Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atmestas skundas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. R. skundą dėl antstolės I. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotojas J. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje nagrinėjamas antstolės patvarkymo, kuriuo paskirtas turto saugotojas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti antstolės I. K. 2010-12-14 patvarkymą bei kitus procedūrinius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0139/09/02797 neteisėtais bei panaikinti 2010-12-14 patvarkymą dėl turto arešto patikslinimo. Nurodė, kad nesutinka su antstolės I. K. vykdomojoje byloje Nr. 0139/09/02797 2010-12-14 priimtu patvarkymu, kuriuo antstolė patikslino 2009-06-05 turto arešto aktą, nurodant, kad areštuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), saugotoju paskirtas išieškotojas J. K.. Pareiškėja nurodė, kad teismo sprendimu išieškotojo J. K. naudai iš pareiškėjos priteistas 150 000 Lt dydžio užstatas bei papildomai investuotos lėšos, teismas taip pat taikė pareiškėjos turto areštą ir areštavo pareiškėjai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), su galimybe valdyti minėtą turtą ir juo naudotis. Pareiškėjos teigimu, jai nebuvo suteikta galimybė naudotis jai priklausančiu butu ir jį valdyti. Be to, teismas išieškotojui priteisė pinigines sumas, o ne minėtą butą, todėl išieškotojas neturi teisės valdyti buto, o jo dabar esantis valdymas yra neteisėtas. Antstolė nenurodė jokio savo atlikto veiksmo teisinio pagrindo, toks veiksmas nėra numatytas nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei CPK. Pareiškėja nurodė, kad minėtas antstolės patvarkymas turėtų būti naikinamas, kadangi dėl tokių antstolės veiksmų nėra užtikrinamas teismo sprendimo vykdymas, neužtikrinamos pareiškėjos teisės, be to jis neteisėtas.

Antstolė I. K. ir suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimais į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

2012-07-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriuo ji palaikė savo pradiniame skunde išdėstytus motyvus, papildomai nurodydama, kad antstolė teismui pateikė nepilną vykdomosios bylos medžiagą, o būtent: antstolė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad turto saugotoja buvo paskirta pareiškėja T. R..

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-07-31 nutartimi atmetė pareiškėjos T. R. skundą dėl antstolės I. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0139/09/02797.

