Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), bedarbis, gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2022 m. gegužės 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, vienerių metų terminui be užstato, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones) 1 metams 6 mėnesiams, 10 MGL (t. y. 500 Eur), dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. bei vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirtas automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas; 2022 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo ir šioje dalyje priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, pripažinta kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 51 MGL dydžio (2 550 Eur) bauda, BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 34 MGL dydžio (1 700 Eur) bauda; pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonių. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. Ž. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. sausio 5 d., panaikinta A. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, tai yra 500 (penkių šimtų) eurų, dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kita nuosprendžio dalis nekeista; teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. Ž., 2023 m. sausio 3 d., apie 17:00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,14 promilės neblaivumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia du kartus delnu sudavė per viršugalvį savo mamai L. Ž., t. y. tokiu būdu mušdamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai L. Ž..

2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamasis A. Ž. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

3. Kaltinamasis A. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs šį nusikaltimą. Psichiatro įskaitoje yra registruotas dėl depresijos. Priklausomybių neturi, galvos traumų neturėjęs. Serga depresija, turi 75 procentus darbingumo. Gyvena kartu su mama nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jis yra nedirbantis, dirba tik mama. 2023 m. sausio 3 d. ryte mama išėjo į darbą, jis vienas liko namuose. Namuose vienas vartojo alkoholį, išgėrė 0,7 l talpos butelį degtinės. Mama į namus grįžo po darbo, apie 15:30 valandą. Kai mama grįžo namo, tada abu gėrė degtinę. Begeriant su mama sukonfliktavo, tai per alkoholį, įvyko nesusikalbėjimas ir kambaryje mamai, sėdinčiai ant sofos, delnu du kartus sudavė per viršugalvį. Sudavė jai nestipriai. Viskas įvyko dėl to, kad buvo girtas. Yra buvę atvejų, kai mamą pastumdavo, tačiau jos nemušdavo. Jie (duomenys neskelbtini) turi sodybą, ten gyvena jo seneliai, tad kol vyksta ikiteisminis tyrimas, jis galėtų pagyventi ten. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, mamos atsiprašys, pažada daugiau nusikaltimų nedaryti (b. l. 78-80).

4. Liudytoja L. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu gyvena kartu su savo sūnumi A. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 3 d., apie 05:30 val., ji išėjo į darbą ir paliko A. namuose, šis gėrė alų ir šampaną. Į namus grįžo apie 16:00 val., skambino į duris, tačiau durų jai niekas neatidarė, todėl duris atsirakino pati, nes turėjo raktą. Įėjusi į butą rado sūnų sėdintį ir geriantį sidrą. Pamačiusi, kad sūnus geria, supyko ir, pati atsidariusi butelį degtinės, išgėrė apie 300 gramų ir surūkė cigaretę. Išgėrusi ėmė sūnui priekaištauti, kad šis geria, aiškino, kad jis gerti negali dėl sveikatos ir, kad neprisideda prie buto išlaikymo. Dėl to sūnus labai supyko ir du kartus dešine ranka (atviru delnu) sudavė jai į galvą. Ji gynėsi, bandė užsidengti rankomis veidą, kad neliktų mėlynių. Kai jai sudavė į galvą, labai skaudėjo, ji verkė, tačiau nešaukė, nes bijojo, kad kaimynai neišgirstų. Sudavęs du smūgius, A. nuėjo gerti toliau, turėjo degtinės ir sidro, alkoholį išsinešė į kitą kambarį. Kai A. išėjo iš kambario, ji pasijuto labai blogai, ėmė skaudėti širdį ir sumuštą galvą, todėl nutarė išsikviesti pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė A. ir jį išsivežė. A., būdamas girtas, muša ją nebe pirmą kartą, tačiau anksčiau į policiją nesikreipė, nes bijojo. Ji nenorėtų, kad sūnus būtų iškeldintas iš nuomojamo buto, būdamas blaivus A. nebūna agresyvus. Ji su sūnumi vartojo alkoholį nuo gruodžio mėn. 31 d., t. y. 4 dienas. Išgėrę jie dažnai pykstasi. Mano, kad dėl kilusio konflikto iš dalies yra kalta ir ji. Neketina vykti į Vilnių pas teismo medicinos ekspertą. Šiuo metu ant sūnaus nebepyksta (b. l. 24-27).

5. 2023 m. sausio 10 d. kitų objektų apžiūros metu teismo medicinos specialistas Rimantas Laurinavičius pateikė išvadą, kad L. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini) sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti 2023 m. sausio 3 d, nenustatyta (b. l. 40-41).

