- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- ATP-105-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03174-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarimo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino A. G. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir paskyrė jam nuobaudą – 38 Eur baudą už tai, kad jis 2014-12-08, apie 12 val., vairuodamas autobusą IVECO 49-12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sankryžoje sukdamas į kairę pusę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, neįsitikino, ar tai daryti yra saugu, nepaliko saugaus atstumo iš kairio šono ir kliudė priešpriešinėje eismo juostoje sustojusį automobilį VOLVO S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 126, 108 punktų reikalavimus.
Taip pat skundžiamu nutarimu A. G. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal ATPK 130 str. 1 d., nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti dalį skundžiamo nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukimo, A. G. pripažinti kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą bei paskirti jam subendrintą, ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytą nuobaudą. Nurodo, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nesilaikė ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylos uždavinių, netinkamai tyrė bei vertino įrodymus ir todėl nepagrįstai konstatavo, jog A. G. veiksmuose nėra jam inkriminuoto ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties. Tvirtina, kad teismas pagrįstai pažymėjo, kad A. G., vairuodamas autobusą, suprato kliudęs transporto priemonę, tuo padarydamas turtinę žalą kitam asmeniui, tai yra iš eismo įvykio vietos išvažiavo suvokdamas pareigą pasilikti įvykio vietoje, tačiau Institucija nesutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog A. G. atsakomybę šalina aplinkybės, kad jis darbo metu turėjo vežti keleivius, į eismo įvykio vietą grįžo beveik po 2 valandų, jis buvo blaivus, nebandė maskuoti ar panaikinti autobuso apgadinimų. Institucija cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei tvirtina, jog kvalifikuojant A. G. veiksmus, teisinės reikšmės neturi tai, kokių tikslų siekdamas jis pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, A. G., kaltės, todėl pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. Likusioje dalyje – dėl A. G. pripažinimo kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d., nutarimas nėra skundžiamas, todėl ties šiuo klausimu nėra pasisakoma.
ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Pažymėtina, jog jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-3-2014). Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys.
Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad sukdamas į kairę A. G. stebėjo daromą manevrą, matė sudėtingą pravažiavimą sankryžoje, todėl privalėjo matyti ir transporto priemonių susidūrimo momentą, juo labiau, kai kontaktas pagal lengvojo apgadinimus nebuvo trumpas (matyti nemaža braukimo žymė), be to, po reiso autobuso vairuotojas tiksliai žinojo transporto priemonių susidūrimo vietą, nes ten sugrįžo. Taigi, žiūrint formaliai tokie pažeidėjo veiksmai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau, kaip ir minėta, turi būti nustatomi ir subjektyvieji pažeidimo požymiai – jų, apylinkės teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nenustatė.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, jog eismo įvykis įvyko A. G. darbo metu, tai yra šiam nustatytu reisu su keleiviais autobusu vykstant į (duomenys neskelbtini). Kaip ir nurodė apylinkės teismas, A. G. eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus (priešingų duomenų byloje nėra), turėjo teisę vairuoti, vairavo transporto priemonę, kuri buvo drausta, tyrimo neapsunkino (sugrįžo į įvykio vietą, nebandė maskuoti ar panaikinti autobuso (nedidelių) apgadinimų, prisipažino, jog įvykio vietoje tai jis vairavo autobusą), taigi neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Taigi, šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti išvados, kad A. G. pasišalino iš eismo įvykio vietos tikslingai siekdamas išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį, tai yra, jog jo veiksmuose buvo tiesioginė tyčia.
Iš tiesų, kaip ir nurodo skunde Institucija, pažeidimo padarymo motyvai ir tikslai nėra privalomi minimo pažeidimo sudėties elementai, tačiau, kaip jau ir buvo nurodyta, jie leidžia daryti išvadą apie minimo pažeidimo sudėties buvimą, būtent šiuo atveju, nustatytos pažeidimo padarymo faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados apie tai, kad A. G. veiksmai buvo nukreipti į pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ir siekį išvengti administracinės atsakomybės bei padarytos žalos atlyginimo.
Remiantis išdėstytais argumentais, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.