Teismas nustatė, kad antstolės kontoroje vykdomas Vilniaus apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas dėl 208 171,06 Lt skolos, netesybų ir nuostolių atlyginimo, 5 163,42 Lt žyminio mokesčio bei 2 500 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą išieškojimo iš T. R. J. K. naudai. 2009-06-05 Turto arešto aktu antstolė areštavo pareiškėjai T. R. priklausančius butus, minėtame turto arešto akte turto saugotojas nėra nurodytas. 2010-12-14 antstolė priėmė patvarkymą „Dėl turto arešto patikslinimo“, kuriuo nurodė patikslinti 2009-06-02 turto arešto aktą, nurodant areštuoto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), saugotoju išieškotoją J. K., šis patvarkymas buvo išsiųstas pareiškėjos atstovui advokatui A. M. ir pasirašytinai įteiktas 2011-02-21. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėja kartu su patikslintu skundu teismui pateikė papildomus įrodymus, tačiau jie nėra susiję su vykdomąja byla Nr. 0139/09/02797, kurioje vykdomas įsiteisėjęs 2008-09-23 Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1297-431/2008. Pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai yra susiję su 2007-12-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2953-28/2007. Teismas konstatavo, jog CPK 683 str. reglamentuoja skolininko areštuoto turto saugojimą ir administravimą, taikomą teismo sprendimų ir kitų vykdomųjų dokumentų vykdymo procese. Įstatymas numato, jog paprastai turtą saugo asmuo, kuriam priklauso areštuotas turtas, nebent antstolis nustato, t. y. turi nenuginčijamų įrodymų, jog yra būtina areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui (taip pat ir išieškotojui). Byloje nėra įrodymų apie tai, kad pareiškėja būtų kreipusis į antstolę ar į išieškotoją, kad jai būtų leidžiama patekti į minėtą butą, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog jai neleidžiama pateikti į jai nuosavybės teise priklausantį butą, aprodyti jį galimiems pirkėjams. Teismas nustatė, kad antstolė paskyrė išieškotoją turto saugotoju, siekdama apsaugoti jo interesus, kadangi pareiškėja (skolininkė) vengė gera valia vykdyti teismo sprendimą, be to išieškotojo saugomame bute yra būtent išieškotojo lėšomis atlikti remonto darbai, sumontuota buitinė įranga, todėl darytina išvada, kad antstolė, palikdama saugoti išieškotojui turtą, tinkamai užtikrino išieškotojo interesų apsaugą. Pareiškėja (skolininkė) teismui nepateikė įrodymų, kuriais vadovaujantis, teismas galėtų spręsti, kad jos interesai, J. K. skiriant turto saugotoju, būtų pažeisti. Pareiškėjos (skolininkės) teiginiai, kad įstatymas bei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato galimybės tikslinti turto arešto aktą yra deklaratyvūs ir formalūs, kurie nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą antstolės patvarkymą, todėl šie pareiškėjos (skolininkės) argumentai atmesti. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad pareiškėjos skundas dėl antstolės I. K. veiksmų yra atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo skundą tenkinti: pripažinti antstolės veiksmus paskiriant turto saugotoją neteisėtais ir neatitinkančiais nustatytai tvarkai bei panaikinti antstolės I. K. 2010-12-14 patvarkymą dėl turto arešto patikslinimo arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Apeliantės teigimu, teismas nebuvo aktyvus, nerinko įrodymų, nevertino antstolės veiksmų teisiniu aspektu. Antstolė ir išieškotojas byloje pateikė klaidinančius duomenis, neva pareiškėja vengia įvykdyti teismo sprendimą. Teismas kaip pagrindinį skundo atmetimo argumentą nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog būtų kreipusis į antstolę ar išieškotoją dėl leidimo patekti į areštuotą butą, tačiau skundo esmė – neteisėtas saugotojo paskyrimas. Apeliantės teigimu, iš neteisės nekyla teisė, todėl neteisėtai paskirtas saugotojas negali būti laikomas teisėtu turto saugotoju, nes savaime toks paskyrimas nesuteikia pagrindo turėti saugotojo teises ir pareigas. Nuo pat vykdymo pradžios išieškotojas buvo neteisėtai užvaldęs apeliantės turtą, kadangi nuo pat 2007 m. apeliantė paskirta savo turto saugotoja teismo nutartimi; be to pati antstolė surašydama arešto aktą apeliantę buvo palikusi turto saugotoja per visą laikotarpį iki 2011 m. pabaigos. Antstolės turto saugotojo paskyrimas turi būti teisėtas, pagal CPK 677 str. ir 679 str. nuostatas turto arešto aktas ir turto aprašas apeliantei nebuvo išsiųsti. CPK 678 str. nurodyti turto arešto akto privalomieji duomenys, kurių antstolė taip pat nesilaikė. Taigi darytina išvada, kad antstolė neteisėtai paskyrė išieškotoją turto saugotoju ir paskyrimo tinkamai neįformino; dėl tokių antstolės veiksmų nėra užtikrinamas teisėtas ir teisingas teismo sprendimo vykdymas, neužtikrinamos apeliantės teisės; išieškotojui suteikiama galimybė disponuoti svetimu didelės vertės turtu. Apribojamos apeliantės teisės parduoti turtą savo jėgomis už realią rinkos kainą. Turtas neprižiūrimas, jo vertė nukrito.

