Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Valdemarui Ivankevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams N. V., R. H. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią N. V., sūnaus M. H., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. H., sūnaus M. H. atžvilgiu; 3) Nustatyti M. H. nuolatinę globą (rūpybą); 4) skirti M. H. nuolatine globėja D. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini); 5) nustatyti M. H. gyvenamąją vietą su globėja D. V. jos gyvenamoje vietoje; 6) priteisti iš N. V. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. H. nuo laikinosios globos nustatymo momento - 2015-03-06 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115 Eur iki jo pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 7) priteisti iš R. H. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. H. nuo laikinosios globos nustatymo momento - 2015-03-06 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115 Eur, iki jo pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 8) išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti globėjui (rūpintojui).

Ieškinyje nurodė, kad atsakovai turi mažameti sūnų M. H., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovas buvo informuotas, kad atsakovė N. V. su sūnumi M. H. grįžo į Lietuvą iš Italijos aplankyti artimųjų giminaičių, yra apsistojusi pas motiną, kasdien girtauja, šlaistosi neblaivi po miestelį, turėjo išskristi į Italiją, tačiau girtavo ir neišskrido. Nuvykus į N. V. gyvenamąją vietą atsakovė rasta neblaivi, sunkiai orientavosi aplinkoje, snūduriavo prie stalo, pakalbinta kalbėjo nerišliai. Taip pat bute neblaivus miegojo ir moters pilnametis brolis. Atsakovės sūnumi M. H. įsipareigojo pasirūpinti jos pilnametė sesuo D. V.. 2015-03-02 atvykusi į skyrių N. V. paaiškino, kad su sūnumi artimiausiu metu ketina išskristi į Italiją, kur gyvena keletą metų. Nurodė, kad sūnaus tėvas yra Albanijos pilietis, šiuo metu gyvena Italijoje ar Graikijoje, ji nežino jo gyvenamosios vietos adreso, su juo bendrauja telefonu. N. V. buvo supažindinta su motinos pareigomis, atsakomybe bei įsipareigojo negirtauti, tinkamai rūpintis sūnumi. Skyriaus specialistė atsakovei surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą už ATPK 181 str. 1 d. pažeidimą bei perdavė jį nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui. Apie susidariusią situaciją N. V. šeimoje buvo informuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu susisiekti su M. H. tėvu R. H. bei pranešti jam apie susidariusią situaciją. 2015-07-30 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba raštu nurodė, kad kreipėsi į Graikijos kompetentingas institucijas su prašymu išsiaiškinti nepilnamečio M. H. tėvo R. H. norą ir gebėjimus rūpintis nepilnamečiu sūnumi, tačiau atsakymo į prašymą negavo. Skyriaus specialistė 2016-03-04 gavo pranešimą iš socialinės darbuotojos, kad N. V. su sūnumi neišvyko į Italiją kaip žadėjo. Nuvykus į N. V. šeimą, namuose rasta neblaivi, jai nustatytas 2.51 promilių girtumas. Namuose buvo labai netvarkinga, M. H. buvo aprengtas nešvariais drabužėliais, atrodė mieguistas, sergantis. Kitame kambaryje gulėjo neblaivi N. V. motina ir patėvis. Dėl nesaugios socialinės aplinkos namuose mažametis M. H. buvo paimtas iš šeimos ir pristatytas į VšĮ Raseinių ligoninės Vaikų ligų skyrių. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-09 įsakymu M. H. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta Kauno klinikų filialo - Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ administracija. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-06 įsakymu N. V. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo. Šeimai buvo nustatytas socialinių paslaugų poreikis. 2015-04-08 M. H. globos plano sudarymo metu vaiko motina N. V. įsipareigojo spręsti alkoholio priklausomybės problemą, ieškotis darbo, įsirengti turimą būstą Girkalnio miestelyje, kad jame būtų saugu gyventi jai ir sūnui, dalyvauti tėvystės įgūdžių ugdymo programoje, lankyti sūnų globos institucijoje, domėtis jo ugdymu, sveikata. Atsakovė taip pat paaiškino, kad informavo vaiko tėvą R. H. apie susidariusią situaciją, apie tai, kad jų sūnui nustatyta laikinoji globa, vaikas yra globos institucijoje. R. H., atsakovės teigimu, žadėjo atvykti į Lietuvą, joje gyventi su atsakove bei padėti susigrąžinti sūnų į šeimą. Nors atsakovė įsipareigojo šalinti laikinosios globos nustatymo sūnui priežastis, tačiau įsipareigojimų nevykdė, toliau nuolat girtavo. Teigiami pokyčiai atsakovės gyvenime pastebėti tik po trijų mėnesių nuo laikinosios globos nustatymo jos sūnui: moteris priėmė medikamentinį gydymą nuo priklausomybės alkoholiui, įsidarbino, remontavosi būstą, tačiau sūnų globos institucijoje aplankė tik kartą, nedalyvavo tėvystės įgūdžių užsiėmimuose, AA veikloje. Teigiamus pokyčius N. V. sugebėjo išlaikyti tik keletą mėnesių. 