- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- 1-2100-827/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- M. D.
- Advokatai
- Kęstutis Žvinys, Stasys Sanda
- Kategorijos
- 2.3.6Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
- 1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
Procesinis Nr.1-12-1-01503-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6, 1.2.14.5.2., 1.2.18.10.
2014 m. gruodžio 1 d.
A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Druskininkuose, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, našlė, dirbanti UAB „Orakulas“ lažybų tarpininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteista.
kaltinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį;
Aprašomoji dalis
nustatė:
būdama UAB „Odoneta“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius, direktorė suklaidino M. D., kad jos vadovaujamai bendrovei („Odoneta“) reikalinga paskola autoserviso verslo vystymui, po ko ji, kaip UAB „Odoneta“ direktorė bei M. D. sudarė 2011-07-19 paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėjas – M. D. bendrovei „Odoneta“ paskolino 112000 Lt (2011-07-26 į UAB „Odoneta“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke M. D. pervedė 100000 Lt., o pagal 2011-07-19 kasos pajamų orderį Nr. OD Nr. 003 perdavė 12000 Lt), po ko A. S., kaip UAB „Odoneta“ direktorė, įgijusi teisę disponuoti šiomis piniginėmis lėšomis, jų nenaudojo bendrovės reikmėms, t.y. verslo vystymui, o sudarydama minėtą paskolos sutartį, UAB „Odoneta“ vardu sukurdama prievolinius santykius, minėtą paskolą naudojo savo poreikiams tenkinti, t.y. ji apgaule, pasinaudodama UAB „Odoneta“ kaip tarpine grandimi svetimam turtui įgyti, iš M. D. apgaule įgijo didelės vertės turtą. Šiais veiksmais ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.
Be to A. S. 2010-11-11 vienintelio UAB „Odoneta“, “, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius, akcininko 2010-11-11 sprendimu nuo 2010-11-11 paskyrusi save šios bendrovės direktore, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, įst. Nr. IX-574) 21 str. 1 d. kaip ūkio subjekto vadovas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, be to, kaip ūkio subjekto vadovas pati tvarkiusi UAB „Odoneta“ buhalterinę apskaitą, šios bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai, nefiksavo finansinių-ūkinių operacijų apskaitos dokumentuose, nerengė apskaitos registrų, tokiu būdu pažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, o būtent:
- Į UAB „Odoneta“ kasos pajamas neįrašė 12000 Lt sumos, gautos pagal 2011-07-19 kasos pajamų orderį;
- 2011 panaudojant (išmokant) UAB „Odoneta“ grynuosius pinigus - 59200 Lt., neišrašė kasos išlaidų orderių;
- nesudarinėjo UAB „Odoneta“ apskaitos registrų, didžiosios knygos;
Tokiu būdu ji pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių, patvirtintų 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 4 p., kuriame nurodoma, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, 5 p., kuriame nurodoma, kad „Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai – žodžiais, centai – skaitmenimis“, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, įst. Nr. IX-574) 6 str. 2 d., kurioje nustatyta, jog „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 str. 1 d., kurioje nurodama, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.
Minėti teisės aktų pažeidimai lėmė, jog nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „Odoneta“ 2011 metų laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Šiais veiksmais ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d.
Apklausiama kaip kaltinamoji A. S. Apklausiama kaip kaltinamoji A. S. neprisipažino kalta, padariusi kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas. Paaiškino, kad R. L. (R. L.) 2010 metų pabaigoje pasiūlė jai dalyvauti versle, t. y. tapti įmonės akcininke ir direktore. UAB „Odoneta“ buvo pertvarkyta iš individualios įmonės. Kaltinamoji su L. pasiūlymu. UAB „Odoneta“ akcijas perėmė iš L.. Teigė, jog ilgą laiką yra dirbusi su langų ir durų furnitūra, todėl norėjo su tuo ir dirbti toliau, tačiau šis darbas yra sezoniškas – prasideda kovo mėnesį, trunka vasarą ir rudenį. Jai siūlė užsiimti papildoma veikla – arba stomatologijos kabineto kūrimu, arba autoservisu. Kaltinamoji nutarė užsiimti autoserviso verslu. A. S. buvo pasakyta, kad D. nori investuoti į verslą. D. buvo perleistos UAB „Odoneta“ akcijas kaip garantą, kad ji gaus pelną iš verslo. Liepos mėnesį buvo pasirašyta paskolos sutartis tarp D. ir UAB „Odonetos“ Buvo ieškomos patalpos autoserviso veiklai vykdyti. Buvo suradę Paribio gatvėje patalpas, bet jos netiko, nes buvo mieste, o įstatymai griežtai reglamentuoja autoservisų steigimą. Tada radom patalpas autoservisui Žaliųjų ežerų gatvėje, ten jau dirbo įmonė, kuri užsiėmė daužtom mašinom. 2011 metais rugsėjo mėnesį buvo pasirašyta nuomos sutartis per nekilnojamojo turto agentūrą dėl patalpų, esančių Žaliųjų ežerų gatvėje, nuomos. Jau buvo įsigytas ir į autoservisą atgabentas keltuvas. Sprendė, ar pirkti daužytas mašinas ir parduoti jas detalėmis, ar jas remontuoti ir parduoti. Nuomai kas mėnesį buvo išleidžiama 1650 litų, be to, mokamas gyventojų pajamų mokestis, nes nuomotojas buvo fizinis asmuo. Taip pat buvo atidaryta ūkinių prekių parduotuvė Antakalnio gatvėje. Ten patalpos taip pat buvo nuomojamos, todėl už ūkinių prekių parduotuvę taip pat buvo mokama nuoma ir gyventojų pajamų mokestis. Be to, pinigai buvo leidžiami prekių įsigijimui ūkinių prekių parduotuvei. Nuo 2012 metų UAB „Odonetoje“ turėjo įsidarbinti R. L.. Ūkinių prekių parduotuvė priklausė UAB „Odoneta“ ir vadinosi Odonetos ūkinių prekių parduotuvė. Šiai parduotuvei jau buvo ir kasos aparatas nusipirktas. Viskas sugriuvo po to, kai buvo R. L. buvo sulaikytas. Iš kredito unijos norėjo pasiskolinti 9300 eurų, nes norėjom nusipirkti tris mašinas. Norint gauti paskolą iš kredito unijos, reikėjo jiems duoti kažkokį užstatą. Nusprendė užstatyti D. žemės sklypus. Kaltinamoji teiravosi kredito unijos, ar jei D. norės, galės parduoti savo žemės sklypus, man buvo atsakyta, kad galės, bet reikės pusę kredito padengti. Kredito unijai buvo mokamos palūkanos už paskolą. Paskui A. S. paskambino K. ir pranešė, kad jis yra M. D. atstovas ir nori parduoti jos žemės sklypus. Kaltinamoji ir kredito unijos gavo leidimą, kad galima parduoti D. žemės sklypus, bet reikėjo sumokėti tam tikrą dalį pinigų kredito unijai. 2011 metais UAB „Odoneta“ D.sumokėjo 2000 litų nuostolių padengimui suteikiant paskolą, 4000 litų grynais ir 6000 litų per banką. 2012 metais UAB „Odoneta“ D. sumokėjo 2600 litų grynais, 4700 litų pavedimu per banką. Skola iki šiol D. yra atiduodama. UAB „Odonetai“ buvo sunkus metas, nes bankrutavo jos klientas UAB „Pasidaryk pats“, UAB „Stamba“, UAB „Atspara“. Kaltinamoji ieškojo išeičių – siūlė ūkines prekes darželiams. Žaliųjų ežerų gatvėje išnuomotose patalpose sausį pasidarė šalta, ten šildymas yra vietinis. Įjungus vietinį šildymą patalpose pradėjo visur bėgti, todėl nuomos sutartis buvo nutraukta 2012 metais. Už Žaliųjų ežerų gatvės patalpas buvo mokama nuoma per banką pavedimais. Pradžioje UAB „Odoneta“ kaltinamoji dirbo viena. Ūkinių prekių parduotuvėje dirbo kaltinamoji, porą mėnesių jos sūnus, tačiau parduotuvė buvo įsikūrusi blogoje vietoje, nes jis buvo įsikūrusi tarpe tarp viešojo transporto stotelių. Žmonių pro parduotuvę praeidavo nedaug, labai mažai kas užeidavo į parduotuvę, todėl kaltinamoji nutraukė nuomos sutartį ir persikėlėm į Paribio g. 12, ten susandėliavo įmonės prekes. Nusprendė toliau tęsti veiklą su langų ir durų furnitūra. Po paskolos gavimo R. L. kaltinamajai padėjo internete ieškoti mašinų, bet visus sprendimus priimdavau kaltinamoji.
Kaltinamoji UAB „Odonetoje“ pradėjo dirbti 2011 metais kovo 14-15 dieną. UAB „Odoneta“ akcijas įsigijo 2010 metais. Iki jos įsidarbinimo UAB “Odoneta” nevykdė jokios veiklos, nes buvo perdaryta iš personalinės įmonės. Už 2010 metus UAB “Odoneta” balansas buvo nulinis. Kai kaltinamoji įsidarbino į UAB “Odoneta”, kovo mėnesį tvarkė dokumentus VMI, nes buvo kasos aparatas įsigytas, o nuo balandžio mėnesio pasirašinėjo sutartis su klientais. UAB “Odoneta” savo veiklą pradėjo nuo A. S. kaip akcininkės įnašo, kurį sudarė 35000 litų. I. D. kitų investuotojų į įmonę nebuvo. Iki kol kaltinamoji įnešė į įmonę 35000 litų, įmonės balansas buvo nulinis. Nuo to laiko, kai D. suteikė paskolą UAB „Odoneta“, įmonė pelno neurėjo. Paskolintus 100 000 litų, kuriuos davė D., įmonė investavo į nuomą, gyventojų pajamų mokestį, įrankiams, paskolos grąžinimui, Antakalnio parduotuvei. Įrangos UAB „Odoneta“ nepirko, tik buvo ketinama pirkti keltuvą, darbo vežimėlį, daug įrankių: raktus, veržliarakčius, konteinerius. Teigė, kad dalis pinigų iš gautos paskolos buvo paskolinti R. L. su susitarimu, kad gale metų R. L. skolą atiduos su palūkanomis. R. L. dėl gautų pinigų pasirašė pas kaltinamąją sąsiuvinyje, avansų apyskaitoje. Teigė, kad ne visada su savimi vežiodavosi dokumentus, todėl kai R. L. perdavė pinigus ir jis nepasirašė dokumentuose, o kai jį pasodino, ji negalėjo gauti jo parašų. Dėl šios priežasties R. L. parašai yra ne visuose dokumentuose. Iš 100 000 paskolos UAB “Odoneta” R. L. buvo paskolinta 59 200 litų. Teigė, kad anksčiau yra skolinusi R. L. pinigų iš savo asmeninių lėšų. 59 200 Lt R. L. paskolino UAB „Odoneta, todėl turėjo būti sudaryta paskolos sutartis tarp R. L. ir UAB „Odoneta“. R. L. ateityje turėjo dirbti su kaltinamąja. Teigė, kad R. L. pirma duodavo pinigus, paskui jis pasirašydavo. Dalis pinigų R. L. buvo skolinami būsimam verslui, nes reikėjo sukurti internetinį puslapį. Sukurtame internetiniame puslapyje būtų buvę nurodoma, kokias detales, mašinas UAB „Odoneta“ parduoda. Pinigai R. L. buvo skolinami vienerių metų laikotarpiui. Su R. L. susipažino tada, kai įmonę, kurioje dirbo norėjo parduoti. R. L. turėjo ar tai pirkti tą įmonę, ar akcininku tapti. Jis vėliau ateidavo į kaltinamosios darbą, bendraudavo su darbuotojais. Tai buvo apie 2008 metus. Jos santykiai su R. L. visada buvo darbiniai. Nežino, kuo tiksliai vertėsi R. L., tačiau kiek jai žinoma, jis gerai nusimanė stomatologijos srityje. Žino, kad jis dar turi žmoną, sūnų, šunį, mašiną, gyvena Šilo gatvėje, tačiau nežinojau, kad R. L. banko sąskaitos buvo areštuotos. Tai sužinojo tik tada, kai jį pasodino į kalėjimą, tada ji bendravo su K. ir jis jai tai pasakė. R. L. UAB „Odoneta“ pinigus skolindavo grynaisiais, jis pasirašydavo languoto sąsiuvinio lape ir avanso apyskaitoje.
