- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-51-902/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03174-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- A. G.
- Nukentėjusysis
- Š. L.
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1963-07-19, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, bausto administracine tvarka, neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-12-08 apie 12 val. A. G., vairuodamas autobusą IVECO 49-12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Savanorių a. 12, sankryžoje sukdamas į kairę pusę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, neįsitikino, ar tai daryti yra saugu, nepaliko saugaus atstumo iš kairio šono ir kliudė priešpriešinėje eismo juostoje sustojusį automobilį VOLVO S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 126, 108 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. G. taip pat buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimą.
Administracinės bylos nagrinėjimo metu A. G. paaiškino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo autobusą, darė posūkį ir ,,kirto kampą“. Matė kitą automobilį, bet kontakto nepajuto ir jokio garso negirdėjo, autobuse buvo daug keleivių. Tik nuvažiavęs į maršruto galą, į Raguvą, pastebėjo, jog kliudė kitą transporto priemonę, pastebėjo apgadinimus. Paskui sugrįžo į įvykio vietą, norėjo surasti nukentėjusiąją. Įvykio vietoje rado policijos pareigūnus, jiems prisistatė, pradėjo aiškintis. Iš įvykio vietos jis tikrai nebėgo. Eismo įvykis įvyko darbo metu. Autobusą vairavo blaivus, transporto priemonė buvo drausta. Mano, kad dėl eismo įvykio yra abipusė kaltė, ne jis ,,kirto kampą“, o jo nepraleido, kitas automobilis išdygo staiga, kai jis jau buvo įvažiavęs į posūkį. Gailisi dėl sukelto eismo įvykio. Teisė vairuoti jam yra reikalinga dėl darbo ir vairuojant savo automobilį.
Nukentėjusioji Š. L. teisme parodė, kad ji važiavo Basanavičiaus gatve, sustojo už 5-6 metrų nuo sankryžos, stovėjo savo juostoje, autobuso vairuotojas ją matė, sustojo ir parodė jai gestą, ,,kirto kampą“ įstrižai, ko pasekoje kliudė jos automobilio galinę dalį. Jeigu vairuotojas būtų buvęs neagresyvus, būtų patraukusi automobilį. Kontakto garsas buvo girdėti didelis. Ji staiga išlipo pažiūrėti autobuso numerio. Apie eismo įvykį pranešė policijai. Kiti automobiliai negalėjo pravažiuoti, todėl ji pavažiavusi kelis metrus. Vairuotojas galimai negirdėjo, kad kliudė jos automobilį, tačiau jai yra keista, kad vėliau vairuotojas sugrįžo į įvykio vietą, žinojo, kur įvyko kontaktas. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio kairės pusės galinis bamperis, nubrėžtas sparnas. Vairuotojas po kontakto greitai nuvažiavo ir ji nespėjo jam parodyti ženklo apie sukeltą eismo įvykį. Ji vos įžiūrėjo autobuso numerio raides. Žmonių autobuse buvo. Eismo įvykį matė vaikinas.
Teisme liudytoju apklaustas R.Š. parodė, kad eismo įvykis įvyko Ukmergės g., prie Darbo biržos. Eismo įvykis įvyko autobusui sukant į kairę, jis nubraukė stovintį automobilį. Mano, kad dėl eismo įvykio yra kaltas autobuso vairuotojas, nes jis ,,per mažai užsimetė“, ,,nukirto sankryžos kampą“. Kontaktas nebuvo stiprus, jo metu buvo nubrauktas automobilis. Jis pats įvykį stebėjo apie 30 m atstumu, prie bankomato. Autobuso vairuotojas po įvykio nuvažiavo. Jis įsidėmėjo autobuso numerio raides. Nukentėjusioji įjungė avarinį signalą, o autobusas tuo metu jau buvo už 40 m, už sankryžos. Matė, kad vairuotojas žiūrėjo, tačiau ar pro pravirą langą, negali pasakyti. Autobusas senas, garsiai dirba.
Teisme liudytoju apklaustas N. K. parodė, jog gavo pranešimą apie įvykusį eismo įvykį Savanorių a., ties posūkiu. Ten nuvykę rado iš įvykio vietos moters patrauktą automobilį. Moteris nurodė, jog neprasilenkė su autobusu. Apie įvykusį eismo įvykį ji informavo policiją. Peržiūrėjęs vaizdo kameras, matė, kaip važiuoja autobusas, stabteli ir nuvažiuoja. Matyti, kaip autobusas daro posūkį ir kerta kampą. Automobilio ,,Volvo“ filmuotoje medžiagoje nematyti. Mano, kad taip sukant autobusas galėjo kliudyti kitą automobilį. Apie autobusą teisravosi dispečerės. Vėliau autobusą rado grįžusį iš Raguvos. Transporto priemonių apgadinimai atitiko, po įvykio liko įbrėžimai automobilio gale. Vairuotojas prisimynė konfliktą, lyg ir nejautė kliudymo. Jie (pareigūnai) įformino įvykį. Eismo įvykis buvo ryte, o vairuotoją surado po pietų. Mano, kad autobuso vairuotojas galėjo nejausti įvykusio kontakto, nes yra didelė transporto priemonė.