2015-10-21 atsakovė buvo atleista iš darbo už pravaikštas, skyrių pasiekė informacija, kad moteris grįžo prie jai įprasto gyvenimo būdo. Į 2015-12-21 skyriuje organizuojamą sūnaus globos peržiūrą motina neatvyko. Socialinė darbuotoja nurodė, kad 2015-11-01 N. V. išvyko į Italiją, paaiškindama, kad ketina parsivežti ten likusius savo ir sūnaus asmeninius daiktus, ir grįžti į Lietuvą. Vėliau skambino socialinei darbuotojai keletą kartų, keitė savo planus dėl grįžimo į Lietuvą, teigė, kad yra apsisprendus gyventi Italijoje, keletą kartų skambino būdama neblaivi. Vėliau moteris visiškai nutraukė bendravimą su socialine darbuotoja, neatsakinėdavo į jos telefoninius skambučius, žinutes. M. H. globos institucijoje taip pat lankė ir jo teta D. V., kuri 2015-06-01 skyriui pateikė prašymą būti paskirta berniuko globėja. V. pateikti dokumentai dėl globos atitiko globėjui keliamus reikalavimus, moteris dalyvavo globėjų ir įtėvių rengimo programoje. VšĮ psichologinės paramos ir konsultavimo centras 2015-12-18 skyriui pateikė išvadą Nr. SD-254, kad D. V. yra tinkamas asmuo globoti laikinoje globoje M. H.. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-21 įsakymu D. V. paskirta M. H. globėja, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja. VšĮ Darnūs namai 2016-07-22 vertino D. V. laikinosios globos kokybę bei pateikė išvadą, kad ji yra tinkamas asmuo tapti M. H. nuolatine globėja. N. V. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-03-16 ir 2015-03-23 nutarimais yra bausta už ATPK 181 str. VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras 2016-05-03 raštu informavo, kad N. V. apie save ir savo gyvenimo pokyčius jokios informacijos neteikia nuo 2016 m. sausio mėnesio. N. V. giminaičiai, gyvenantys Girkalnio seniūnijoje teigia, kad nebendrauja ir nepalaiko ryšių su N. V. ir R. H., jie nežino jų buvimo vietos. Atsakovas R. H. nebandė susisiekti nei su socialine darbuotoja, nei su skyriaus specialiste. Vaiko globėjos D. V. teigimu, vaiko tėvas su ja susisiekė tik kartą internetu, tačiau apie susidariusią situaciją bei sūnų nesiteiravo. Nuo laikinosios globos M. H. nustatymo momento 2015-03-06 atsakovai nevykdo tėvų valdžios, kurios turinys apibrėžtas LR CK 3.155 straipsnyje. Per tą laikotarpį atsakovai neparodė jokios iniciatyvos keisti susidariusią situaciją, nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad sudarytų savo vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas sveikai augti, vystytis ir tobulėti, nededa pastangų savo gyvenimą susitvarkyti taip, kad jame atsirastų vietos jų vaikui, grubiai pažeidžia prioritetinę vaiko teisę ir teisėtus interesus gyventi su savo tėvais, savo šeimoje, todėl yra kalti dėl savo neveikimo. Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs visas aplinkybes, mano, kad nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovų požiūris į tėviškas pareigas pasikeis artimiausioje ateityje. Atsakovų elgesyje nėra esminių pokyčių, kurie leistų manyti, kad jie yra pasirengę užtikrinti vaikui tokią gerovę, kokios reikia sėkmingai vaiko raidai, jo parengimui savarankiškam gyvenimui. Atsakovai demonstruoja visišką abejingumą sūnaus atžvilgiu ir yra nepasirengę patys auginti, auklėti, išlaikyti savo vaiką. Galima teigti, jog tėvų ir vaiko ryšiai yra visiškai nutrūkę dėl tėvų kaltės ir nėra jokių duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti vaiko interesų naudai. Valstybės įmonės registrų centro pateiktais duomenimis, M. H. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą neįregistruotos. Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į atsakovų elgesį ir nustatytus faktus mano, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvų N. V. ir R. H. sūnaus M. H. atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Trečiasis asmuo D. V. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, jog sesuo N. V. paliko sūnų M. H. be priežiūros, ko pasekmėje ji pradėjo globoti sūnėną. Šiuo metu atsakovė N. V. ir atsakovas R. H. nepilnamečiu vaiku visiškai nesirūpina, išlaikymo neteikia. Vaikas apie atsakovus nekalba, ryšys yra nutrūkęs.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas su ieškiniu sutiko, palaikė institucijos pateiktą išvadą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, jog nepilnamečio M. H., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė N. V., tėvas – atsakovas R. H. (b. l. 5, 6),