Kai iš kasos būdavo paimami pinigai, tada turėjo būti išrašoma avanso apyskaita, tada išlaidų orderis. Kai skolindavo pinigus L., eidavo į banką ir gaudavau pinigus grynais. Tada reikėdavo išrašyti kasos pajamų orderį įmonėje. Ant kasos išlaidų orderio nėra R. L. parašo, nes šio orderio nesinešiodavo su savimi. Paskolos sutartis su R. L. nebuvo pasirašyta. Ji turėjo būti pasirašyta metų pabaigoje, kada būtų aišku, kiek tiksliai buvo paskolinta pinigų R. L.. Minėti 59 200 Lt R. L. buvo paskolinti per pusės metų laikotarpį.
UAB „Odoneta“ skolinosi pinigus du kartus. Vieną kartą iš D., kitą iš Kredito unijos. Kredito unija prašė kaip garantą, kad bus grąžinta paskola, įkeisti M. D. žemės sklypus. Iš Kredito unijos UAB „Odoneta“ pasiskolino 9300 eurų. Pinigai unijai buvo grąžinti pardavus M. D. žemės sklypus. UAB „Odoneta“ tris mėnesius mokėjo Kredito unijai palūkanas po 230 litų. Paskola iš Kredito unijos buvo reikalingas tikslu nusipirkti mašinas, jas atsivežti. Vėliau nusipirktos trys mašinos buvo parduotos, visos už maždaug 7500 litų. Jas pirko ir pardavė UAB „Odoneta“.
Nurodė, kad apie M. D. ji sužinojo iš R. L.. Jis kovo mėnesį pasakė, kad ji nori investuoti į verslą. Dalis akcijų buvo perleista M. D., liepos mėnesį pasirašyta paskolos sutartis. Iš pradžių kaltinamoji ketino paskolą imti iš banko, bet banke labai didelės palūkanos, todėl nusprendė, kad geriau UAB „Odoneta“ pasiskolins iš M. D.. UAB „Odoneta“ pelno niekada neturėjo. Aš UAB „Odoneta“ buhalteriją tvarkė kaltinamoji, pagal savo turimas buhalterines žinias: kiek gauta pajamų, kiek išleista. Teigė, jog pasirašant paskolos sutartį su M. D., man ji 12000 litų nedavė. Orderį išrašė dėl to, kad tikėjosi, gauti tuos 12000 litų, todėl iš anksto pasiruošė pajamų orderį, pinigų negavo, bet orderio plėšyti juk negalėjo. Ant kasos pajamų orderio, kad gauta 12000 litų yra visi parašai. Neigė, kad per langą nuleidinėjo dokumentus. Nurodė, jog iki UAB „Odonetos“ penkiolika metų dirbau buhaltere UAB „Megasta“, jos pareigas sudarė sąskaitų išrašymas, pajamavimas. Įmonė turėjo buhalterinį paketą ir buhalterija buvo tvarkoma buhalterinės programos pagalba, t. y. automatiniu būdu. Iš UAB „Megasta“ išėjau savo noru 2007 metais, nes keitėsi savininkai. 2007-2011 metais dirbo vadybininke statybinių reikmenų parduotuvėje, pusę metų buvo be darbo, paskui dirbo sunkų fizinį darbą. R. L. jai pasiūlė dirbti UAB „Odoneta“, nes turėjau buhalterinių žinių, patirties derybose, skolų išieškojime. Pats R. L. jokių pareigų UAB „Odoneta“ neturėjo. UAB „Odoneta“ direktorius prieš tai buvo S. L., kaltinamoji jo nepažinojo. UAB „Odoneta“ akcijas pirko, nes norėjo turėti įmonę, kurią galėtų valdyti nuo iki. UAB „Odoneta“ pinigus R. L. skolino ne tik asmeniniams poreikiams. Jis vežė įmonės pinigus ir R. D., taip pat internetinio puslapio įkūrimui. Internetinio puslapio įkūrimas būtų kainavęs 10 000-12 000 litų, bet jie iki galo neišrinko įmonės, kuri kurs internatinį puslapį. Realių išlaidų UAB „Odoneta“ internetinio puslapio kūrimui nepatyrė. Teigė, kad apie 40 000 Lt pinigų, gautų iš paskolos, buvo išleista veiklai, atlyginimams, mokesčiams. UAB „Odoneta“ mokėjo kaltinamajai, ji gaudavau apie 70 litų. Iš paskolos gautų pinigų buvo atiduodama ir paskola, nes įmonė neturėjo pelno. Suėmus R. L. viskas sugriuvo, kilo klausimas, kaip UAB „Odoneta“ atiduos paskolą, nes nemažai yra paskolinta R. L.. Kai R. L. buvo suimtas už jį žmona grąžino 10 000 litų paskolos. Jie nebuvo balanse užpajamuoti, nes kaltinamoji jau nesuspėjau su buhalterija tvarkytis, nes ji buvo vedama rankomis, ne su buhalterinės apskaitos programa, o tokiu atveju reikia daug įvairių skilčių užpildyti. Teigė, kad moka naudotis buhalterinės apskaitos paketu. R. L. žmona jo skolą UAB „Odonetai“ mokėjo į kaltinamosios asmeninę sąskaitą, ji juos pervesdavau į UAB „Odoneta“ sąskaitą, o iš ten M. D.. Buhalterinės apskaitos programa kainuoja apie 6000-7000 litų. Iš pradžių galvojo ją pirkti, bet paskui nusprendė, kad gal pigiau samdytis darbuotoją. Dalį avansų apyskaitų R. L. pasirašė, paskutinės trys avansų apyskaitos yra nepasirašytos, nes jis buvo suimtas. Visi kasos orderiai buvo užpildyti iš karto. Kaltinamoji žinojau, kaip pildyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. R. L. kasos išlaidų orderių nepasirašė, nes A. S. jų kartu su savimi nesinešiojo, todėl perduodant pinigus neturėdavo. Su M. D. susitikimai visada buvo iš anksto planuojami, todėl ji pasirašė visu kasos išlaidų orderius. Su R. L. susitikimai buvo neplanuoti. Savo sąsiuvinį, kur pasirašė R. L., visada turėdavau su savimi, todėl sąsiuvinyje yra visi parašais. M. D. nesakė, kad dalį jos paskolos paskolino R. L.. Teigė, kad M. D. du kartus kvietė atvykti į Paribio gatvę susipažinti su įmonės dokumentais, bet ji neatvyko. Nepaisant to, kad dalį M. D. paskolintų pinigų, paskolinau R. L., dalis pasiėmė sau, kaltinamoji vis tiek tikėjausi paskolą grąžinti. Galvojo, kad atras naują įmonės veiklos sritį. Be to, negalvojo, kad R. L. taip ilgai bus suimtas. Kaltinamoji ieškojau naujos UAB „Odoneta“ veiklos krypties, nenutraukė ryšių su senais klientais, ieškojo naujų klientų, kam teikti ūkio prekes.
Civilinio proceso, kad atgautų iš R. L. paskolintus pinigus kaltinamoji neinicijavo. 35 000 litų, kuriuos persivedė sau iš įmonės, buvo reikalingi kaltinamajai. M. D. nesakė, kad iš jos paskolos paėmė 35000 litų. Teigė, kad turiu 60 procentą įmonės akcijų, todėl nematė reikalo duoti ataskaitą už kiekvieną žingsnį. M. D. paskola nebuvo tikslinė.
Su M. D. pirmą kartą susitiko pasirašant paskolos sutartį. Susitikimas buvo dalykinis. M. D. nesidomėjo, kur bus investuojami jos pinigai, ką įmonė vykdys. Akcijų sutartį su M. D. pasirašė pavasarį. Kaltinamajai akcijų sutartį atvežė R. L., ji pasirašė, o jis sutartį perdavė M. D.. M. D. teiraudavosi, kaip sekasi verslas, kaltinamoji jai sakydavo, kad juda į priekį. Nuomos sutartį dėl patalpų Žaliųjų ežerų gatvėje nutraukė 2012 metų vasario pabaigoje.
Dėl specialisto išvados paaiškino, kad yra susipažinusi su išvada, žino, kad ten nurodyta, jog yra dvi kaso knygos., tačiau taip atsitiko dėl to, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė nurodė, kad turi pateikti papildomus dokumentus. Tam turėjo parą laiko, kai tyrėjai nunešė, ko ji prašė, pasakė, kad ko gero padarė klaidą. Klaidai ištaisyti buvo duota dar viena diena. Skirtumas kasos knygose atsirado per nepasirašytas avanso apyskaitas, ji tai nurodė tyrėjai. Kasos knygą atspausdino iš kompiuterio, jų nepradėjo daryti tada, kai jos paprašė ikiteisminio tyrimo tyrėja. Nurodė, kad 35 000 litus panaudojo pirkti prekėms.
Kai Kredito unijai pardavus M. D. sklypą buvo atiduota 27 000 litai, padidėjo įmonės skola akcininkui. M. D. jau reikėjo grąžinti 127 000 litų. UAB „Odoneta“ akcijas pirkti pasiūlė R. L., akcijų prikimo-pardavimo sutartis suvaikščiojo tarp kaltinamosios ir S. L. per R. L.. Akcijų sutartis nebuvo pasirašyta kaltinamosios namuose, nes ji žmonių į namus nesiveda. UAB „Odoneta“ tuo metu turėjo patalpas, bet turbūt mašinoje akcijų pirkimo-pardavimo sutartį buvo patogiausia pasirašyti. Kai buvo pasirašoma paskolos sutartis su R. D. ir ji turėjo duoti 12000 litų grynais, kaltinamoji iš karto buvo pasiruošusi kasos pajamų orderį. Kaltinamoji skaičiavau, kiek maždaug paskolos reikia vystyti verslą. R. L. nurodė, kiek M. D. gali investuoti grynais, kiek pervesti per banką. R. L. ruošė paskolos sutartį ir nurodė, kiek M. D. duos grynais pinigais.
