- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-25
- Bylos Nr.
- 2-2888-258/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01327-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- T. R.
- Atsakovas
- J. K.
- Advokatai
- Vitalij Vaičiūnas
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovui J. K. dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Patikslintu ieškinio pareiškimu (b.l.218-219) ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovą J. K. iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir bendro naudojimo patalpų; priteisti iš atsakovo 2 000 Lt ieškovės naudai tiesioginių nuostolių (žalos).
Ieškovė ir atsakovas 2006 m. birželio 22 d. sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nupirkti iš ieškovės butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau- butas). Šis butas yra ieškovės rekonstruojamame name (duomenys neskelbtini). Atsakovas sumokėjo 150 000 Lt dydžio avansą. Atsakovui prašant, leido naudotis perkamu butu, kad galėtų vykdyti buto įsirengimo darbus. Kadangi rekonstrukcija užtruko, pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl avanso, netesybų ir nuostolių- tiesioginių išlaidų, kurias atsakovas investavo į planuotą įsigyti pagal preliminarią sutartį butą priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimu iš ieškovės atsakovui priteista iš viso 208 171,06 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovė mano, kad prisiteisus visas išlaidas pagal preliminariąją sutartį ir nutraukus buto įsirengimo darbus, atsakovas prarado bet kokias teises į šį butą. Butas yra ieškovės nuosavybė. Nors vykdymo procese butas yra areštuotas, tačiau tai nesuteikia jokių teisių atsakovui naudotis butu savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d). Atsakovas iki šiol yra užėmęs butą, atsisako grąžinti buto raktus ir neįleidžia ieškovės į vidų. Ieškovė kelis kartus yra žodžiu pareikalavusi, kad atsakovas atlaisvintų butą ir grąžintų ieškovei raktus. Visa tai, ką atsakovas bute yra nupirkęs ir įrengęs, taip pat nėra atsakovo nuosavybė, nes visos atsakovo investicijos į butą yra priteistos teismo sprendimu iš ieškovės ir atsakovui bus atlygintos. Ieškovė siekia apginti savo turto valdymą bei nuosavybės teises (CK 4.93, 4.98 str.) ir išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.).
Dėl to, kad atsakovas neatidavė buto raktų ir neįleido ieškovės į butą, ji negalėjo įvykdyti jos ir nekilnojamojo turto agentūros „Darlegija“ 2008 m. lapkričio 30 d. pasirašytos pavedimo sutarties. Ieškovė negalėjo sudaryti galimybės potencialiam pirkėjui apžiūrėti buto, dėl to pagal pavedimo sutarties sąlygas privalėjo sumokėti 2000 Lt baudą. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė nurodyto dydžio nuostolius, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovas yra neteisėtai užvaldęs ieškovei priklausantį butą, kad neįsileidžia ieškovės. Ieškovės prašymu ji visuomet buvo įleidžiama į butą, be to, atsakovas raktus nuo buto yra palikęs kitiems (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, kurie reikalui esant gali atidaryti duris. Atsakovas neturi galimybės perduoti buto raktų ieškovei, nes atsakovo lėšomis yra padarytas remontas, jame yra saugomos materialinės vertybės. Už visas bute esančias materialines vertybes yra atsakingas atsakovas, nes vykdant teismo sprendimą dėl priteistų lėšų išieškojimo, antstoliai įkainuojant šį butą užfiksavo visas