Teismui apeliantė pateikė ir prašo prijungti prie bylos Vilniaus apygardos teismo 2012-09-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2888-258/2012 pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovui J. K. dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo, kuriuo ieškinys tenkintas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė I. K. prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, jog skolininkė geruoju teismo sprendimo nevykdo, skundžia procesinius veiksmus; 2010-04-16 pareiškėjos prašymu Vilniaus m. 2 apylinkės teismas sustabdė areštuoto turto varžytynes, todėl šiai dienai areštuoto turto pardavimas nei gera valia, nei priverstine tvarka negalimas iki galios teismo taikytas areštuoto turto pardavimo sustabdymas. Skolininkė siekdama parduoti areštuotą turtą klaidina žmones. Taip pat nurodo, jog paskyrus išieškotoją turto saugotoju, išaiškintos turto praradimo, sužalojimo ir kt. pasekmės.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. K. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog atskirajame skunde išdėstyti tie patys argumentai, kaip ir skunde dėl antstolio veiksmų. Mano, jog teismas tinkamai bei iš esmės išnagrinėjo skundą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Esminis atskirojo skundo argumentas antstolė neteisėtai paskyrė išieškotoją turto saugotoju ir paskyrimo tinkamai neįformino.

Byloje nustatyta, jog 2009-05-25 išieškotojas J. K. kreipėsi į antstolės I. K. kontorą su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1297-431/2008, 2009-05-21 išduotą Vilniaus apygardos teismo dėl 208 171,06 Lt skolos, netesybų ir nuostolių atlyginimo, 5 163,42 Lt žyminio mokesčio bei 2 500 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą išieškojimo iš T. R. J. K. naudai (vykd. b.l. 1-3). Antstolė I. K. 2009-05-26 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b.l. 7). Nustačiusi skolininkės turto masę 2009-06-05 Turto arešto aktu antstolė areštavo pareiškėjai T. R. priklausančius butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (vykd. b.l. 31-32); turto arešto akte turto saugotojas nėra nurodytas. 2010-12-14 antstolė priėmė patvarkymą „Dėl turto arešto patikslinimo“, kuriuo nurodė patikslinti 2009-06-05 turto arešto aktą, nurodant areštuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), saugotoju išieškotoją J. K. (vykd. b.l. 80), šis patvarkymas buvo išsiųstas pareiškėjos atstovui advokatui A. M. ir pasirašytinai įteiktas 2011-02-21 (vykd. b.l. 81).

CPK 683 str. 1 d. numato, kad areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Šie asmenys atlieka saugotojo pareigas. Taigi antstoliui yra suteikta teisė parinkti, o esant reikalui ir pakeisti turto saugotoją.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagrindinis argumentas, nulėmęs antstolės apsisprendimą areštuoto ginčo turto saugotoju paskirti ne pareiškėją (skolininkę), t. y. šio turto savininkę T. R., o suinteresuotą asmenį J. K. (išieškotoją), yra ta aplinkybė, jog pareiškėja (skolininkė) vengė įvykdyti teismo sprendimą, su išieškotoju pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-05-21 išduotą vykdomąjį raštą neatsiskaitė, areštuotame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), už išieškotojo asmenines lėšas yra atliktas remontas bei sumontuota buitinė įranga. Pareiškėja nei antstolei, nei teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes (CPK 178 str.). Apeliantė nurodo, jog nuo pat 2007 m. paskirta savo turto saugotoja teismo nutartimi. Šie argumentai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju areštuoto turto saugotojo pakeitimas įvykdytas ne taikant laikinąsias apsaugos priemones, kol dar nėra aiškus pareikštų reikalavimų pagrįstumas, tačiau vykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos į bylą pateikti papildomi įrodymai yra susiję su 2007-12-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2953-28/2007, ir nėra susiję su nagrinėjamu skundu ir į juos negali būti atsižvelgta, sprendžiant klausimą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0139/09/02797 vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, kadangi nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas ir įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas nėra tapačios procedūros – skiriasi jų tikslas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakeitus turto saugotoją vykdymo procese, buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, t. y. kad antstolė paskyrė išieškotoją turto saugotoju, siekdama apsaugoti jo interesus, kadangi pareiškėja (skolininkė) vengė gera valia vykdyti teismo sprendimą, padaryta išvada, kad antstolė, palikdama saugoti išieškotojui turtą, tinkamai užtikrino išieškotojo interesų apsaugą. Kaip minėta, antstolis, užtikrindamas išieškotojo interesus, turi nepažeisti skolininko interesų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pareiškėja (skolininkė) teismui nepateikė įrodymų, kuriais vadovaujantis, teismas galėtų spręsti, kad jos interesai, J. K. skiriant turto saugotoju, būtų pažeisti. Visų šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad tiek antstolis, priėmęs patvarkymą pakeisti turto saugotoją, tiek ir pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmetęs pareiškėjos skundą dėl minėto patvarkymo panaikinimo, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pritaikė procesines teisės normas.