Su R. L. paskolos sutartis nebuvo pasirašyta, nes kaltinamoji nežinojo, ar gali su juo bendrauti, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Teigė, kad yra gavusi prašymus dėl 2012 metų visuotinio akcininko susirinkimo ir susipažinimo su dokumentais. Kaltinamoji M. D. nurodė, kad ji gali ateiti į Paribio g. 12, Vilnius, bet neatėjo. Visus laiškus dėl 2012 visuotino akcininko susirinkimo ir susipažinimo dokumentais gavo tik rugsėjo mėnesį. Teigė, kad R. L. vežė M. D. parodyti autoserviso patalpas. Patalpas Žaliųjų ežerų gatvėje nuomotis pradėjo tik 2011 metų rugsėjį. Šiuo metu Paribio gatvėje yra sandėliuojami įmonės daiktai. UAB „Odoneta“ šiuo metu veiklą vykdo - užsiima ūkinių prekių tiekimu. Įmonė dabar turi tik sandėliavimo patalpas, joje dirba tik kaltinamoji, kuri susirenka užsakymus iš klientų ir pristato prekes, kurių jiems reikia. Kai 2012 m. persikraustė į Paribio gatvę iš Žaliųjų ežerų, Registrų centrui nurodė, kad UAB „Odoneta“ smulkusis ūkis pakeitė buveinę į Paribio g. 12. UAB „Odoneta“ iš UAB „Smulkusis ūkis“ nuomojasi patalpas. Apie stomatologijos kliniką kaltinamoji nieko nežino. R. D. neapgaudinėjo. Tai ją susirado ir jai (kaltinamajai) verslui pasiūlė pinigus.
Apklaustas kaip nukentėjusioji M. D. paaiškino, kad iš proceso dalyvių pažįsta A. S.. Su ja susipažino per R. L. ir pažįsta nuo 2011 metų. Su A. S. pasirašė paskolos sutartį, jai pervedė pinigus. Šiuo metu su ja neturi jokių santykių, kartais ji jai perveda pinigus. Anksčiau su A. S. susitikdavo, klausdavo jos, kaip sekasi verslas, ji duodavo jai pasirašyti orderius, kad nukentėjusioji gavo pinigus.
Vienas pažįstamas S. L. pasiūlė nukentėjusiajai investuoti pinigus. Jis sakė, kad turi pažįstamą, kuris nori atidaryti odontologijos kliniką, sakė, kad galima užsidirbti. Su S. L. nuvažiavo į Šilo gatvę, ten buvo R. L. ir R. K.. Jie pasakė, kad nori atidaryti odontologijos kliniką, pasiūlė investuoti. Paklausė S. L., ar galima pasitikėti šiais žmonėmis. S. L. pasakė, kad galima pasitikėti jo pažįstamu, nes jį pažįsta dvidešimt metų. Pasirašė jungtinės veiklos sutartį. Nukentėjusioji nuvažiavo į banką ir pervedė 100 000 Lt R. L. žmonai, nes jis neturėjo sąskaitos. Paskui nukentėjusioji paklausė R. L., kodėl turi pinigus pervesti jo žmonai, jei reikalų turi su juo, tačiau R. L. jai nurodė, kad atsidarys banke sąskaitą ir jo žmonai pervestus pinigus persives sau. Po metų liepos mėnesį susitiko su R. L., jis pasakė, kad pinigų suma yra per maža atidaryti odontologijos kliniką. Sakė, kad geriau yra atidaryti autoservisą. Pasirašė akcijų pirkimo sutartį. R. L. pasiūlė pasirašyti sutartį su UAB „Odoneta“, kad pirks autoservisą. Nukentėjusioji viską pasirašė. Ji su R. L. nuvažiavo prie A. S. namų, jas supažindino. A. S. nuėjo namo ir pro langą gal iš antro aukšto nuleido pasirašytus dokumentus. A. S. nuleido pro langą pasirašytą paskolos sutartį, kad nukentėjusioji UAB „Odoneta“ skolina 112 000 Lt, o ji po metų liepos 29 dieną turi grąžinti paskolą, taip pat nuleido akcijų pardavimo sutartį. Šie dokumentai buvo jos pasirašyti. Nukentėjusioji tuos dokumentus pasirašė porą dienų prieš tai. Tai buvo 2011 metais.
Kai nutarė investuoti į autoservisą, nukentėjusioji R. L. nuvažiavo į SEB banką, jis turėjo UAB „Odoneta“ banko sąskaitą. Banke nukentėjusioji pervedė į UAB „Odoneta“ banko sąskaitą 100 000 lt, o 12 000 vėliau davė grynais R. L., kad jis juos perduotų A. S.. Kitą dieną R. L. atnešė orderį, kad A. S. pinigus gavo. Kai pasirašė paskolos sutartį su A. S., pinigai jau buvo perduoti. Pusę metų buvo tyla. Skambindavo, klausdavo, kaip sekasi verslas. Buvo susitikusi su A. S., sakė, kad verslas sekasi sunkiai, nes trūksta detalių. UAB „Odoneta“ suteikta paskola buvo beprocentinė. Jai sakė, kad nukentėjusioji užsidirbs iš autoserviso, todėl pinigus ir investavo. Jai aiškino, kad ims padėvėtas mašinas iš užsienio, jas taisys ir pardavinės. Prašė A. S., kad parodytų autoservisą, bet ji nurodė, kad nežino, o gal kad nepamena, autoserviso adreso. Autoservisą prašė parodyti 2012 metais pavasarį, nes paskolos grąžinimo terminas ėjo į pabaigą. Iš pradžių man S.sakė, kad nepamena autoserviso adreso, o paskui, kad per brangu mokėti už patalpas, sakė išsikraustys ir nurodys naują adresą. Pusę matų po paskolos davimo A. S. nukentėjusiajai duodavo pasirašyti orderius, gaudavo po 1000,00 litų. Neskaitant trijų paskutinių mėnesių jai yra grąžinta apie 24 000 litų. Paskutinius tris mėnesius ji gavau 500 litų. Skolos grąžinimą už suteiktą paskolą mokėjo UAB „Odoneta“. Per paskutinius metus iki 2014 metų į mėnesį iš UAB „Odenetos“ paskolos grąžinimo gaudavau po 1000 litų, paskui po 500 litų, dar vėliau po 300 litų. Nuo Kalėdų pradėjo gauti po 150 litų. Pirmą kartą matė, kad už suteiktą paskolą skolą į jos banko sąskaitą pervedė UAB „Odoneta“. Paskui nebežiūrėjo, kas pinigus pervesdavo. Pamatydavo, kad įplaukę pinigai į sąskaitą ir juos nuimdavo nuo kortelės. Skolą už suteiktą paskolą grąžindavo ir grynais pinigais. Nukentėjusioji nežinojo, kad A. S. iš suteiktos paskolos 35 000 litų persives į savo banko sąskaitą. Jei būtų tai žinojusi, nebūtų skolinusi pinigų. A. S. sakė, kad į verslą reikia dar investuoti – parduoti sklypus, kurie priklauso nukentėjusiajai. Dalį gautų pajamų būtų skyrę skolai grąžinti Kredito unijai, kitą dalį būtų investavę į verslą. Bandė pasirašyti taikos sutartį su A. S. dėl paskolos. Buvo sutarta, kad A. S. suteiktą paskolą grąžins per 5 metus, procentus nuo 12 nuleido iki 6, tačiau notarė atsisakė tvirtinti taikos sutartį, nes A. S. norėjo laiduoti turtu, kuris jai nepriklauso.
UAB „Odoneta“ paskolą suteikė 2011 liepos 19 dieną. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo priedas prie paskolos sutarties. Nukentėjusioji už akcijas nemokėjo. R. L. visada buvo kaip tarpininkas tarp nukentėjusiosios ir A. S.. Jis tvarkė įvairius dokumentus. Kai pasirašė dokumentus dėl autoserviso pas notarę, R. L. nedalyvavo. Kai pirko autoservisą, nukentėjusioji turėjo laiduoti savo turtu pas notarę. Nepamena, koks buvo suteiktos paskolos tikslas. Kai suteikė paskolą UAB „Odoneta“, nukentėjusiajai buvo pasakyta, kad pinigai bus naudojami autoserviso verslui. Tikėjosi gauti naudos iš verslo. Teigė, kad UAB „Odoneta“ akcininke tapo 2011 metais liepos mėnesį. Pirma pasirašė dokumentą, kad tapo UAB „Odoneta“ akcininke, o kitą dieną per banką UAB „Odoneta“ pervedė paskolą 100 000 litų. 4000 litų už UAB „Odoneta“ akcijų įsigijimą nemokėjo. Parodžius nukentėjusiajai UAB „Odoneta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ( 1 tomas, 64-65 b.l.), nurodė, kad parašas ant UAB „Odoneta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties yra jos, bet jei keista, kodėl sutarties data yra 2011-04-26.
Mano, kad A. S. ją apgavo, nes joks autoserviso verslas nebuvo daromas. Pripažino, kad turėjo UAB „Odoneta“ akcijų, bet verslo nekontroliavo. Pirmą kartą versle dalyvavo. Šiuo metu taip pat yra UAB „Odoneta“ akcininkė. Teigė, kad A. S. ją apgavo, nes paskolos grąžinimo terminas jau baigėsi, o paskola vis dar negrąžinta.
Apie UAB „Odoneta“ pirmą kartą sužinojo, kai pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Žinojo, kad iš pradžių ji buvo įsikūrusi adresu Antakalnio g. 61, Vilnius, paskui Pylimo g. 31, Vilnius. Apie UAB „Odoneta“ jai papasakojo R. L., sakė, kad jis prašė, jog A. S. taptų įmonės direktore. Nukentėjusiajai nebuvo siūloma tapti UAB „Odoneta“ direktore. Pirmą kartą R. L. aiškino, kad UAB „Odoneta“ veikla susijusi su stomatologija. Stomatologijos kabinetui įkurti 100 000 litų paskolą davė 2011 metų birželį. Pinigų, kuriuos davė R. L. stomatologijos kabinetui įkurti, neatgavo. Su R. L. paskolos sutartį, kad jam duoda pinigus stomatologijos kabinetui įkurti, pasirašė tik žiemą, nes iš pradžių pinigus davė be jokios sutarties. Paskolą, duotą stomatologijos kabinetui įkurti, turėjo atgauti 2011 metų gruodžio pabaigoje. R. L. rodė patalpas Minties gatvėje, kur turėjo būti stomatologijos kabinetas, ten buvo jau ir stomatologinės kėdės pastatytos. Nuo stomatologijos kabineto raktus turėjo R. L.. Pirmą kartą į stomatologijos kabinetą atvažiavo trise: nukentėjusioji, R. L. ir S. L.. Po metų pamatė, kad tose pačiose patalpose, toje pačioje vietoje įsikūrusi nauja klinika. Paklausus klinikos darbuotojų jie pasakė, kad apie jokį stomatologijos kabinetą nežino. Kai pamatė, kad vietoj stomatologijos kabineto įsikūrusi nauja įmonė, paskola UAB „Odoneta“ dar nebuvo suteikta. Paskolą UAB „Odoneta“ suteikė dėl to, kad jai buvo žadama, kad vyks autoserviso verslas, o ji gaus kažkokią dalį iš verslo.
Savo civilinį ieškinį palaiko. Nurodė, kad jos išsilavinimas yra vidurinis, pragyvena iš invalidumo pensijos, nes nuo vaikystės turi fizinį defektą, psichinių, psichologinių problemų neturi, psichiatrinėse ligoninėse negulėjo.
S. L. yra nukentėjusiosios mamos pažįstamas. Jis padėjo mamai 1992 metais atgauti nuosavybę. Buvo senelių namas, kuriame gyveno nuomininkai, mama norėjo tą namą atgauti, S. L. buvo teisme atstovu. Jis supažindino M. D. su R. L., nes sakė, kad R. L. pažįsta 20 metų ir pasiūlė investuoti į stomatologijos klinikos atidarymą. R. L. turėjo draugą Kulboką, kuris turėjo stomatologijos kliniką Savanorių pr. 4, Vilnius. Nežino, kokias pareigas turėjo R. L. UAB „Odonetoje“, taip pat nežino, kodėl R. L. pasiūlė investuoti pinigus į autoservisą ir suteikti paskolą UAB „Odoneta“.
Teigė, kad yra vienus metus prieš dekretines atostogas dirbusi kurčiųjų ir nebylių gamykloje su skaitikliais. Ir po dekretinių ten pat dirbo. Per visą gyvenimą yra dirbusi 4 metus, daugiau niekur kitur nedirbo. Turi 2 grupės invalidumą, profesijos neturi, šiuo metu jai yra 45 metai.
Apklaustas kaip liudytojas R. L. (R. L.) paaiškino, kad pažįsta A. S. ir M. D., santykiai yra dalykiški. Su A. S. susipažino per darbą. M. D. pažįsta nuo 2009 m., o A. S. ilgiau. Su M. D. jį siejo investiciniai reikalai, o A. S. jį konsultavo buhalteriniais klausimais. M. D. suteikė 100 000 litų paskolą UAB „Odoneta“. Pasiūlė M. D. investuoti į verslą, ji nusipirko UAB „Odoneta“ akcijų. M. D. siūlė investuoti, nes jam S. L. pasakė, kad ji nori investuoti. Jai buvo pasiūlyta investuoti ir įrengti stomatologijos kliniką, įmonėje buvo nesutarimų, todėl buvo pasiūlyta investuoti į kitą verslą – autoservisą. Stomatologijos klinikai buvo išnuomotos patalpos, supirkta įranga. Tačiau norint įrengti stomatologijos kliniką reikia investuoti apie 400 000 litų. S. L., kuris turėjo būti įmonės direktorius, atsisakė imti paskolą iš banko, todėl verslas sugriuvo. Buvo surastos ir išnuomotos patalpos stomatologijos klinikai, supirkta įranga, buvo nupirkta įmonė UAB „Odoneta“. S. L. turėjo būti direktorius, reikėjo imti paskolą, bet S. L. atsisakė. Kai verslas sustojo, stomatologines kėdes atsiėmė K.. Į stomatologijos kliniką investavo nemažai: M. D. 100 000 litų, jie kėdes, pasižadėjo padaryti remontą. M. D. paskolinti pinigai buvo leisti stomatologijos klinikos nuomai. Buvo nuomojamasi 60 kv. m. patalpos, į mėnesį buvo mokama po 2000 litų nuomos. Buvo pasirašyta trišalė jungtinės veiklos sutartis stomatologijos klinikai įkurti, kuri turėjo pereiti į UAB, bet neišėjo. Jie nupirkom UAB „Odoneta“, tačiau stomatologijos verslui vystyti reikėjo paskolos, kadangi S. L. atsisakė, todėl nusprendė verslo nebevystyti. Liudytojas negalėjo būti UAB „Odoneta“ direktoriumi, nes turėjau savo problemų, jam buvo areštuotos sąskaitos, K. turėjo kitą darbą. Direktoriaus samdyti iš gatvės nenorėjo, nes būtų reikėję mokėti pinigus. S. L. būdamas direktorius būtų gavęs pelną iš verslo. Nuomos sutartis, pagal kurią nuomojosi stomatologijos kabinetą, buvo nutraukta. M. D. buvo pasiūlyta investuoti į autoservisą. Rado garažą Žaliųjų ežerų g., kurį buvo galima nuomoti autoservisui, būtų prekiavę atsarginėmis detalėmis. Garažą išsinuomojo UAB „Odoneta“, paskui 2012-12-21 liudytoją suėmė. UAB „Odoneta“ jokių pareigų nėjo. Autoservisas turėjo pradėti veikti 2011 metų pabaigoje, 2012 metų pradžioje, nors ir iki tol buvo šis tas vykdoma: sprendė kaip įrengti autoservisą, žiūrėjo, kiek kainuoja mašinos. Autoservise būtų dirbę meistrai. Nežino, kiek laiko buvo nuomojamos patalpos autoservisui. Patalpos autoservisui buvo išnuomotos gal rugpjūtį, gal rugsėjį. UAB „Odoneta“ su K. tik veiklą stygavo, pareigų neturėjo. Autoserviso tikslas – mašinų atsivarymas iš užsienio ir detalių pardavimas. Liudytojui UAB „Odoneta“ buvo paskolinusi pinigų ir buvo davusi pinigų, kuriuos perduodavau pagal orderius M. D.. Iš UAB „Odoneta“ skolinamus pinigus gaudavau grynais, ant lapo pasirašydavo, kiek pinigų jam yra paskolinta. Liudytojas šiuo metu yra skolingas UAB „Odoneta“. Turėjo būti pasirašyta paskolos sutartis, bet nespėjo, nes jį suėmė. Autoserviso verslas buvo vystomas iš M. D. paskolos. Negali tiksliai pasakyti, kur buvo panaudoti M. D. pinigai. Liudytojas A. S. pasiūliau tapti UAB „Odoneta“ akcininke ir vadove ir tiek. M. D. atsisakė būti UAB „Odoneta“ direktore. Liudytojas buvo suimtas 23 mėnesius. jam buvo iškelta byla dėl BK 182, 300 straipsnių. Šiuo metu byla yra teisme. Paskolos sutarties sudarymui vadovavo liudytojas. Jis paėmė M. D., nuvažiavo pas A. S. ir buvo pasirašyta paskolos sutartis. Liudytojas parengė paskolos sutartį. Pasirašant paskolos sutartį tarp M. D. ir UAB „Odoneta“ liudytojas nenaudojo jokios įtakos. Tiesiog buvo jo paprašyta parengti sutartį. Mano, kad prieš pasirašant paskolos sutartį A. S. ir M. D. jau buvo susitikusios. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį taip pat parengė liudytojas. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo prieš paskolos sutartį pasirašoma. Skirtumas tarp akcijų pirkimo-pardavimo ir paskolos sutarties pasirašymo buvo 1-2 mėnesiai.
Iš 2014-02-14 specialisto išvados Nr. 5-1/27 „Dėl UAB „Odoneta“ ūkinės finansinės veiklos“ matyti, kad tyrimas atlikta už laikotarpį nuo 2011-07-26 iki 2011-12-22. UAB „Odoneta“ irektoriaus pareigas nuo 2010-07-26 iki 2010-11-11 vykdė S. L., o nuo 2010-11-11 A. S.. Buhalterinę apskaitą UAB „Odoneta“ tvarkė direktorė A. S. įmonės apskaitą tvarkantis asmuo nuo 2011-06-14 buvo A. S.. Pecialistas išvadoje nurodo, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis UAB „odoneta“ direktorė A. S. 2011-03-10 kasos pajamų orderiu . kurio serija ODO, Nr. 0001, įnešė į kasą grynais pinigais 35 000,00 LtŠiame kasos pajamų orderyje ūkinės operacijos ar įvykio turinyje nurodyta „akcininkės paskola apyvartinėms lėšoms“, jį pasirašė kaip pinigus mokantis asmuo, už vyr. Buhalterį bei kasininką direktorė A. S.. Minėtu orderiu įneštai į kasą grynais pinigaus 35 000,00 Lt sumai „akcininkės paskola apyvartinėms lėšoms“ tyrimui paskolos sutartis nepatekta.
Pagal tyrimui pateiktus banko, kasos dokumentus nustatyta, kad paskolos davėja M. D. 2011 m. liepos 26 d. į UAB „Odoneta" AB Seb banko einamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš Seb banko einamosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė - 100 000,00 Lt, o 2011 m. liepos 19 d. kasos pajamų orderiu 2011-07-19 serija OD Nr. 0003 grynai pinigais į UAB „Odoneta" kasą įnešė - 12 000,00 Lt pagal pasirašytą UAB „Odoneta" akcininkės M. D. ir bendrovės direktorės A. S. paskolos sutartį. Gauta iš UAB „Odoneta" akcininkės M. D. 2011-07-19 paskola - 112 000,00 Lt panaudoti sekančiai:
nuo 2011-07-26 iki 2011-08-19 pervesti 35000 Lt į A. S. banko sąskaitą kaip paskolos grąžinimas. nuo 2011-09-05 iki 2011-12-08 A. S. išgrynino 39000 Lt.
UAB „Odoneta" direktorė A. S. iš Seb banko einamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grynais pinigais iš gautos M. D. paskolos išėmė grynais pinigais - 39 000,00Lt ir įnešė į UAB „Odoneta" kasą.
Tyrimui UAB „Odoneta" 2014-02-05 pateikė 2 vnt. 2011 metų kompiuteriu atspausdintas kasos knygas be kasininko, buhalterio parašų pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. pirmojo PK KPS tyrėjos S. V. surašytą „Daiktų, dokumentų pateikimo protokolą.
Vienoje kasos knygoje atspausdintoje kompiuteriu 2011 m. gautų pajamų įrašyta - 76 505,16 Lt, o išlaidų įrašyta - 73 397,95 Lt, iš jų:
UAB „Odoneta 2011 m. liepos - gruodžio mėn. iš viso į kasos knygos išlaidų skiltį įrašė, kad R. L. išmokėjo - 59 200.00 Lt (4 priedas), į
Tyrimui pateiktuose kasos dokumentuose R. L. išmokėtai - 59 200,00 Lt sumai, kasos išlaidų orderiai neišrąšyti. Išmokėti - 59 000,00 Lt R. L., kuris nebuvo UAB „Odoneta" darbuotojas. Kadangi neišrašyti kasos išlaidų orderiai, nėra galimybės nustatyti ar R. L. buvo išmokėti - 59 200,00 Lt.
Kasos knygoje 2011 m. gruodžio 31 d. likutis įrašytas - 3 107,21 Lt.
Kitoje pateiktoje UAB „Odoneta" 2014-02-05 pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. pirmojo PK KPS tyrėjos S. V. surašytą „Daiktų, dokumentų pateikimo protokolą" 2011 metų kompiuteriu atspausdintoje kasos knygoje gautų pajamų nurodyta - 76 505,16 Lt, o išlaidų įrašyta - 45 397,95 Lt (5 priedas), iš jų:
7 277,45 Lt sumokėta už prekes ir paslaugas,309,00 Lt išmokėta atlyginimams,200,00 Lt sumokėta už elektros energiją,200,00 Lt sumokėta už nuomą,6 000,00 Lt sumokėta už patirtus nuostolius bei palūkanas M. D.,211,5 Lt sumokėta už hipotekos išlaidas.
Kasos knygos išlaidų skiltyje 2011 m. gruodžio mėn. įrašyta suma - 31 200,00 Lt, kuri išmokėta R. L., kaip paskola. Pateiktas 2011-12-27 kasos išlaidų orderis su įrašyta - 31 200.00 Lt suma. Kasos išlaidų orderis 2011-12-27 R. L. nepasirašytas, kad jam išmokėta - 31 200,00 Lt suma. Pateiktas kasos išlaidų orderis 2011-12-27 be numerio, kuris išrašytas R. L. vardu, įrašyta suma - 31 200,00 Lt, tačiau gavėjo R. L. nepasirašytas, todėl nėra galimybės nustatyti, ar UAB "Odoneta" direktorė A. S. išmokėjo - 31 200,00 Lt sumą
Kasos knygoje 2011 m. gruodžio 31 d. likutis įrašytas - 31 107,21 Lt Lt.
Tyrimui UAB "Odoneta" nepateikė apskaitos registrų, didžiosios knygos. UAB "Odoneta" direktorė A. S. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1PK KPS 2014-02-03 papildomame apklausos protokole nurodė, kad <...> aš nevedžiau "Didžiosios knygos", ir nesuderinėjau jokių registrų pagal ūkio subjektus ar fizinius asmenis <...>. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 16 straipsnio l dalies nuostatą ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.