vertybes pagal faktą. Atitinkamai atsakovo pareiga yra užtikrinti, kad nė vienas daiktas iš buto nedingtų ar nebūtų neteisėtai pasisavintas. Be to, bute yra saugojami ir kiti atsakovo lėšomis įsigyti daiktai. Kadangi 2010 m. balandžio 26 d. turėjo vykti buto varžytynės, atsakovas buto raktus buvo atidavęs antstoliams. Teismui sustabdžius varžytynes, buto raktus antstolė I. K. perdavė atsakovui, faktiškai paskirdama atsakovą buto saugotoju su visomis iš to atsirandančiomis pasekmėmis. Tai, kad atsakovas buvo paskirtas buto saugotoju, minima ir antstolės I. K. 2010 m. rugsėjo 27 d. pranešime Nr. 139-2797. Atsakovas butu nesinaudoja (negyvena), o tik saugo ir prižiūri. Atsakovas mano, kad prašymas iškeldinti atsakovą iš buto yra nepagrįstas. Kadangi butas buvo įrengtas atsakovo lėšomis, iki sprendimo įvykdymo viską perduoti skolininkei (ieškovei), kuri piktybiškai vengia sprendimą vykdyti, būtų nelogiška ir neprotinga. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti nuostolius. Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovą, prašydama leisti apžiūrėti butą potencialiems pirkėjams. Ieškovė taip pat niekada nesiūlė savo pirkėjo antstoliui. Atsakovo nuomone, šio ieškinio tikslas- užvilkinti ir apsunkinti išieškojimo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, byloje esančio ieškovės rašytinio sutikimo (b.l. 19) ieškovė 2006 12 18d. leido atsakovui savo sąskaita atlikti remontą pagal preliminariąją sutartį planuojamame įsigyti bute, sutiko, kad atsakovas su šeima perkamame bute apsigyventų. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog ginčo šalis siejo gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Šiuo atveju ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo (b.l.9-10) ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) savininkė. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jis ginčo bute negyvena, tačiau turi nuo buto raktus ir nesutinka atsakovei juos grąžinti, nes saugo, kad jo lėšomis atliktas buto remontas, pilnai įrengtas vonios kambarys, kuriame yra įmontuoti atsakovo lėšomis įsigyti santechnikos reikmenys, klozetas, dušo kabina, kriauklė, maišytuvas, kambaryje išklijuotos plytelės, svetainėje įrengta brangiai kainuojanti krosnelė, pakabinamas dujų katilas nebūtų prarasti ar nudėvėti. Be to, atsakovas nurodė, bute yra jo lėšomis įsigyta spinta, kuri turėjo būti sumontuota ketintame įsigyti bute. Atsakovas nurodė, jog už visas materialines vertybes, kurias, vykdant teismo sprendimą dėl priteistų lėšų išieškojimo, teismo antstoliai, įkainuojant šį butą užfiksavo pagal faktą, atsakovas yra atsakingas. Jo pareiga užtikrinti, kad nei vienas daiktas iš minėto buto nedingtų. Atsakovo nuomone, ieškovė turėdama buto raktus, gali bet kam butą išnuomoti ar pasisavinti buto įrangą, tai sumažintų buto vertę, atsakovas neatgautų jam teismo sprendimu iš atsakovės priteistos sumos.
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-13/2008). Kaip matyti iš 2010 08 10 d. ieškovės pranešimo atsakovui (b.l.91) ieškovė informavo atsakovą, jog 2006 12 18 jos raštiškas sutikimas leisti atsakovui naudotis jos butu negalioja, todėl reikalauja nedelsiant grąžinti raktus ir atlaisvinti neteisėtai valdomą jos turtą-72 kv. m. butą adresu (duomenys neskelbtini). Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui, panaudos sutartis pasibaigia ir šiuo pagrindu atsakovas neteko ginčo buto naudojimosi teisių.