Teismo pareiga būti aktyviam ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 str. 8 d.) nereiškia pareigos tapti pareiškėjo atstovu ar – dar daugiau – būti aktyvesniam už patį pareiškėją. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo civilinės bei vykdomosios bylų duomenis, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas nebuvo aktyvus, nerinko įrodymų. Pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta išsami procesinės teisės normų, reglamentuojančių turto saugotojo pakeitimą vykdymo procese, bei faktinių bylos aplinkybių analizė. Šios analizės pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjos skundas dėl antstolės I. K. veiksmų yra atmestinas. Apeliantė teismui nepateikė įrodymų, kad turtas neprižiūrimas, jo vertė nukrito. Teismas sutinka su antstolės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog paskyrus išieškotoją turto saugotoju, išaiškintos turto praradimo, sužalojimo ir kt. pasekmės, taigi, už netinkamą turto saugojimą jam galėtų būti taikoma atsakomybė, todėl skolininkės interesai nenukentėtų.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog buvo pažeistos CPK 677 str. nuostatos, kadangi šio straipsnio nuostatos numato skolininko turto aprašymą, kai apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą. Kaip matyti iš 2009-06-05 turto arešto akto, apribota tik disponavimo teisė (teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas ribojimas), todėl pagrindo turto aprašymui nėra.

Apeliantės teigimu, CPK 678 str. nurodyti turto arešto akto privalomieji duomenys, kurių antstolė taip pat nesilaikė. Pažymėtina, jog CPK 678 str. reglamentuotas turto arešto akto turinys, nagrinėjamoje byloje turto arešto aktas surašytas 2009-06-05, terminas jo turinio ginčijimui pasibaigęs. Patvarkymo dėl turto saugotojo pakeitimo turinio nei skundžiamo patvarkymo metu galiojusi CPK redakcija, nei galiojusi Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija nenumatė. Nėra pagrindo išvadai, kad patvarkymas dėl turto saugotojo pakeitimo savo turiniu turi sutapti su turto arešto aktu, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad antstolė nesilaikė CPK 678 str. nustatytų reikalavimų.

Taip pat nesutiktina su teiginiais dėl CPK 679 str. pažeidimo. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad 2010-12-14 patvarkymas dėl turto arešto akto patikslinimo turto saugotoju nurodant išieškotoją J. K. buvo išsiųstas ir pasirašytinai įteiktas 2011-02-21 pareiškėjos atstovui advokatui A. M. (vykd. b.l. 81). Įteikimas atstovui, laikytinas tinkamu įteikimu.

Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė Vilniaus apygardos teismo 2012-09-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2888-258/2012 pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovui J. K. dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo, kuriuo ieškinys tenkintas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis minėtu sprendimu, nes jis nėra įsiteisėjęs, kadangi kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) šis sprendimas apskųstas apeliaciniu skundu ir byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-07-31 nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.