Prie kasos išlaidų orderio 2011-12-27, kuris nepasirašytas R. L., pridėta:
2011-11-18 avanso apyskaita, kurioje nurodyta, kad R. L. išmokėta 11000,00Lt,2011-12-08 avanso apyskaita, kurioje nurodyta, kad R. L. išmokėta 1000,00 Lt,2011 -09-30 avanso apyskaita, kurioje nurodyta, kad R. L. išmokėta 16 200,00Lt,2011-10-14 avanso apyskaita, kurioje nurodyta, kad R. L. išmokėta 3 000,00 Lt.
UAB „Odoneta" avanso apyskaitos pagal kurias išmokėta atskaitingam asmeniui R. L. - 31 200,00 Lt, R. L. nepasirašytos (6 priedas).
Avanso apyskaitos išrašytos 2011-09-30, 2011-10-14, 2011-11-18 į kasos išlaidas kasos knygoje turėjo būti įrašytos pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatynio Nr. lX-574 12 str. 4 dalies nuostatas „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti".
UAB „Odoneta" direktorė A. S. į kasos pajamas neįrašė - 12 000,00 Lt sumą, gautą pagal 2011-07-19 M. D. paskolos sutartį, 2011-07-19 kasos pajamų orderio serija OP Nr. 0003. Kasos pajamų orderis pasirašytas M. D. ir A. S. parašais.
UAB „Odoneta" 2011 m. kasoje įplaukų turėjo - 88 505,1 Lt, iš jų:
35 000,00 Lt A. S. 2011-03-10 kasos pajamų orderiu Nr. ODO Nr. 0001 įnešti gryni pinigai į kasą kaip paskola įmonės apyvartinėms lėšoms;
2 505,16 Lt gauti pardavus prekes;
39 000,00 Lt gauti iš AB Seb banko pagal M. D. paskolos sutartį suteiktą paskolą,
12000,00 Lt gauti grynais pinigais kasoje, kurie neįrašyti į kasos knygą pagal M. D. paskolos sutartį suteiktą paskolą ( l priedas).
Pagal tyrimui pateiktą kasos knygą 2012 m. spalio-lapkričio mėn. pirktoms prekėms, paslaugoms už 459,27 Lt neišrašyti kasos išlaidų orderiai. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p. pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį ( 7 priedas).
Pagal tyrimui pateiktus banko, kasos dokumentus nustatyta, kad paskolos davėja UAB „Odoneta" akcininke M. D. pagal 2011 m. liepos 19 d. paskolos sutartį į UAB „Odoneta" Seb banko einamąja sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2011 m. liepos 26 d. pervedė – 100 000.00 Lt iš LT AB Seb banko einamosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), bei 2011 m. liepos 19 d. kasos pajamų orderiu serija OP Nr. 0003 grynais pinigais j UAB „Odoneta" kasą M. D. įnešė -12 000,00 Lt.
Pagal tyrimo metu pateiktus banko, kasos dokumentus nustatyta, kad pagal 2011 m. liepos 19 d. paskolos sutartį M. D. paskolos davėjai UAB "Odoneta" direktorė A. S. iš gautos - 112 000,00 Lt paskolos 2014 m. vasario l dienai grąžino - 24 300.00 Lt ( 8 priedas), iš jų:
UAB "Odoneta" akcininkei M. D. paskolos davėjai grynais pinigais per kasą grąžino - 8 600,00 Lt.
Tyrimui nepateikti buhalterinės apskaitos registrai 2011-2012 metų, todėl nėra galimybės nustatyti jų buhalterinėje apskaitoje registravimo teisingumo.
Pagal tyrimui pateiktus kasos, banko dokumentus nustatyta, kad UAB „Odoneta" pagal M. D. paskolos sutartį 2011-07-19 gautą - 112 000,00 Lt panaudojo:
35 000,00 Lt A. S. suteiktos paskolos 2011-03-10 kasos pajamų orderiu serija ODO Nr. 0001 UAB „Odoneta" grąžinimui,39 000,00 Lt grynais pinigais išėmė iš banko sąskaitos, kurie užpajamuoti kasoje,5 000,00 Lt M. D. 2011-09-01 per AB Seb banką pervesta paskolos grąžinimui,l 000,00 Lt M. D. 2011-12-20 per AB Seb banką pervesta paskolos grąžinimui,6 000,00 Lt M. D. 2011-07-27, 2011-08-24, 2011-09-21, 2011-10-25, 2011-11-23 per kasą išmokėta paskolos grąžinimui,5 300,00 Lt pervesti Kredito unijai „Vilniaus kreditas" UAB „Odoneta" įmonės pajaus padidinimui.
Pagal tyrimui pateiktus banko dokumentus nustayta, kad UAB „Odoneta“ pagal 2011-12-22 paskolos sutartį Nr. P00032 iš Kredito Unijos „Vilniaus bankas“ gautos 9 200 EUR paskolos panaudojo: 16 386,00 Lt sumokėjo pagala PVM sąskaitą faktūrą 2012-01-02 ADF Nr. 00056 UAB „Astela“ už tris automobilius 16 386,00 Lt, 2012-01-02 UAB „Odoneta“ 5 300,00 Lt pervedė į Seb banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 10 000 Lt pervedė į Swed banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš jų A. S. 2000,00 Lt 2012-01-13 išėmė grynais pinigais, 2012-03-29 išėmė grynais pinigais 4000,00 Lt.
Tyrimui UAB „Odoneta" 2014-02-05 pateikė 2 vnt. 2011 metų kompiuteriu atspausdintas kasos knygas be kasininko, buhalterio parašų pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. pirmojo PK KPS tyrėjos S. V. surašytą „Daiktų, dokumentų pateikimo protokolą" Vienoje kasos knygoje kompiuteriu atspausdintoje 2011 m. gautų pajamų įrašyta -76 505,16 Lt, o išlaidu įrašyta - 73 397,95 Lt. Kitoje pateiktoje UAB „Odoneta" 2014-02-05 pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. pirmojo PK KPS tyrėjos S. V. surašytą „Daiktu, dokumenti pateikimo protokolą" 2011 metu kompiuteriu atspausdintoje kasos knygoje gautų pajamų nurodyta- 76 505,16 Lt, o išlaidu įrašyta -45 397,95 Lt.
Tyrimui buvo pateiktos 2 kasos knygos iš kurių vienoje kasos knygos išlaidų skiltyje 2011 m gruodžio mėn. įrašyta suma - 31 200,00 Lt, kuri išmokėta R. L., kaip „paskola". Pateiktas 2011-12-27 kasos išlaidų orderis su įrašyta 31 200,00 Lt suma. Kasos išlaidų orderis 2011-12-27 R. L. nepasirašytas, kad jam išmokėta - 31 200,00 Lt suma. UAB „Odoneta" avanso apyskaitos pagal kurias išmokėta atskaitingam asmeniui R. L. - 31 200,00 Lt, R. L. nepasirašytos.
Tyrimui pateiktoje antroje kasos knygoje 2011 m atskirais mėnesiais kasos knygoje nurodyta kad R. L. išmokėta - 59 200,00 Lt suma, tačiau šiai nurodytai sumai kasos išlaidų orderiai nepateikti. UAB „Odoneta" R. L. nebuvo jų darbuotojas. Nėra galimybės nustatyti ar R. L. buvo išmokėta - 59 200,00 Lt.
Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 p. nuostatas, pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai - žodžiais, centai - skaitmenimis. Pateiktas kasos išlaidų orderis 20111-12-27 be numerio, kuris išrašytas R. L. vardu, įrašyta suma - 31 200,00 Lt, tačiau gavėjo R. L. nepasirašytas, todėl nėra galimybės nustatyti, ar UAB "Odoneta" direktorė A. S. išmokėjo -31 200,00 Lt sumą.
Kasos knygoje 2012 m. pirktoms prekėms paslaugoms už 459,27 Lt neišrašyti kasos išlaidų orderiai. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p. pinigai iš kasos išmokami pagl kasos išlaidų orderį.UAB „Odoneta" direktorė A. S. į kasos pajamas neįrašė - 12 000,00 Lt sumą, gautą pagal 2011-07-19 M. D. paskolos sutartį, 2011-07-19 kasos pajamų orderio serija OD Nr. 0003. Kasos pajamų orderis pasirašytas M. D. ir A. S. parašais.
Įvertinus visus tyrimui pateiktus bendrovės „Odoneta" buhalterinės apskaitos dokumentus 2011-2012 kasos, banko bei nepateiktus apskaitos registrus, „didžiosios knygos" ir įvertinus, kad pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitų privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ", o pagal ši įstatymo 16 straipsnio nuostatą „ ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaito registruose " kasos knygoje neužpajamavo 12 000,00 Lt, bei dviejuose kasos knygose R. L. išmokėta suma nurodyta išmokėta skirtingomis sumomis - 31 200,00 Lt ir 59 200,00 Lt neišrašant kasos išlaidų orderių, nėra galimybės nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „Odoneta" 2011 metų laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 4, b. 1. 33-42).