6. 2023 m. sausio 4 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad: atvykstama į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Priešais matomas 5 aukštų daugiabutis namas. Name yra dvi laiptinės. Prie antros laiptinės matomos dvejos durys. Kairiau esančios durys veda į rūsį, dešiniau esančios durys veda į laiptinę, jos su kodu. Virš durų yra skaičiai (duomenys neskelbtini). Pro duris patenkama į koridorių. Priešais matomos baltos spalvos durys, jos praviros. Įėjus į laiptinę matomi betoniniai laiptai. Užlipus betoniniais laiptais antrame laiptinės aukšte, kairėje sienoje matomos šarvo durys pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Pro buto duris patenkama į koridorių. Prie kairės sienos matomi trys praėjimai į patalpas. Patalpos Nr. 1 durys uždarytos. Toje pačioje sienoje yra praėjimas į patalpą Nr. 2. Įėjus į patalpą, prie kairės sienos matomos virtuvinės spintelės, dujinė viryklė, mikrobangų krosnelė, šaldytuvas. Priekinėje sienoje yra langas. Prie dešinės sienos matomas stalas, ant jo padėti įvairūs daiktai. Prie stalo pastatytos trys kėdes. Kairėje sienoje matomas praėjimas į patalpą Nr. 3. Durys atidarytos. Įėjus į patalpą Nr. 3 matoma prie kairės sienos pastatyta trijų durų spinta. Šalia jos stovi spintelė, ant jos, televizorius. Priekinėje sienoje matomas langas, užkabintos užuolaidos. Prie dešinės sienos matoma spintelė. Ant jos sudėti įvairūs daiktai. Prie spintelės, ant žemės, matomos tuščios alkoholio skardinės. Prie spintelės matoma lova, ant jos patalai sudėti netvarkingai. Prie dešinės sienos yra dar dvi spintelės. Prie jų sudėti medžiaginiai maišeliai su rūbais. Koridoriaus priekinėje sienoje matomos durys, vedančios į patalpą Nr. 4. Patalpos Nr. 4 durys uždarytos. Dešinėje sienoje matomos durys, jos atidarytos. Pro atidarytas duris patenkama į patalpą Nr. 5. Patalpoje Nr. 5 prie kairės sienos matomas oranžinės spalvos fotelis. Ant jo sudėti rūbai. Prie fotelio matomi spintelė ir ant jos padėtas televizorius. Prie spintelės matoma sekcija, joje sudėti įvairūs daiktai. Priekinėje sienoje matomi langas ir durys, vedančios į balkoną. Ant lango užkabintos užuolaidos. Prie priekinės sienos stovi oranžinės spalvos fotelis. Kambario viduryje pastatytas staliukas. Ant jo padėtos dvi stiklinės, televizoriaus pultelis, vaistai. Staliukas pastatytas ant kilimo. Prie kairės sienos matoma pastatyta vaza su dirbtinėmis gėlėmis. Šalia jos pastatyta oranžinės spalvos sofa. Ant jos padėtą pagalvė ir pledas. Prie sofos pastatyta medinė kėdė. Prie kėdės stovi limonado plastikinis butelis. Smurtas artimoje aplinkoje vyko patalpoje Nr. 5. Apžiūrėjus įvykio vietą jokių pėdsakų ar įvykiui reikšmingų detalių nerasta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (b. l. 7-9).