Kaip matyti iš turto arešto aktų registro išrašo (b.l. 32-47) 2007 12 07 turto arešto aktu J. K. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštu apribota ieškovės T. R. 72,11 kv. m. buto (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) disponavimo teisė, turto saugotoja – T. R.. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį (b.l.124) atsakovas antstolės I. K. 2010 09 27 pranešimo Nr. 139-2797 atsakovui pagrindu (b.l. 128) laikė save įstatymų nustatyta tvarka paskirtu ginčo buto saugotoju. Centrinės hipotekos įstaigos 2010 12 15 pažymėjimas apie turto arešto akto pakeitimo įregistravimą (b.l.158-159) tvirtina faktą, jog patikslintais duomenimis areštuoto turto-buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu T. R. saugotoju paskirtas atsakovas J. K. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog CK 4.37str. nustatęs nuosavybės teisės sąvoką, nurodė, jog nuosavybės teisė- tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kaip matyti iš aukščiau paminėtų turto areštų, ieškovei apribota ginčo buto disponavimo teisė. Ieškovė nurodė, jog ji kaip turto savininkė jau keleri metai negali patekti į jai nuosavybės teise priklausantį butą, išvalyti jį, sutvarkyti tam, kad bet kada galėtų jį aprodyti potencialiems pirkėjams. Atsakovas ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus tyrėjas, atitinkamai išsilavinęs, dėl teisminių ginčų ieškovei daro spaudimą. Ieškovė nurodė, jog ji yra suinteresuota, kad areštuotas butas būtų parduotas kuo brangiau, nes turinti daugiau skolų, nori atsiskaityti ir su kitais kreditoriais, tačiau atsakovas visiškai nesuinteresuotas, kad atsirastų daugiau potencialių pirkėjų, kad ieškovė turėtų galimybę pasiūlyti iš varžytinių parduodamo jos buto pirkėjo. CPK 683 str. nustato, kad areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo, tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Kaip matyti iš 2010 09 24 d. prašymo antstolei I. K. (b.l.127), atsakovas, prašydamas jį skirti buto (duomenys neskelbtini) turto saugotoju iki vykdomosios bylos užbaigimo, nurodė, kad skolininkė T. R. teismo sprendimo dėl skolos jam grąžinimo nevykdo, lėšas, gautas už ankstesnių butų pardavimą, nuslėpė, kito turto, kurį galima nukreipti į skolos išieškojimą, neturi. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principą, neturi pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju yra reali grėsmė, jog atlaisvinus butą nuo atsakovo asmeninių daiktų, leidžiant skolininkei aktyviai ieškoti jos išvaržomo turto pirkėjo, bus pažeistos išieškotojo teisės ar išvaržomas turtas. Nesant tokios grėsmės, savininko teisės ribojimas pripažintinas nepagrįstu. Ieškovei, kaip skolininkei iki varžytinių pradžios įstatymas (CPK 704 str.) suteikia teisę pačiai arba pavesti kitiems asmenims surasti išvaržomo turto pirkėją. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą pripažintinas pagrįstu, tenkinant ir reikalavimą dėl 2000Lt nuostolių atlyginimo, kurio pagrįstumą patvirtina 2008m. lapkričio 30d. su nekilnojamojo turto agentūra Darlegija sudaryta pavedimo sutartis (b.l.92-93,95), kuria pavedė agentūrai surasti 3 kambarių buto, su bendro naudojimo patalpomis pirkėją. Kaip matyti iki 2010 12 15d. areštuoto turto 72,11 kv. m. buto (unikalus Nr.duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) saugotoja buvo T. R., todėl ji turėjo teisę pati ar pavesti kitiems asmenims aktyviai ieškoti jos išvaržomam turtui pirkėją. Atsakovas dėl šių aplinkybių teismo posėdžio metu pripažino faktą, jog ieškove jis nepasitiki, nesutiko ir nenori sutikti, jog jam nedalyvaujant butas būtų rodomas kitiems asmenims. Atsakovas taip pat patvirtino, kad ieškovė jam nuolatos skambindavo, reikšdama pretenzijas. Kartą jis sutiko, kad jam dalyvaujat, galėtų butą apžiūrėti kitas asmuo, tačiau susitikimo metu vėl kilus konfliktui, jis pranešė ieškovei, kad neturi tiek daug laisvo laiko važinėti į butą dėl galimų interesantų ir dėl konfliktinės situacijos su ieškove nepageidauja bendrauti. Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog iki tol, kol 2010m. gruodžio 15d. kai Centrinės hipotekos įstaiga įregistravo turto arešto akto pakeitimo faktą (b.l.158-159), kuriuo areštuoto turto-buto, kurio unikalus Nr. 4400184418574574, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio T. R. saugotoju paskirtas atsakovas J. K., atsakovas neturėjo teisės ieškovei, ar jos pavestiems kitiems asmenims varžyti apžiūrėti parduodamą butą pageidaujantiems jį apžiūrėti. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus (b.l.96) tvirtinančius faktą, jog dėl jos teisės leisti apžiūrėti parduodamą butą klientams neteisėto suvaržymo, turėjo 2 000Lt. išlaidų. CK 6.263 str. 1d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, kad žalą padarytą ieškovei, privalo visiškai atlyginti atsakovas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Iškeldinti J. K. (a.k(duomenys neskelbtini) iš T. R. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir bendro naudojimo patalpų. Iš J. K. T. R. naudai priteisti 2 000( du tūkstančius litų)Lt žalos atlyginimą, 31Lt. procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.