Teismo posėdžio metu specialistė D. V. patvirtino savo išvadą. Papildomai paaiškino, kad įmonėje nebuvo apskaitos registrų, buvo tik kasos ir banko dokumentai. Apskaitos registrai apskaito įmonės įsipareigojimus, skolas. Apskaitos registrai parodo, ar įmonė tikrai gavo paskolą, kiek liko grąžinti suteiktos paskolos. Jie reikalingi inventorizacijai, kad būtų galima nustatyti, kokie įmonės įsipareigojimai, turtas tam tikrai dienai. Apskaitos registrai atsispindi balanse, kur nurodoma, kiek įmonė turi turto, įsipareigojimų tam tikrai dienai. Registras turi būti sudaromas kiekvieną mėnesį, o balansas kas ketvirtį. Apskaitos registrai, balansas yra pateikiami VMI, Registrų centrui. UAB “Odoneta” balansas VMI, Registrų centrui nebuvo pateikti. Duomenys, kurie turėjo būti apskaitos registruose, buvo nustatyti pagal pirminius kasos ir banko dokumentus. Be to, buvo pateiktos dvi UAB “Odoneta” kasos knygos. Nebuvo pasirašyti kasos išlaidų orderiai. Konkrečiau sakant buvo kasos išlaidų orderiai 59000 litų, bet nebuvo ant jų asmens parašo, kuris gavo tuos pinigus. Asmuo, kuris gavo iš UAB “Odoneta” 59000 litų, nedirbo toje įmonėje, taigi turėjo būti atitinkami dokumentai ir jo parašai. S. 35000 litų sau persivedė iš D. paskolos, nes UAB Odoneta” vykdė mažą veiklą, neturėjo pinigų. Yra kasos pajamų orderis, kad S. UAB “Odoneta” įnešė 35000 litų, bet neaišku, ar jie realiai buvo įnešti. Teigė, jog nežino, ar visi įmonės pirminiai dokumentai buvo pateikti specialiste Įmonė savo apskaitos politikoje nurodo, kas kiek laiko darys balansą. Kai išmokami pinigai iš įmonės žmogui, žmogus tuo metu turi būti šalia ir pasirašyti. Pateiktos dvi kasos knygos ko gero skiriasi dėl 59000 litų. Kad įmonei buvo suteikta 112000 paskola, nustatė per kasos knygas ir banko duomenis, tačiau įmonės apyvartos netyrė, bet kiek matė, ji buvo maža. Kasos ir banko dokumentai parodė, kad 35000 litų, kuriuos sau persivedė S., buvo iš D. paskolos. Kaltinamosios pateiktoje apyvartos lentelėje pavaizduota apyvartą, bet juk turėjo būti mokami mokesčiai, atsiskaityta už gautas prekes, mokami atlyginimai, todėl neaišku, kokias pajamas gavo įmonė. Apyvartos ir pelno suma yra ne tas pats. Pelnas yra išvedamas iš rezultatų. Pagal įmonės veiklą, įmonė gyveno varganai, neaišku, kaip ji galėjo uždirbti 35000 litų, kuriuos tariamai S. persivedė sau. Nežino, koks likutis buvo įmonės sąskaitoje, kai D. pervedė įmonei 100000 litų paskolą. UAB “Odoneta” buvo pažeistos buhalterinės apskaitos ir kasos tvarkymo taisyklės. Neįmanoma per buhalterinės apskaitos ir kasos tvarkymo pažeidimus nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų, nes neįmanoma įvertinti, kokios sumos gautos, kokios išleistos. Asmuo, kuris tvarkė apskaitą ir buvo tokie buhalteriniai ir kasos tvarkymo pažeidimai, galėjo suprasti, kad bus sunku susekti, kaip ir kur vaikščiojo paskola. Įmonėje turi būti viena kasos knyga, dvi kaso knygos – apgaulinga buhalterija. Pagal įstatymą negalima turėti dviejų kasos knygų. Jei padaroma klaida kasos knygoje, reikia užbraukti neteisingus duomenis ir aiškiai parašyti naują sumą. Jei kasos knygoje yra neįtrauktos pajamas, tai rašoma buhalterinė pažyma, kurią pasirašo įmonės vadovas ir nurodomos aplinkybės, kodėl pajamas buvo neįtrauktos. Kasos knygos nebuvo taisytos, paprasčiausiai jos buvo dvi. Kasos knygos tyrimui iš karto nebuvo pateiktos, jos buvo gautos su papildomų dokumentų pateikimu (t. 6, b. l. 75-76). Papildomai apklausta 2014-11-18 teismo posėdyje paaiškino, kad nebuvo galima nustatyti UAB „Odoneta“ turto, įsipareigojimų už 2011 metus, nes nebuvo dokumentuose įtraukta 12 000 Lt, skirtingomis sumomis surašytos sumos kasos knygose, nebuvo apskaitos registrų. Kiekvienas pažeidimas atskirai sukelia tokias pasekmes, kad negalima nustatyti įsipareigojimų ir turto įmonės UAB „Odoneta“ už 2011 metus. Pažeidimai išvardinti kaltinamajame akte irgi neleidžia nustatyti UAB „Odoneta“ turto ir įsipareigojimų už 2011 metus. Ši išvada grindžiama tuo, kad nebuvo apskaitos, išlaidų orderių ir visai nebuvo apskaitos registr. Jokie užrašai sąsiuvinyje neminimi Buhalterinės apskaitos įstatyme, jie negali prilygti apskaitos registrui. Turi būti vedami apskaitos registrai. Užrašai sąsiuvinyje yra tik juodraštis. Metiniai balansai teikiami kitų metų kovo mėnesį. UAB „Odoneta“ balansas už 2011 metus turėjo būti pateiktas 2012 metais. Specialistei UAB „Odoneta“ balansas nebuvo pateiktas, balanso už 2011 metus VMI nebuvo. Įmonės balansai sudaromi iš pirminių dokumentų. UAB „Odoneta“ pirminiai dokumentai nebuvo pateikti.
Nors kaltinamoji A. S. neprisipažino padariusi kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, tačiau ištyrus byloje įrodymus teismas daro išvadą, kad jos kaltė padarius kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas yra įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais rašytiniais dokumentais, nukentėjusiosios parodymais, iš dalies R. L. paaiškinimais ir pačios kaltinamosios paaiškinimais, specialisto išvada, specialistės D. V. paaiškinimais bei kita bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
BK 182 straipsnis numato keletą alternatyvių veikų, kurias įstatymas pripažįsta sukčiavimu. Sukčiavimas yra apgaule savo ar kitų naudai įgijimas svetimo turto ar turtinės teisės, apgaule išvengimas turtinės teisės arba jos panaikinimas. Nagrinėjamu atveju kaltinimas buvo pareikštas pagal požymius sukčiavimo, kuris pasireiškė apgaule įgijimu svetimo turto savo naudai. Teisės teorija ir teismų praktika teigia, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama tikslu suklaidinti turto savininką ar valdytoją, arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes ir pan. Turto užvaldymas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Svetimo turto įgijimas - tai kilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas panaudojant apgaulę. Iš esmės tai neteisėtas fiktyvaus teisinio santykio sukūrimas, pagal kurį kaltininkas ar tretieji asmenys gauna svetimą turtą ar materialinių civilinės apyvartos objektų teikiamą naudą. Išoriškai įgijimas gali atitikti turinio ir formos reikalavimus, kurie nustatyti CK atitinkamos rūšies turto sandoriams. Apgaulė yra svetimo turto užvaldymo būdas. Teismų praktika išskiria šiuos apgaulės kriterijus: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Be to, teismų praktika išskiria panaudotos apgaulės esmingumo reikalavimą. Jei svetimas turtas įgyjamas nors ir neteisėtai, tačiau apgaulė nedaro esmingos įtakos nukentėjusiajam apsispręsti dėl šių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Viena iš apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Jis yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas (pvz. paimamas avansas už darbus, kurių kaltininkas neketino atlikti) padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindą (nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Kasacinėje byloje Nr. 2K-188/2002). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas, siekdamas išvengti atsiskaitymų ar kitų mokėjimų, piktam panaudoja pasitikėjimu pagrįstus santykius, susiklosčiusius tarp jo ir nukentėjusiojo ar jo įgaliotų asmenų. Atsiskaitymų ar kitų mokėjimų vengimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena apgaulės formų, nes ir šiuo atveju nukentėjusysis yra įtikinamas, kad už darbus, suteiktas paslaugas ar reikalingus atlikti kitus mokėjimus bus apmokėta, nors kaltininkas nesirengia to daryti, o pasitikėjimu grįsti kaltininko ir nukentėjusiojo santykiai pastaram yra garantas, kad kaltininkas prievolę įvykdys. Labiausiai paplitęs apgaulės piktnaudžiaujant pasitikėjimu būdas yra kaltininko pateikimas apie save tikrovės neatitinkančios informacijos, pavyzdžiui, kad jis užsiima tam tikrų paslaugų teikimu (įdarbinimu užsienyje ar pan.) arba verčiasi atitinkamu verslu, siūlant partnerystę ar prašant paskolos verslui plėtoti ir pan. (nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Kasacinėje byloje Nr. 2K-395/2008).
Be to, teismų praktikoje išskiriama aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje byloje Nr. 2k-274/2011).
Kita vertus svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu teismų praktikoje ne visada pripažintinas sukčiavimu. Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui, naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra pagrindo ar logiško paaiškinimo. (Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (BK 182 straipsnis) apžvalga//LAT biuletenis Teismų praktika, Nr. 36p. 394-436).
Bylos medžiaga nustatyta, kad M. D. kartu su S. L., R. L. ir R. K. 2010-06-22 pasirašė Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1, kuria šalys M. D. ir S. L. iš vienos pusės ir R. K. ir R. L. iš kitos pusės įsipareigojo užsiimti bendra veikla, t. y. kurti stomatologinį kabinetą, tam tikslui pirkti uždarąją akcinę bendrovę arba sukurti naują juridinį asmenį. Sutarties šalys sutarė, kad užsiims komercine ūkine veikla, kuri bus vykdoma per nupirktą ar naujai sukurtą įmonę. Sutarties tikslui pasiekti dalyviai įneša į įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Sutarties dalyvių įnašai – M. D. ir S. L. – piniginės lėšos 100 000 Lt. Dvi vienodos dalys op 50 000 Lt. R. K. ir R. L. – stomatologinės įrangos darbinis komplektas, skirtas dviem darbo vietom, įrangos vertė 100 000 Lt (t. 1, b. l. 66-69). Šios sutarties pagrindu M. D. į R. L. sutuoktinės sąskaitą per keletą kartų pervedė 100 000 Lt. Pervedus pinigus pradėtose remontuoti klinikos patalpose darbai nutrūko, R. L. tikino, kad klinika tuoj pradės veikti, tačiau vietoj stomatologijos klinikos pradėjo veikti šeimos klinika, kuri apie R. L. nieko nežinojo. Vėliau R. L. R. D. paaiškino, kad stomatologijos klinikai pritrūko pinigų, tikino, kad sumokėti 100 000 Lt yra saugūs. Kaip garantija 2010-12-03 buvo pasirašyta paskolos sutartis su A. Š., pagal kurią 100 000 Lt A. Š. įsipareigojo iki 2011-12-31 grąžinti pinigus R. D. (t. 1, b. l. 13-14). Vėliau R. L. pasiūlė atidaryti autoservisą, šiam tikslui reikėjo į UAB „Odoneta“ pervesti 100 000 Lt. Nukentėjusioji su tuo sutiko. 2011-04-26 tarp A. S. ir M. D. buvo apsirašyta UAB „Odoneta“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kuria A. S. pardavė M. D. 40 procentų nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų už 4000 Lt (t. 1, b. l. 64-65). M. D. ir A. S. pasirašė 2011 m. liepos 19 paskolos sutartį, kuria paskolos davėjas M. D. perdavė UAB „Odoneta“ 112 000 litų pasirašant sutartį. Paskolos gavėjas įsipareigojo padengti paskolos davėjo patirtus nuostolius suteikiant minėtą paskolą, t. y. 2000 Lt 3 dienų bėgyje nuo paskolos gavimo dienos. UAB „Odoneta įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2012-07-19 pavedimu į sąskaitą arba grynaisiais, t. y. 112 000 Lt adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 72-74).
2010-07-26 S. L. tapo UAB „Odoneta“ vadovu (t. 2, b. l. 41). 2010-08-09 Įmonės pertvarkymo aktu G. K. stomatologinis kabinetas tapo UAB „Odoneta“ (t. 2, b. l. 44-45). 2010-11-11 vienintelio akcininko A. S. sprendimu direktorius S. L. atleistas iš bendrovė pareigų ir UAB „Odoneta“ direktoriumi paskirta A. S. (t. 2, b. l. 60). 2011-05-23 prašymu Nr. 2565015 prašoma Juridinių asmenų registre registruoti akcininkų sąrašą ir išregistruoti duomenis apie vienintelį akcininką ((t. 2, b. l. 62). Iš 2011-04-26 akcininkų sąrašo matyti, jog A. S. priklauso 60 procentų UAB „Odoneta“ akcijų“, o M. D. 40 procentų UAB „Odoneta“ akcijų (t. 2, b. l. 63). Iš 2010 įmonės UAB „Odoneta“ metų pelno – nuostolio ataskaitos matyti, kad įmonė 2010 metais veiklos nevykdė (t. 2, b. l. 67). Tai patvirtina iš paaiškinamasis raštas prie 2010 m. balanso (t. 2, b. l. 69).
