Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, kuriai atstovauja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, skundą pareiškėjai UAB „PRIMA BIO COOP LT“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 (toliau – ir Aprašas), 4 punkte nustatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Taigi Aprašo 4 punkto nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja, kad kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios buvo patirtos iki 2013 m. vasario 1 d. Išlaidų patyrimą iki nurodytos datos patvirtina išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentai. Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija (toliau – ir Komisija), nagrinėdama pareiškėjų prašymus kompensuoti išlaidas, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, išlaidas laiko patirtomis iki 2013 m. vasario 1 d. tuomet, kai iki šios datos asmuo faktiškai sumoka pinigus už darbus, paslaugas, įrangą, nuomą ir panašiai, kurie tiesiogiai susiję su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-697-525/2015, teisėjų kolegija konstatavo, kad, sistemiškai aiškinant Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir Aprašo 4 punkto formuluotes, patirtos išlaidos reiškia, kad tos išlaidos buvo realiai patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. iki šių išlaidų kompensavimo mechanizmo sukūrimo. LVAT pažymėjo, kad 3 500 Lt suma buvo apmokėta 2013 m. vasario 4 d., t. y. pareiškėjas realiai šias išlaidas patyrė po 2013 m. vasario 1 d., todėl Komisija pagrįstai nusprendė, kad tokios išlaidos nekompensuotinos.

2012 m. birželio 5 d. pareiškėja ir UAB „Grūduva“ sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuri 2012 m. birželio 12 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal šią sutartį pareiškėja išsinuomojo fermą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šį turtą ji įsipareigojo naudoti gamybinei veiklai, saulės energijos gamybai, pareiškėjai suteikta teisė fermos pastatą naudoti saulės energijos gamybos įrenginiams įrengti, tvirtinti bei naudoti energijai išgauti. Taigi Sutartyje apibrėžto nekilnojamojo turto nuoma yra tiesiogiai susijusi su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Be to, remiantis Sutarties nuostatomis, turtas išnuomotas iki 2035 m. birželio 5 d., nuomos mokestis skaičiuojamas nuo turto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Turto nuomos mokestis yra 1 000 Lt + PVM kiekvieną mėnesį, nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos. Pirmąjį nuomos mokestį – 1 000 Lt, kurį sudaro vieno mėnesio užstatas, nuomininkas sumoka iki 2012 m. birželio 5 d. Toliau nuomos mokestį nuomininkas, pradedant 2012 m. birželio 5 d., mokėjo kas mėnesį (už kiekvieną nuomos termino mėnesį į priekį) iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos pagal pateiktą nuomotojo sąskaitą faktūrą.

Priėmimo–perdavimo aktas tarp pareiškėjos ir UAB „Grūduva“ buvo pasirašytas Sutarties sudarymo dieną. Sąskaita faktūra Nr. GRU0001714 už 2012 m. rugsėjo–2013 m. sausio mėnesio laikotarpį išrašyta 2013 m. sausio 31 d., o apmokėjimas (8 000 Lt) atliktas 2013 m. rugpjūčio 9 d. Nepaisant fakto, kad nurodytas mokestis už nuomą buvo sumokėtas po 6 mėnesių, tačiau Sutartis visą tą laiką galiojo, nebuvo nutraukta ir faktiškai buvo vykdoma.

Aprašo III skyriaus 5.4.4 punkte yra aiškiai nurodyta kompensuotinų išlaidų kategorija, pagal kurią turi būti sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka.

Aprašo 4 punkte įtvirtinta, kad kompensuotinomis laikomis išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Pažymėtina, kad nei Įgyvendinimo įstatyme, nei Kompensavimo tvarkos apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. vien išlaidų apmokėjimo įrodymo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija teisingai nurodė, kad pareiškėja ginčo išlaidas patyrė nuomotojui pateikus 2013 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą, t. y. dar iki 2013 m. vasario 1 d. Pastebėtina, kad sąskaitos išrašymas suteikia teisę kreditoriui reikalauti sąskaitoje nurodytos sumos iš skolininko, todėl akivaizdu, kad UAB „Grūduva“ pateikus sąskaitą pareiškėja bet kokiu atveju būtų privalėjusi sumokėti nuomotojui nurodytą sumą arba savo iniciatyva, arba kreditoriui pasinaudojus civilinių teisių gynimo būdais. Tai dar kartą patvirtina, kad pareiškėja minėtas išlaidas patyrė iki 2013 m. vasario 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Komisiją su 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymu (reg. Nr. 15R-835) kompensuoti patirtas 8 911,84 Lt dydžio išlaidas: sumokėtą valstybės rinkliavą už išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą (100 Lt); nuomos mokestį už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą (8 000 Lt); darbo užmokestį ir socialinio draudimo įmokas už 2012 m. rugpjūčio–2013 m. sausio 31 d. laikotarpį (670,62 Lt); virtualaus biuro paslaugos mokestį už 2012 m. rugpjūčio–2013 m. sausio 31 d. laikotarpį (87,50 Lt); antspaudo gamybos išlaidas (53,72 Lt) (VAGK byla Nr. AG-100-05-2015, b. l. 44–45).

2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 17R-1212 Komisija konstatavo, kad pareiškėjos patirtos išlaidos už sumokėtos valstybės rinkliavos už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą yra pagrįstos ir kompensuotinos.

Vadovaujantis Aprašo 4 ir 5.7 punktais, kitos išlaidos (fermos nuomos mokestis, darbo užmokestis, virtualaus biuro paslaugos, antspaudo gamyba) pripažintos nekompensuotinomis, nes jos tiesiogiai nesusijusios su projekto įgyvendinimu. Remdamasi Aprašo 20 punktu, Komisija nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas – 100 Lt. Šį sprendimą pareiškėja 2013 m. gruodžio 16 d. apskundė VAGK, kuri, išnagrinėjusi skundą, 2014 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-11 (AG-397/04-2013) panaikinti dalį Komisijos sprendimo Nr. 17R-1212 dėl 8 000 Lt dydžio nuomos išlaidų nekompensavimo ir įpareigojo šią pareiškėjos prašymo dalį nagrinėti pakartotinai, priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (VAGK byla Nr. AG-100-05-2015, b. l. 44–45).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Komisijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 3R-11 dalies dėl Komisijos sprendimo dalies (dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą kompensavimo) panaikinimo, 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-6133-561/2014 Komisijos skundą atmetė („Liteko“ sistemos duomenys).

2014 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 2R-3624 „Dėl duomenų pateikimo“ Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pareiškėjos paprašė pateikti informaciją (duomenis), susijusią su prašomomis kompensuoti 8 000 Lt (2 316,96 Eur) dydžio išlaidomis už nekilnojamojo turto nuomą – informaciją (duomenis), ar 2012 m. birželio 5 d. nekilnojamojo turto nuomos sutartis, pasirašyta tarp UAB „PRIMA BIO COOP LT1 ir UAB „Grūduva“, dėl fermos (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir 0,4135 ha žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) nuomos nėra nutraukta; jeigu ši sutartis buvo nutraukta, pateikti tai įrodančius dokumentus; pateikti informaciją (duomenis), kur buvo ketinama įrengti saulės šviesos energijos elektrinę (ar tik ant fermos pastato, ar / ir ant žemės sklypo); pateikti informaciją (duomenis), ar fermą ir žemės sklypą naudojo / naudoja kokiai nors gamybinei veiklai, nesusijusiai su saulės šviesos energijos elektros gamyba; pateikti kitus duomenis, kurie, pareiškėjos manymu, gali būti svarbūs pakartotinai nagrinėjant jos prašymo dalį dėl 8 000 Lt dydžio išlaidų už nekilnojamojo turto nuomą kompensavimą (VAGK byla Nr. AG-100-05-2015, b. l. 29).

2015 m. kovo 3 d. UAB „PRIMA BIO COOP L“ pateikė atsakymą, kad nuomos sutartis yra nutraukta (pridėjo nuomos sutarties nutraukimą patvirtinantį dokumentą); saulės šviesos energijos elektrinę buvo ketinama įrengti ant stogo, tačiau nuomojantis pastatą kartu nuomojamas ir žemės sklypas, pats pastatas nebuvo naudojamas kitoms reikmėms, t. y. visas pastatas buvo išnuomotas saulės elektrinių veiklai vykdyti; fermos ir žemės sklypo pareiškėja nenaudojo kokiai nors gamybinei veiklai, nesusijusiai su saulės energijos elektros gamyba (VAGK byla Nr. AG-100-05-2015, b. l. 30).

Komisija, atsižvelgusi į Komisijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo 2013 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjos prašymą Nr. 15R-835 ir 2015 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą Nr. 17R-10. Komisija rėmėsi Aprašo 4 punktu ir nurodė, kad pareiškėja už nekilnojamojo turto nuomą sumokėjo 2013 m. rugpjūčio 9 d., todėl šios išlaidos nelaikomos faktiškai iki 2013 m. vasario 1 d. patirtomis išlaidomis, ir nusprendė šių išlaidų nekompensuoti, nes jos yra patirtos po 2013 m. vasario 1 d. Pagal sąskaitos išrašą 8 000,00 Lt (2 316,96 Eur) mokėjimas buvo atliktas 2013 m. rugpjūčio 9 d. Pažymėjo, kad pareiškėjos prašomos išlaidos privalėjo atitikti visus Aprašo 4 punkto nustatytus požymius dėl kompensuotinų išlaidų, t. y. jos turėjo būti faktiškai patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos šiems trimis požymiams įrodyti reikalingais išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentais (VAGK byla Nr. AG-100-05-2015, b. l. 32–34).