Byloje nustatyta, jog atsakovės N. V. šeima 2015-03-06 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo (b. l. 19). Nepilnamečiui M. H. likus be tėvų globos 2015-03-09 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo nustatyta laikinoji globa (b. l. 20), šiuo metu vaiko laikinuoju globėju paskirta D. V. (b. l. 21).

Byloje surinkti duomenys – 2015-02-27 Šeimos aplankymo aktas (b. l. 10), 2015-03-04 pakartotinio šeimos aplankymo aktas (b. l. 22), paaiškinimai (b. l. 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18), Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas (b. l. 24), 2015-03-05 atvejo aprašymas (b. l. 26-27), Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-03-16 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-322-476/2015 (b. l. 28), Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-03-23 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-353-674/2015 (b. l. 29), informacija apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą (b. l. 31-32), Viešosios įstaigos Raseinių socialinių paslaugų centro informacija apie N. V. šeimą (b. l. 33, 34) patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes, jog atsakovė N. V. ir atsakovas R. H. nesirūpina nepilnamečiu vaiku M. H., jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikymu, nesudaro palankių sąlygų jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, veda gyvenimo būdą, kuris prieštarauja nepilnamečio vaikų interesams ir teisei į saugią aplinką. Teismas sprendžia, jog savo elgesiu atsakovai daro žalingą įtaką vaikui, vengia atlikti savo pareigas vaikui, jį visiškai paliko be priežiūros.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovai N. V. ir R. H. yra visiškai nusišalinę nuo nepilnamečio vaiko M. H. auginimo ir priežiūros, neatliko ir neatlieka tėvų pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, tėvų ryšys su vaiku yra nutrūkęs, nes atsakovai su vaiku nebendrauja jam esant laikinoje globoje. Atsakovams socialinių paslaugų teikti nėra galimybės, kadangi jie paliko sūnų be tėvų priežiūros ir išvyko į užsienio valstybes ar gyvena užsienyje, savo vaiku nesirūpina, jo neišlaiko, nesidomi jo gyvenimu, ugdymu, pasiekimais.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, jog atsakovų gyvenimo būdas iš esmės pasikeis, atsakovai ims domėtis vaikau, todėl nei atskyrimas nuo tėvų, nei laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti taikomi. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvų valdžios apribojimas atsakovams. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuolatinės vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo.

Nepilnamečio vaiko M. H. tėvams neterminuotai apribojus tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, nepilnametis vaikas į motinos ar tėvo šeimas negali grįžti. Be tėvų globos likusiam vaikui, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (Civilinio kodekso 3.256 straipsnis). Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą.

Trečiasis asmuo D. V. yra M. H. (H.) teta, globoja sūnėną nuo 2015 m. gruodžio 22 d. (b. l. 21), pateikė sutikimą globoti nepilnametį sūnėną M. H. (b. l. 45). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis D. V. nėra įregistruota šiame registre (b. l. 47). Iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenų, nustatyta, jog D. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 46). Pateikta medicininė pažyma (b. l. 48), patvirtina, jog D. V. sveikatos būklė yra tinkama globoti kitą asmenį. Viešoji įstaiga „Darnūs namai“ pateikė išvadą dėl D. V. pasirengimo globoti nuolatinėje globoje M. H. (b. l. 51-54), iš kurios nustatyta, jog ši įstaiga, įvertinusi visą situaciją priėmė išvadą, jog D. V. tinkamai vykdo globėjos pareigas ir yra tinkamas asmuo tapti M. H. nuolatine globėja.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, nesant kitų asmenų, išreiškusių norą globoti M. H., nepilnamečiui M. H. nustatytina nuolatinė globa, nuolatiniu globėju skirtina jo giminaitė (teta) D. V. (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.257 straipsnio 3 punktas, 3.259 straipsnis). D. V. gyvenamojoje vietoje nustatytina vaiko globos ir gyvenamoji vieta (CK 3.265 straipsnis).

Globėjai išaiškintinos globėjos teisės ir pareigos, numatytos Civilinio kodekso 3.240, 3.243 - 3.246 straipsniuose. Globėjui išaiškintina, kad jis privalo: užtikrinti globojamo (rūpinamo) vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (Civilinio kodekso 3.271, 3.272 straipsniai). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.275, 3.185 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. H. periodinėmis išmokomis iš kiekvieno atsakovo po 115,00 Eur per mėnesį nuo laikinosios globos pradžios iki vaiko pilnametystės.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai iki šiol neteikė išlaikymo nepilnamečiui sūnui esant laikinoje globoje.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovai neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui, į minimalius vaiko poreikius, bei atsakovų amžių, galimybes ieškoti darbo ir gauti pajamas, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo tenkintini visiškai, iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. H. periodinėmis išmokomis po 115,00 Eur kiekvieną mėnesį iš kiekvieno atsakovo, išlaikymą priteisiant nuo 2015-03-06 iki M. H. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriama globėja D. V. (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: iš kiekvieno po 20,50 Eur žyminio mokesčio už neturtinius ieškinio reikalavimus, 41,40 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, iš kiekvieno atsakovo priteistina po 4,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 80 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią N. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. H., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. H., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. H., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti M. H., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti M. H., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nuolatiniu globėju D. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyv.: (duomenys neskelbtini).

Nustatyti M. H., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) globos ir gyvenamąją vietą nuolatinės globėjos D. V. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš N. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui M. H., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 115,00 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) per mėnesį nuo 2015-03-06 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš R. H., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui M. H., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 115,00 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) per mėnesį nuo 2015-03-06 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui M. H., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti globėją D. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš N. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir iš R. H., gim. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 66,23 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas bei žyminį mokestį valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.