Žemesnės instancijos teismas
Iš M. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2011-07-26 nurodytas grynųjų įmokėjimas į sąskaitą. Teismo posėdžio metu M. D. nurodė, jog grynųjų pinigų ji nemokėjo, o 100 000 Lt buvo pervesti iš jos terminuoto indėlio sąskaitos. Tą pačią dieną fiksuota operacija, kad M. D. perveda lėšas 100 000 Lt UAB „Odoneta“ pagal paskolos sutartį 2011-07-19 (t. 2, b. l. 103). Iš A. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad į šią sąskaitą 2011-07-26 pervesta iš UAB „Odoneta“ 20 000 Lt (du pervedimai po 10 000 Lt). 18 000 Lt yra išgryninta bankomatuose laikotarpiu nuo 2011-07-28 iki 2011-08-10. 2011-08-19 į sąskaitą iš UAB „Odoneta“ vėl pervedama 15 000 Lt suma (du pervedimai po 10 000 ir 5 000 Lt). Šie pinigai yra išgryninami bankomatuose laikotarpiu nuo 2011-08-21 iki 2011-08-24 dienos (t. 2, b. l. 138-140). Vėliau analizuojant sąskaitą matyti, kad nuo 2012 m. sausio mėn. A. S. kartas nuo karto perveda UAB „Odoneta“ tam tikrą pinigų sumą, kaip akcininko įnašą, vėliau iš įmonės ta suma sugrįžta, A, S. vėl perveda kaip akcininko įnašą konkrečias sumas, vėliau šios sumos susigrąžinamos (t. 2, b. l. 145-160, 166, 171).
Analogiškas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis UAB „Odoneta“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas. Iš įmonės sąskaitos išrašo matyti, kad tai yra einamoji įmonės sąskaita. Joje matosi, kad iš įmonės pinigų buvo perkama prekės, gaunami apmokėjimai už parduotas prekes, mokami sodros ir pajamų mokesčiai, taip pat atlyginimas A. S., mokestis už nuomą ir kt. M. D. sumokėjus 100 000 Lt kaip paskolą į įmonės sąskaitą, kaip minėta 35 000 Lt buvo pervesti į A. S. sąskaitą kaip paskolos grąžinimas pagal sutartį. Nuo 2011-09-05 iki 2011-12-28 išgryninta 39 000 Lt. Nuo 2011-09-01 iki 2013-05-20 M. D. pervesta 12 000 Lt. Be to, nuo 2011-09-05 iki 2012-02-29 už patalpų, esančių Žaliųjų ežerų g. 197 nuomą ir išnaudotą elektrą sumokėta viso 9549,00 Lt. Taigi, paskaičiavus vien šias išlaidas matyti, kad nuo 100 000 Lt pervedimo į sąskaitą iki 2012-05-20 buvo išleista 95 549 Lt. Analizuojant UAB „Odoneta“ sąskaitas taip pat matyti, kad A. S. nuolatos kaip akcininkė įneša pinigus į įmonės sąskaitą, vėliau įmonė atlieka kokius nors mokėjimus (apmoka už perkamas prekes, apmoka mokesčius, skolos grąžinimą). Vėliau į sąskaitą gavus apmokėjimą už įmonės parduotas prekes, A, S. akcininko įnašą susigrąžina. Tokia situacija nuolatos stebima nuo 2012 metų pradžios. Teismo manymu, tai, kad nuolatos reikalinga papildyti įmonės einamąją sąskaitą akcininko įnašais, rodo, kad įmonei trūksta apyvartinių lėšų. Pavyzdžiui, 2012-05-18 įmonė sumokėjo 5 120,68 Lt paskolos grąžinimą KU „Vilniaus kreditas“, tačiau ta suma buvo sumokėta iš prieš tai, t. y. 2012-05-17 - 2012-05-18 A. S. kaip akcininkės į sąskaitą įmokėtų 5500 Lt. 2012-05-22 į įmonės sąskaitą išmokėjus kaip pajaus grąžinimą 5 174,83 Lt, 2012-05-25 A. S. iš įmonės sąskaitos persiveda į savo sąskaitą kaip akcininko įnašo grąžinimą 5500,00 Lt. Nuo 2012-10-23 dienos stebima analogiška situacija su paskolos grąžinimu M. D., t. y. A. S. įmoka į įmonės sąskaitą atitinkamą pinigų sumą ir tą pačią dieną ją išmoka M. D. kaip skolos grąžinimą. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įmonės sąskaitoje nėra apyvartinių lėšų, todėl mokėjimus A. S. įmonės vardu atlieka iš savo lėšų.
Iš specialisto išvados matyti, kad iš įmonės sąskaitos išgryninti 39 000 litų buvo įnešti į įmonės kasą. Tačiau specialistei buvo pateikta dvi kasos knygos, vestos kompiuteriu, be parašų, pagal kurių vieną kasos likutis 2011-12-31 įmonėje buvo 3 107,21 Lt, o R. L. išmokėta 59 200 Lt. Pagal kitą kasos knygą kasos likutis 2012-12-31 buvo 31 107,21 Lt, o R. L. išmokėta 31 200 Lt. Tačiau kaip jau minėta iš įmonės sąskaitos išrašo matyti, kad jau nuo 2012 metų pradžios A. S. reguliariai akcininko įnašais papildydavo įmonės banko sąskaitą ir vėliau iš šių pinigų mokėdavo už prekes, atlikdavo kitus einamuosius mokesčius. Nuo 2012 m. spalio mėn. grąžinant M. D. paskolą sąskaita papildoma atitinkama suma ir tą pačią dieną sumokamas skolos grąžinimas lygiai tokios pačios sumos. Tai teismui leidžia daryti išvadą, kad vis tik įmonė jau 2012 m. pradžioje pinigų neturėjo.
Dėl 12 000 Lt paskolos dalies sumokėjimo grynaisiais pinigais pagal 2011-07-19 kasos pajamų orderį, kurio serija OD, Nr. 0003, byloje kilo ginčas. A. S. teigė, kad pinigai faktiškai nebuvo pagal šį orderį sumokėti. Kaltinamoji teigė, kad buvo tartasi, kad M. D. sumokės šiuos pinigus, todėl ji buvo iš anksto pasiruošusi tokį pajamų orderį, tačiau susitikus, pinigai jai nebuvo perduoti, o orderio sunaikinti ji negalėjusi, todėl jis taip ir liko. Tačiau teismas, išanalizavęs byloje esančius dokumentus, kaltinamosios, ir nukentėjusiosios paaiškinimus ir kitas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad tokių A. S. paaiškinimų nepagrindžia bylos medžiaga. Kasos pajamų orderis buvo išrašytas tą pat dieną, kaip iš paskolos sutartis. Paskolos sutartyje paskolos suma nurodyta 112 000 Lt. M. D. pervedė į UAB „Odoneta“ kaip paskolą 100 000 Lt 2011-07-26, o dėl 12 000 Lt sumokėjimo paaiškino, kad jie buvo sumokėti grynaisiais pinigais perduodant juos R. L.. Patikslinant, kada ir kokiu būdu buvo jie sumokėti, M. D. to negalėjo konkretizuoti, tačiau nepaisant to, teismas mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad 12 000 Lt buvo sumokėti grynais. Iš byloje esančių M. D. sąskaitų iš tikrųjų nesimato, kad būtų išgrynintas viena 12 000 Lt suma, tačiau matyti, kad M. D. nuo 2011-06-01 iki 2011-07-03 sumomis po 1000 ir 2000 Lt, bei vieną kartą po 400 Lt išsigrynino 12 400 Lt (t. 2, b. l. 89-90). Kitais laikotarpiais tokių didelių išgryninimų po 1000 ir po 2000 lt M. D. sąskaitoje nestebima. Iš bylos duomenų matyti, kad R. L. su M. D. kalbėjo apie pinigų investavimą į UAB „Odonetą“ ir autoserviso veikla ilgą gana laiko tarpą. Praktiškai jau nuo 2011 metų pradžios. Be to, kasos pajamų orderis, pagal kurį kaip teigia A. S. nebuvo perduota 12 000 Lt yra pasirašytas M. D.. Tokiu atveju jeigu A. S. buvo paruošusi jį iš anksto, tai jis turėjo būti be parašo, nes negavus pinigų nebuvo jokio pagrindo pateikti jį pasirašyti M. D.. Be to, A. S. ir L. L. siekė, kad M. D. patikėtų tuo, kad rimtai ruošiamasis vykdyti verslą ir įmonei reikalingos investicijos, todėl siekdami M. D. pasitikėjimo negalėjo duoti pasirašyti M. D. ant dokumento, pagal kurį pinigai realiai nebuvo sumokėti, nes reikėjo sudaryti rimtos, veikiančios įmonės įvaizdį.
