Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-10-22 · Civilinė byla Nr. B2-1168-368/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-22
Bylos Nr.
B2-1168-368/2013
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00498-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-1168-368/2013Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00498-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 110.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Sebesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme gautas pareiškėjo UAB „Sebesta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „ISS Baltic“ turtui, ir jame pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones visam UAB „ISS Baltic“ turtui, areštuojant banko sąskaitas, trumpalaikį ir ilgalaikį, taip pat nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad atsakovo skola pareiškėjui sudaro 594 611,81 Lt. Teigė, kad 2013-10-08 raštu įspėjo atsakovą, kad, nesumokėjus skolos per 30 dienų (iki 2013-11-07), kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Mano, kad atsakovas gali parduoti ar perrašyti turtą savo kitiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Visų pirma, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir jei nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymo leidėjas suteikė pareiškėjui teisę pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 str. 3 d.). Tačiau teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, ir šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Teismas pažymi, kad prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreditorius įsipareigojimams įvykdyti nustato skolininkui ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos (Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).

Pats pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2013-10-08 raštu įspėjo atsakovą, kad, nesumokėjus skolos per 30 dienų (iki 2013-11-07), kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, tai patvirtina ir prašymo priedai (2013-10-08 įspėjimas dėl skolos sumokėjimo). Taigi iki 2013-11-07 atsakovui nustatytas terminas skolai padengti ir iki šio termino pabaigos pareiškėjas negalės pateikti teismui pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo (ĮBĮ 6 str. 2 d.), priešingu atveju bus nesilaikyta ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.

Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad teismui net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės atsakovo turtui ir nustačius maksimalų 14 dienų terminą pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo pareikšti, pareiškėjas negalės, laikydamasis ĮBĮ reikalavimų, laiku pateikti pareiškimo teismui.

Antra, bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas reguliuojantis bankroto bylų nagrinėjimą yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Teismas, atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui sprendžiamos tik po to, kai teismui yra pateikiamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui minėto pareiškimo.

Trečia, laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu gali būti taikomos tik tada, kai teismui pateikiami prima facie (preliminarūs) įrodymai apie atsakovo nemokumą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-396/2010) Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, leidžiančių preliminariai spręsti, kad atsakovas gali būti nemokus. Nesant galimybės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bent preliminariai nustatyti, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas iškelti bankroto bylą atsakovui teismui galėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo taikyti ir šio reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Ketvirta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje ypatumas yra tas, kad jos taikomos ne tik pareiškimą padavusio, bet ir kitų potencialių įmonės kreditorių reikalavimams užtikrinti, ir šių priemonių paskirtis – užtikrinti, jog atsakovo turimo turto apimtis nesumažėtų, o finansinės galimybės neblogėtų. Nagrinėjamu atveju atsakovui nėra inicijuota bankroto byla, o ieškovo prašymas grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis tik su atsakovo įsipareigojimų dėl skolos nevykdymu.

Penkta, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų paslėpti jam priklausantį turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims.

Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 151, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo UAB „Sebesta“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius