00673-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Advokatai
Ilona Šaltė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A20.-677-617/2025
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00673-2025-9Procesinio sprendimo kategorija: 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 3 d.Švenčionys
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėjas Anatolij Januševskij,sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei L. V.,užsieniečiui B. R., jo atstovei advokatei Ilonai Šaltei,vertėjui Mecit Zengin,

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo B. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras teikimu prašo skirti Turkijos Respublikos piliečiui B. R. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimo iki 2026-03-02, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad užsienietis, būdamas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, 2025-04-24 pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Jis 2025-12-01 pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos ir VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2025-12-01 sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Užsienietis prieglobsčio byloje nėra apklaustas, jo prieglobsčio motyvai neišaiškinti, jis Lietuvos Respublikoje neturi šeimyninių, socialinių ryšių, gyvenamojo ploto, pragyvenimo šaltinio, prašo taikyti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimo iki 2026-03-02, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

Užsienietis paaiškino, kad jis su teikimu sutinka. Jis kartu su sutuoktine, kuri buvo gavusi Lietuvos Respublikos vizą, nuvyko į Vokietiją, kur gyvena sutuoktinės dukra su vaikais. Vokietijoje jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, bet buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką. Lietuvos Respublikoje jis neturi gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, todėl jam nėra būtinybės išvykti iš apgyvendinimo vietos, nori, kad jam būtų suteikta galimybė naudotis telefonu.

Užsieniečio atstovė paaiškino, kad, atsižvelgiant į užsieniečio poziciją, su teikimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Nustatyta, kad B. R. (toliau – ir užsienietis) kartu su sutuoktine, kuri buvo gavusi Lietuvos Respublikos vizą, nuvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, kur 2025-04-24 pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Jis 2025-12-01 pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos ir VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2025-12-01 sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val.

Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, užsieniečio asmenybė nustatyta.

Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikinos apgyvendinimo vietos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, B. R. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas <...> tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. <..>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

Kaip minėta, užsienietis nuvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, kur gyvena jo sutuoktinės dukra su vaikais su tikslu ten gyventi. Užsienietis Vokietijos Federacinėje Respublikoje pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo ir pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką. Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi šeimyninių, ekonominių, socialinių ryšių, gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio. Esant išdėstytoms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdama laisvai užsienietė gali savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama sprendimo jos prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui. Tokią praktika formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A-1550-815/2023).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 4 d. 2 p., 115 str. 2 d. 5 p., teismas

nusprendžia:

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti.

Taikyti Turkijos Respublikos piliečiui B. R., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026-03-01, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Anatolij Januševskij