7. 2023 m. sausio 26 d. kitų objektų apžiūros metu nustatyta, kad tarnybiniu kompiuteriu, naudojant programą Windows Media Player paeiliui apžiūrimi trys vaizdo įrašai: Atidarius pirmąjį vaizdo įrašą „2023_0103_205358_006“, vaizdo įrašo fiksuojamame vaizde kairiame apatiniame kampe matomas dvejomis eilėmis užrašas „VLN_UKM10_60F648 2023/01/03 20:53:57“, kuris nurodo BODY kameros numerį, vaizdo fiksavimo datą ir laiką. Vaizdo įrašo fiksuojamame vaizde matoma, kad yra tamsus metas, pareigūnai atvyksta prie daugiabučio namo, įeina į laiptinę, prie durų ant kurių yra Nr. (duomenys neskelbtini), laukia L. Ž.. Pareigūnai su L. Ž. įeina į vidų. Moteris pasako pareigūnams, kad jos sūneliui užbangavo. Kambaryje matyti ant fotelio sėdintis stambaus kūno sudėjimo A. Ž.. Pareigūnams paklausus, kas atsitiko, L. Ž. paaiškino, kad jis muša, kad alkoholį vartoja, prideda, kad ir ji yra pavartojusi alkoholio. Pareigūnams paprašius detaliau papasakoti, L. Ž. parodė, kad jie susipyko, ir kad jis vyriška ranka pradėjo ją mušti. Ji aiškino, kad jai lovoj gulint, jis atėjo ir ją mušė ranka, daug kartų. L. Ž. nurodo, kad jis jai trenkė į veidą, rodo į ranką, kad jos ranka mėlyna, aiškindama, kad ji apsigynė užsidengdama, kad nebūtų mėlynas veidas. Moteris aiškina, kad jai pikta, jog pareidama iš darbo vis randa jį girtą namuose. Pareigūnai paaiškina L. Ž., kad bus pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kad A. Ž. bus išvežtas į areštinę. Pareigūnei paklausius, ar jis šiandien prieš ją smurtavo, L. Ž. parodo, kad taip, bet pagrinde buvo vakar ir užvakar. Pareigūnui paklausus, ar šiandien skaudėjo, kai ją mušė, L. Ž. atsakė ,,tai žinoma“. Pareigūnai kartu su A. Ž. ir L. Ž. išeina iš jų buto. Paskutinis vaizdo įrašas baigiasi 21:13:26 laiku. Visi trys vaizdo įrašai įrašomi į CD-R diską ir pridedami prie IT Nr. 01-1-00521-23 (b. l. 46-48).

Motyvuojamoji dalis

8. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. Ž., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo motinai. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojos parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. Ž. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

9. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas, kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

10. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

11. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmę mažinti 1/3 ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios. BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu paskirtą bausmę bendrinti su 2022 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinę bausmę skirti 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios ir 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose įpareigojant per 10 mėnesių išklausyti visą šių programų kursą. Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nustatytą 2 (dvejus) metų baudos sumokėjimo terminą nuo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 23 d. Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – dvejiems metams šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. sausio 5 d. Palikti galioti A. Ž. 2022 m. gegužės d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu skirtą automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. (šią baudžiamojo poveikio priemonę galioti buvo palikęs Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu). Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

12. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka.

13. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Teismas, skirdamas bausmę A. Ž., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. A. Ž. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas 2022 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs, administracine tvarka per 5 metų laikotarpį baustas 4 kartus, paskutinį kartą 2021 m. spalio 29 d., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalį (b. l. 87-114). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, išskyrus kaltinamojo nurodymą, kad gydosi pas psichiatrą dėl depresijos. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, nustatyta viena sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

15. Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad laisvės apribojimo bausmė, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus teisinga, pagrįsta, pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kartu teismas pažymi, kad BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra, įpareigojimais arba vietoj jų teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus. Taigi draudimo nustatymas yra teismo teisė. Draudimo nustatymas nėra bausmės rūšies ir dydžio pakeitimas. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo kaltinamojo neblaivumas ir alkoholio vartojimas, kartu su kitais įpareigojimais ir draudimais kaltinamajam tikslinga paskirti šį draudimą – uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

16. Kaltinamasis A. Ž. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

17. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo A. Ž. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis, 48 straipsnio 7 dalis).

18. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. Ž. buvo sulaikytas nuo 2023 m. sausio 3 d. 21:00 val. iki 2023 m. spalio 4 d. 09:58 val., vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

19. Ikiteisminio tyrimo metu, 2023 m. sausio 4 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant A. Ž. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. Ž., paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintini.

20. BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas su kompaktiniu disku – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

21. Civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalies pagrindu šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos nuosprendžiu ir skirti galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo ir 34 (trisdešimt keturių) MGL dydžio (1 700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Nustatyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu 34 MGL dydžio (1 700 Eur) paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (dvejų) metų terminą skaičiuojant nuo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 48 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktais, 6 dalimi, bausmės vykdymo laikotarpiu A. Ž. paskirti įpareigojimus ir draudimus:

– per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– be bausmę vykdančios institucijos žinios įpareigoti nekeisti savo gyvenamosios vietos ir neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų;

– uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį;

– uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. sausio 5 d., vykdyti pagal 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu skirtą, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paliktą galioti A. Ž. skirtą automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, vykdyti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendį.

Į paskirtą bausmę įskaitytini laikino sulaikymo laiką, kai A. Ž. buvo sulaikytas nuo 2023 m. sausio 3 d. 21:00 val. iki 2023 m. spalio 4 d. 09:58 val., vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant A. Ž. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. Ž., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – voką su kompaktiniu disku – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.