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. G. paaiškinimo teisme, kuris jis sutiko, jog galėjo padaryti ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą – pripažino, jog buvo protokole nurodytoje vietoje ir laiku, jam teko sukti į kaire pusę, ,,kirto kampą“, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5-6), vyr. patrulio N. K. ir patrulės J. G. tarnybiniais pranešimais apie įvykio aplinkybes (b.l. 11; 12), N. K. teisme duotais parodymais apie įvykio aplinkybes, liudytojas nurodė, jog autobuso vairuotojas darė posūkį kirsdamas (sankryžos) kampą, ką matė peržiūrėjęs filmuotą medžiagą ir mano, jog autobuso vairuotojas tokiu būdu galėjo sukelti eismo įvykį; fotonuotraukomis apie transporto priemonėms padarytus apgadinimus (b.l. 15-18), nukentėjusiosios Š. L. parodymais teisme apie eismo įvykio aplinkybes, kur ji nurodė, jog dėl eismo įvykio sukėlimo yra kaltas būtent autobuso vairuotojas; teisme liudytoju apklaustas Raimondas Šutas taip pat parodė, kad dėl eismo įvykio yra kaltas autobuso vairuotojas, nes jis ,,per mažai užsimetė“, ,,nukirto sankryžos kampą“. Atmestinas autobuso vairuotojo argumentas, kad kitas automobilis atvažiavo staiga (ar dideliu greičiu pagal jo pirminį paaiškinimą, b.l. 16) ir jis pastarojo prieš darant manevrą tiesiog nepastebėjo, nes to (šios aplinkybės) nepatvirtina byloje surinkti kiti duomenys, juo labiau, kaip matyti, kontaktas su lengvuoju automobiliu įvyko pastarajam nejudant (stovint) į automobilio galinę (ne priekinę) dalį, o pats vairuotojas buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą (matyti ir iš jo pirminio paaiškinimo). Iš bylos medžiagos matyti, kad autobusas prasilenkdamas su Volvo automobiliu, buvo sustojęs, lengvojo automobilio vairuotojai rodė gestą, kas patvirtina, jog įvykio vietoje autobusui buvo sudėtinga pravažiuoti. Taigi, dėl visų aukščiau išdėstytų aplinkybių, teismas yra įsitikinęs, kad būtent A. G., kaip autobuso vairuotojo, veiksmai buvo pagrindine (tiesiogine) priežastimi eismo įvykiui kilti, todėl jis yra atsakingas už eismo įvykio sukėlimą, dėl ko yra baustinas.
Policijos pareigūnai apibrėždami kaltinimų apimtį A. G. nurodė, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).
Pagrindo A. G. veiksmuose konstatuoti pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos A. T. 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).
Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti išvados, kad A. G. pasišalino iš eismo įvykio vietos, tikslingai siekdamas išvengti už tai atsakomybės.
Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. teigė, kad jis tikrai nejuto kontakto su VOLVO automobiliu, tačiau teismas su tokia išvada nesutinka, netgi įvertindamas tai, jog A. G. vairavo didesnių gabaritų transporto priemonę – autobusiuką, kuris nebuvo naujas, o kartu veikė triukšmingai, autobuse buvo žmonių (keleivių). Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. G. sukdamas į kairę, stebėjo daromą manevrą, matė sudėtingą pravažiavimą sankryžoje, todėl privalėjo matyti ir transporto priemonių susidūrimo momentą, juo labiau, kai kontaktas pagal lengvojo apgadinimus nebuvo trumpas (matyti nemaža braukimo žymė). Be to, po reiso autobuso vairuotojas tiksliai žinojo transporto priemonių susidūrimo vietą, nes ten sugrįžo. Tačiau iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad eismo įvykis įvyko A. G. darbo metu, jis nustatytu reisu su keleiviais autobusu vyko į Raguvą, o vėliau, po reiso, nepraėjus net dviem valandoms, sugrįžo į įvykio vietą aiškintis eismo įvykio aplinkybių, kur jau buvo atvykę policijos pareigūnai. A. G. eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus (priešingų duomenų byloje nėra), turėjo teisę vairuoti, vairavo transporto priemonę, kuri buvo drausta, tyrimo neapsunkino (sugrįžo į įvykio vietą, nebandė maskuoti ar panaikinti autobuso (nedidelių) apgadinimų, prisipažino, jog įvykio vietoje tai jis vairavo autobusą. Tokiu būdu, iš bylos medžiagos nematyti, jog buvo aplinkybių, dėl ko A. G. turėjo vengti atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą, jo veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Jis iš eismo įvykio vietos pasišalino su pateisinama priežastimi, nes vežė keleivius. Esant šioms aplinkybėms, A. G. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Pažeidimu kaltinamo A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
Skiriant A. G. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo padarymo motyvus, į jo asmenybę - jis neteistas, baustas administracine tvarka, pažeidimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, dėl ko buvo nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į lengvinančią atsakomybę aplinkybę, į turtinę padėtį – dirba. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. G. paskiriant Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą administracinės nuobaudos rūšį – baudą, didesnę nei minimalią.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 291 – 293 str.,
nutaria:
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusiu administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą - baudą 38 (trisdešimt aštuonių) Eur.
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, bankas Swedbank, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.