Pareiškėja apskundė Komisijos sprendimą VAGK (VAGK byla Nr. AG-100-05-2015, b. l. 1-7), kuri 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 3R-157(AG-100/05-2015) panaikino Komisijos 2015 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 17R-10 ir įpareigojo pareiškėjos prašymo dalį dėl 8 000 Lt dydžio nuomos išlaidų nekompensavimo nagrinėti pakartotinai (VAGK byla Nr. AG-100-05-2015, b. l. 57–60).

Ginčas byloje kilo dėl VAGK 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 3R-157(AG-100/05-2015) teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. sausio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (2013 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija, toliau – ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (2013 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. 12-561 redakcija, toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kurie įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d. Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, kad išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos. Taigi minėtose nuostatose įtvirtinti reikalavimai kompensuotinoms išlaidoms. Aprašo 5.4 punkte nurodyta viena iš kompensuotinų išlaidų kategorijų: investicijos į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos) ir ši kategorija detalizuojama Aprašo 5.4.1–5.4.4 punktuose, iš kurių 5.4.4 punkte nurodyta, jog Aprašo 5.4 punkto kategorijai priskiriamas sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka.

Aprašo V skyriuje reglamentuojama Komisijos sudėtis ir veikla, nustatyta prašymų kompensuoti išlaidas nagrinėjimo procedūra. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 p.). Vadinasi, Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vyrauja pozicija, kad išlaidų patyrimo momentas siejamas būtent su konkrečių piniginių sumų faktinio mokėjimo momentu, o sistemiškai aiškinant Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir Aprašo 4 punktą, šiose normose vartojama sąvoka „patirtos išlaidos“ reiškia, kad tos išlaidos turėjo būti realiai patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. iki šių išlaidų kompensavimo mechanizmo sukūrimo. Išlaidų patyrimo realumą įrodo šių išlaidų apmokėjimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-121-525/2015; 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-389-822/2015; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-760-525/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad toks prašomų kompensuoti išlaidų patyrimo momento apibrėžimas atitinka ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl su saulės energijos elektrinių plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-742-552/2015, 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1183-552/2015; 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1182-525/2015). Atsižvelgiant į tai, atmestinas pareiškėjos argumentas, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad po 2013 m. vasario 1 d. sumokėtas mokestis už nuomą nepripažintinas išlaidomis, patirtomis iki 2013 m. vasario 1 d., neatitinka formuojamos teismų praktikos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo iš kitų kompensuotinų išlaidų rūšių ir kategorijų išskirti Aprašo 5.4.4 punkte nurodytą kompensuotinų išlaidų rūšį – sumokėtą nuomos mokestį už žemės ar kito nekilnojamojo turto nuomą ir vien minėto nuomos mokesčio sumokėjimui netaikyti privalomos sąlygos, kad faktinis mokėjimas turi būti atliktas iki 2013 m. vasario 1 d. Vadovaujantis tais pačiais anksčiau išdėstytais motyvais, pagal Aprašo 6 punktą Aprašo 2 priede nustatytas maksimalus išlaidų – sumokėto nuomos mokesčio už nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka – kompensuotinas dydis taip pat taikytinas tik išlaidoms, sumokėtoms iki 2013 m. vasario 1 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2506-552/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sąskaita faktūra Nr. GRU0001714 už 2012 m. rugsėjo–2013 m. sausio mėnesių laikotarpį išrašyta 2013 m. sausio 31 d., o apmokėjimas (8 000 Lt) atliktas 2013 m. rugpjūčio 9 d. (VAGK byla Nr. AG-100-05-2015, b. l. 46–47), vadinasi, išlaidos dėl nekilnojamojo turto nuomos buvo patirtos po 2013 m. vasario 1 d., o tai pagal formuojamą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą yra pagrindas šių išlaidų nekompensuoti.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, išanalizavęs teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad 2015 m. kovo 10 d. Komisijos sprendimo Nr. 17R-10 dalis dėl žemės nuomos mokesčio nekompensavimo pareiškėjai yra teisėta ir pagrįsta, atitinkanti Aprašo nuostatas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Atsakovės Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, kuriai atstovauja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos skundą patenkinti.

Panaikinti 2015 m. balandžio 24 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 3R-157(AG-100/05-2015).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.