Vertinant pačią įmonę, matyti, kad 2010-08-09 UAB „Odoneta“ sukurta pertvarkius Individualią įmonę G. K. stomatologinį kabinetą (t. 2, b. l. 36-41, 44-45). A. S., vienintelė akcininkė, turinti 100 procentų įmonės akcijų, tapo UAB „Odoneta“ direktore 2010-11-11 (t. 2, b. l. 60). 2011-05-23 Juridinių asmenų registrui pateiktas 2011-04-26 A. S. sudarytas akcininkų sąrašas, nurodant, kad akcininkai yra A. S., kuriai priklauso 60 procentų įmonės akcijų, ir M. D., kuriai priklauso 40 procentų įmonės akcijų (t. 2, b. l. 63). Iš 2010 metų įmonės balanso ir paaiškinamojo rašto matyti, kad įmonė 2010 metai nevykdė jokios veiklos. Pažymėtina, jog 2011-04-26 paaiškinamajame rašte prie 2010 m. balanso nurodyta, kad UAB „Odoneta“ planuoja užsiimti papildoma veikla, t. y. prekyba įvairiomis ūkinėmis ir statybinėmis prekėmis, langų ir durų furnitūra, patalpos naujai veiklai bus nuomojamos (t. 2, b. l. 66-69). Aiškinamajame rašte nurodant būsimą įmonės veiklą nėra nurodyta, kad ji versis automobilių remontu ar kita autoserviso veikla. Iš įmonės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2011-01-01-iki 2013-05-29 taip pat matyti, kad sąskaita naudotis buvo pradėta nuo 2011-04-06 (t. 3, b. l. 4). Vertinant byloje esančius kasos pajamų orderius matyti, kad 2011-03-10 kasos pajamų orderio numeris yra 0001. Šiuo orderiu A. S. įnešė į įmonės kasą 35 000 Lt kaip akcininko paskolą apyvartinėms lėšoms (t. 4, b. l. 47). M. D. išrašytas 2011-07-19 kasos pajamų orderis yra numeriu 0003. Tai reiškia, kad apyvartos grynaisiais pinigais įmonėje iki paskolos gavimo taip pat nebuvo. Vertinant įmonės einamosios sąskaitos išrašą taip pat matyti, kad įmonės veikla yra ganėtinai smulki, perka parduoda įvairias prekes, disponuojama nedidelėmis sumomis ir pan. Įvertinus visa tai darytina išvada, kad įmonė nuo pat jos veiklos pradžios buvo smulki, niekada neturėjo didelių apyvartų. Gavus iš M. D. paskolą, dar iki 2012 m. pradžios ji buvo išleista – didžioji dalis pinigų išgryninta, dalis pervesta į A. S. sąskaitą, kita dalis grąžinta M. D., ir dalis išmokėta kaip nuomos mokestis už patalpas, esančias Žaliųjų Ežerų g. Pažymėtina, kad už šias patalpas mokėta nuo 2011-09-05 iki 2012-02-29. Daugiau jokių mokėjimų susijusių su serviso veikla sąskaitos išraše nėra fiksuota. A. S. teigė, kad skolino pinigus R. L., nes jis norėjo įsteigti internetinį puslapį, jis atlikinėjo kitus veiksmus, susijusius su autoserviso įsteigimu, tačiau pastebėtina, kad R. L. nebuvo nei įmonės darbuotojas, nei akcininkas, todėl kokiais tikslais A. S. išmokėjo jam pinigus iš įmonės kasos, byloje nėra aišku. Apklaustas liudytoju R. L. teigė, kad įmonė jam paskolino šiuos pinigus, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialiuoju liudytoju jis teigė, kad nežino kuriuos pinigus jam skolino A. S. – savo ar įmonės. Vertinant A. S. teiginius, kad R. L. paskolino įmonės pinigus pastebėtina, kad byloje nėra jokių paskolos sutarčių nei tarp R. L. ir UAB „Odoneta“, nei tarp A. S. ir R. L.. Be to, nors praėjo pakankamai daug laiko, paskola nėra grąžinta įmonei, tačiau A. S. nesėmė jokių teisinių veiksmų, kad išieškotų skolą įmonei. Įmonė šiuo metu neturi jokio turto, iš jos sąskaitų išrašo matyti, kad dirba minimaliai, skolos grąžinimai nukentėjusiajai mokami iš A. S. lėšų, nes įmonė tam lėšų neturi, taip pat neturi jokių galimybių grąžinti skolą M. D.. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju kaltinimas dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo visiškai pasitvirtino. Iš nukentėjusiosios M. D. apklausos teismo posėdžio metu matyti, kad ji neturi jokio supratimo apie verslą, kaip jis vyksta, kaip uždirbami pinigai ir kokiu būdu ir verslo gaunama pelnas, nauda. Nors jai priklauso 40 procentų UAB „Odoneta „ akcijų, tačiau M. D. neturi absoliučiai jokio supratimo, ką tai reiškia būti įmonės akcininku. Teismo posėdyje, paklausus, kaip jis tikėjosi paskolinusi pinigus iš to uždirbti, M. D. to nesugebėjo paaiškinti. Ji yra 45 metų amžiau, tačiau darbinės patirties turi tik 4 metus – yra dirbusi kurčiųjų ir nebyliųjų gamykloje su skaitikliais, turi 2 invalidumo grupę, tačiau negali paaiškinti, koks darbingumo lygis jau nustatytas, jokios profesijos neturi, yra vidurinio išsilavinimo, versle niekada nedalyvavusi. Su R. L. ją supažindino pažįstamas S. L., kuris padėjo motinai atgauti nuosavybę. S. L. ir pasiūlė jai investuoti pinigus per R. L., kurį teigė pažįstąs 20 metų. Taigi, M. D. S. L. ir R. L. buvo įtikinta dalyvauti versle, nors akivaizdu, jog apie tai ji neturėjo jokių žinių nei patirties. Byloje kilo klausimas, ar A. S. naudojo prieš M. D. apgaulę. Kaltinamoji nurodė, kad iki paskolos nukentėjusiosios nepažinojo, ji pati susirado kaltinamąją ir pasiūlė jai pinigus. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad investuoti, t.y. paskolinti pinigus įmonei pasiūlė R. L. ir M. D. su A. S. susipažino būtent per R. L.. Taigi, A. S. nereikėjo įtikinėti M. D. suteikti įmonei paskolą, nes ji jau buvo įtikinta tai padaryti R. L.. Tačiau nepaisant to, A. S. veiksmai paimant tą paskolą, pasirašant sutartį, išrašant kasos pajamų orderį, reiškia tai, kad ji konkliudentiniais veiksmais patvirtino tas melagingas aplinkybes apie tai, kad įmonė versis autoserviso verslu ir paskola bus panaudota būtent autoserviso verslui, įmonė pajėgi grąžinti paskolą ir gauti pelną, kurias M. D. buvo nurodęs R. L.. Be to, kaip asmuo, atsakingai vykdantis verslą, prie pasirašydamas paskolos sutartį, paimdamas įmonės vardu paskolą, ji privalėjo atskleisti M. D. tas aplinkybes, kad įmonė verčiasi tik smulkia prekyba, jo apyvartos nedidelės ir tokios paskolos sugrąžinti ji neturi jokių galimybių, kad jokio pelno negauna ir negaus, taip pat atskleisti tai, kad įmonė nevykdo jokio autoserviso verslo ir nesiruošia jo vykdyti. Šių nukentėjusiosios apsisprendimui svarbių aplinkybių nutylėjimas taip pat reiškia apgaulės panaudojimą M. D. atžvilgiu. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė pasyviąja forma. Tokiu būdu nustatyta, kad A. S., būdama UAB „Odoneta“ direktore, neatskleisdama tikrųjų aplinkybių apie įmonės tikrąją turinę padėtį, veiklą bei veiklos planus, galimybes sugrąžinti paskolą, suklaidino M. D., kad UAB „Odoneta“ reikalinga paskola verslo vystymui, dėl ko nukentėjusioji suklydimo įtakoje pervedė į įmonės sąskaitą 100 000 L bei 12 000 Lt išmokėjo grynaisiais pinigais, kuriuos A. S. panaudojo ne bendrovės reikmėms, o panaudojo savo poreikiams tenkinti. UAB „Odoneta“ šiuo atveju buvo panaudota kaip tarpinė grandis svetimam turtui užvaldyti. A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
Taip pat pasitvirtino ir kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. A. S. būdama UAB „Odoneta“ direktore, buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pati tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir ją tvarkydama nefiksavo operacijų apskaitos dokumentuose, nerengė apskaitos registrų. Ji neįtraukė į įmonės kasos pajamas 12 000 Lt, gautų pagal 2011-07-19 kasos pajamų orderį, išmokėdama 59 200 Lt grynųjų pinigų neišrašė kasos išlaidų orderių, nesudarinėjo įmonės apskaitos knygų ir apskaitos registrų. Tokaisi veiksmais pažeidė Lietuvos respublikos teisės aktus, numatančius buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus ir dėl šių pažeidimų neįmanoma nustatyti įmonės 2011 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Vertinant A. S. padarytus buhalterinės apskaitos pažeidimus neįmanoma nustatyti, kokiu pagrindu buvo išmokėti R. L. pinigai, ar jie tikrai buvo išmokėti ir kiek tų pinigų buvo išmokėta. Neįmanoma nustatyti kitų įmonės veiklos rezultatų. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. buhaltere yra dirbusi 15 metų, taigi turi ir patirties ir buhalterinės apskaitos žinių, darydama tokius pažeidimus buhalterinėje apskaitoje negalėjo nesuprasti, kad dėl jų nebus įmanoma nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokius būdu konstatuotina, kad A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamoji A. S. šioje byloje BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas nebebuvo, jai ikiteisminio tyrimo metu buvo apskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 5, b. l. 6-7).
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamoji A. S. neteista, administracine tvarka nebausta (t. 5, b. l. 135-136), dirbanti UAB „Odoneta“ ir UAB „Orakulas“, našlė, psichiatrijos ligoninėse negydyta, į narkologinę įskaitą neįrašyta. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos tyčinis sunkus nusikaltimas, kurio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, ir tyčinis apysunkis nusikaltimas.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, taip pat įvertinus kaltinamosios asmenybę, veikos padarymo aplinkybes, tai, kad sukčiavimas padarytas prieš iš esmės socialiai silpnesnį asmenį, taip pat į vertinant ir tai, kad dalis sukčiavimo būdu užvaldytų pinigų buvo grąžinta ir šiuo metu yra grąžinama, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai laisvės atėmimo bausmę už kvalifikuotą sukčiavimą ir arešto bausmę už apgaulingą apskaitos tvarkymą.
Civiliniai ieškiniai.
Nukentėjusioji M. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį prašydama priteisti iš kaltinamosios ir civilinės atsakovės A. S. nukentėjusiosios naudai 99 074,74 Lt žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo civilinio ieškinio padavimo baudžiamojoje byloje dienos iki teismo nuosprendžio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.
Reikalavimą dėl 99 074,74 Lt priteisimo grindė tuo, kad A. S. apgaule užvaldė 112 000 Lt kaip paskolą. Pagal 2011-07-19 paskolos sutartį UAB „Odoneta“ pervesti pinigai M. D. turėjo būti grąžinta iki 2012-07-19, tačiau jie visi nebuvo grąžinti. Nukentėjusioji dėl to nuo 2012-07-20 iki 2014-07-28 paskaičiavo palūkanas, tačiau kaip matyti palūkanos yra paskaičiuotos nuo 112 000 Lt sumos, ne nuo negrąžintos sumos. Toks palūkanų paskaičiavimas yra nepagrįstas, kadangi dar iki sutartimi numatyto paskolos grąžinimo termino M. D. buvo grąžinta dalis iš UAB „Odoneta“ paskolintų 112 000,00 Lt. 2011-09-01 iš UAB „Odoneta“ sąskaitos pervesta 5000 Lt, 2011-12-20 pervesta 1000 Lt, 2012-01-17, 2012-02-13 ir 2012-03-16 pervesta po 1000 Lt. 2012-10-23 pervesta 500 Lt, 2012-11-27, 2012-12-21 po 600 Lt, 2013-01-22, 2013-02-19 po 500 Lt ir 2013-05-20 500 Lt. Be to, iš M. D. paaiškinimų matyti, kad paskolos grąžinimas buvo vykdomas ir jai sumokant grynaisiais pinigais iš įmonės kasos. Tokiu būdu 6 000,00 Lt M. D. 2011-07-27, 2011-08-24, 2011-09-21, 2011-10-25, 2011-11-23 grąžinti išmokant grynais iš kasos. Iš specialisto išvados matyti, kad 2014-02-01 nukentėjusiajai grąžinta viso 24 300 Lt. Iki 2012-07-19 imtinai M. D. buvo išmokėta apie 15 000 Lt. Be to, iš M. D. paaiškinimų teisme matyti, kad iki dabar jai yra mokama paskolos grąžinimas po 300, 150 Lt. Paskaičiuojant palūkanas būtina atsižvelgti į tai, kada ir kokios sumos buvo grąžintos nukentėjusiajai, tačiau kaip matyti iš ieškinio, paskaičiuojant palūkanas į tai nebuvo atsižvelgta. Nukentėjusioji kaip ieškovė turi teisę reikšti tokį reikalavimą, kuriuo prašytų jai padarytą žalą atlyginti ne tik priteisiant negrąžintą paskolos suma, bet ir paskaičiuotas palūkanas, tačiau palūkanos turi būti paskaičiuotos ne nuo visos 112 000 Lt sumos, bet atsižvelgiant į tai, kiek kaip paskola išmokėtų pinigų buvo grąžinta iki 2012-07-19 imtinai, bei į vėlesnius mokėjimus M. D.. Norint teisingai paskaičiuoti visas palūkanas būtina nustatyti faktine aplinkybes, kada ir kokia tiksliai suma buvo grąžinta M. D.. Šio faktinės aplinkybės šiuo metu nėra aiškios, todėl darytina išvada, kad negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomų duomenų apie tai, kada, ir kokios sumos buvo grąžintos nuketėjusiajai M. D.. Atsižvelgiant į tai, ir remiantis BPK 115 straipsniu ieškovei pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu pateikė tyrimui įvairius dokumentus, be to, 2012-08-21 kratos metu taip pat buvo paimti UAB „Odoneta“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Šie dokumentai įsiteisėjus nuosprendžiui grąžintini įmonei UAB „Odoneta“.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę su bendrintą bausmę 2 (dviejų) metus ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuteistosios sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio vykdymo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.
M. D. pripažintina teisė į jos 2014-07-28 ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti įmonei UAB Odoneta“ 2013-08-26, 2013-09-10, 2014-02-05, 2014-02-06, 2014-02-10 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolais į bylą pateiktus dokumentus, taip pat UAB „Odoneta“ buhalterinės apskaitos dokumentus, rastus ir paimtus 2013-08-21 kratos metu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.