Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei, kaltinamajam J. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilaviną, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-09-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės apribojimu;

2) 2015-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 1 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2018-07-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda;

4) 2018-08-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atsidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 2017 m. gruodžio 13 d., laikotarpyje nuo 14 iki 16 val. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2017-12-13 apie 14 val. paskambinus į fiksuoto ryšio telefono numerį (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo naudojasi T. S. R., prisistačius pastarosios anūke ir melagingai pranešus, kad ši pateko į nelaimę, nes sužalojo kitą žmogų ir tam reikalingi pinigai žalai atlyginti, tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklaidinus nukentėjusiąją T. S. R., jis vykdydamas bendrą sumanymą, 2017-12-13 apie 16 val. atvykęs pas T. S. R. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu, t. y. nurodęs T. S. R., kad atvyko dėl minėtos žalos atlyginimo, įgijo T. S. R. priklausančius 600 Eur, tokiu būdu padarė jai 600 Eur turtinę žalą.

2018-12-15 asmens parodymų atpažinti protokole užfiksuota, kad T. S. R. iš 3-jų vyrų atpažino asmenį - J. J., kuris 2017-12-13 apie 16 val. pas ją namuose apgaulės būdu iš jos išviliojo 600 eurų, atpažino pagal veido bruožus, plaukų spalvą (1 t., b. l. 43-45).

2018-08-29 nukentėjusiajai grąžinti 100 Eur, rasti asmens kratos metu pas J. J. (1 t., b. l. 57).

2018-08-30 nutarimu nukentėjusiajai grąžinti 500 Eur, rasti asmens kratos metu pas H. P. (1 t., b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. J. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, nukentėjusiajai T. S. R. priklausančius 600 eurų. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. J. J. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios T. S. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaltinamąjį J. J. kaip asmenį, kuris apgaulės būdu įgijo iš jos 600 eurų. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama J. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas J. J. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė J. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad bendrininkavimo samprata yra pateikta BK 24 straipsnio 1 dalyje. Pagal ją bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Teismas nustatė, kad J. J. nusikalstamą veiką padarė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Bylą nagrinėjant teisme nenustatyta, kad tas nenustatytas asmuo buvo pakaltinamas, ar sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Svarbu pažymėti ir tai, kad BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad šios nusikalstamos veikos vykdytojas buvo vienas – kaltinamasis J. J.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią. Skiriant bausmę teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme nenustatyta J. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamasis J. J. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas tris kartus teistas. Akcentuotina, kad šią nuskalstamą veiką J. J. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nors kaltinamasis šiuo metu dirba, tačiau teismas pažymi, kad anksčiau paminėtos aplinkybės kaltinamojo asmenį charakterizuoja išimtinai neigiamai, rodo jo nenorą keisti savo elgesį, laikytis įstatymo ir gero elgesio normų. Individualizuojant bausmę svarbu akcentuoti, kad J. J. sistemingai daro administracinius nusižengimus, kuriais taip pat kėsinamasi į nuosavybę (t. II, b. l. 25-28). Nusikalstamų veikų, sistemingas administracinių (nusižengimų) darymas, rodo jo nenorą laikytis įstatymų ir visuotinai priimtino elgesio taisyklių, keisti savo elgesį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64 ¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinam sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (t. I, b. l. 176).

Dėl bausmių bendrinimo

Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas šioje byloje, J. J. padarė prieš priimant 2018 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kas sudaro pagrindą šiuo nuosprendžiu skirtiną bausmę BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bendrinti su 2018 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirta galutine subendrinta bausme. BK 63 straipsnio 4 dalis (2017-09-28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus.

Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo J. J. atžvilgiu 2018 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kuri padaryta 2017 m. gruodžio 26 d. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis teisiamas už nusikalstamą veiką, padarytą 2017 m. gruodžio 13 d. Taigi, yra susiklosčiusi situacija, kai beveik tuo pačiu metu (tarp veikų padarymo nepraėjęs ir dviejų savaičių laikotarpis) padarytos nusikalstamos veikos buvo tiriamos atskiruose ikiteisminiuose tyrimuose, o veikas padaręs asmuo teisiamas dviejose skirtingose baudžiamosiose bylose.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasakyta, jog nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per nedidelį laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Tačiau, jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė, nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013-06-18 nutartis Nr. 2A-7-6/2013). Taigi, aptartas teisinis reguliavimas, šiuo klausimu suformuota teismų praktika bei nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą bendrinant bausmes prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės dalį, lygią minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015 ir kt.). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad J. J. dirba, turi tvirtus socialinius ryšius su motina ir vyresniu broliu, su kuriais kartu gyvena. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstama veika didelė žala nepadaryta. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad skyrus J. J. realią laisvės atėmimo bausmę, jis praras darbą gali prarasti tamprius socialinius ryšius su šeima. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog J. J. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, paskiriant atitinkamus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo J. J. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307 straipsniais,

nusprendė:

J. J. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti J. J. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę subendrintą bausmę J. J. skirti laisvės atėmimą 1 metams bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, 3 dalimi J. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba mokymasi, darbo netekimo atveju būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu priteistą 80,77 eurų turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2018 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d., vieną laikinam sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.