Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) mažosios bendrijos „Kestvita“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5451-1004/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Kestvita“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, veikiantys ieškovės pusėje uždaroji akcinės bendrovė „Tikroji vaivorykštė“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vaivorykštė“, kurioje priimtas atsakovės mažosios bendrijos „Kestvita“ priešieškinis ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“ dėl PVM sąskaitos faktūros pripažinimo negaliojančia ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsakovei skirtas terminas paduoto priešieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė priešieškiniu pareiškė reikalavimus ir prašė pripažinti negaliojančia ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir atsakovės naudai iš ieškovės priteisti 5 600, 34 Eur sumą už atsakovės atliktus statybos darbus. Byloje šalių keliamas klausimas, ar toks reikalavimas atitinka priešieškinio reikalavimus, t. y. ar jame yra suformuluotas priešieškinio pagrindas ir dalykas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Ieškovė 2019 m. birželio 13 d. parengiamajame teismo posėdyje atkreipė dėmesį, kad nėra aišku kokiu būdu atsakovė apskaičiavo priešieškiniu reiškiamo reikalavimo sumą, todėl apsunkina ieškovės galimybę atsiskirsti į neapibrėžtą reikalavimą (atsakovė į posėdį neatvyko; buvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą).

11. Pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi nustatė, jog atsakovės priešieškinio forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus ir nutarė priimti priešieškinį nenustačius trūkumų (formos, turinio ir žyminio mokesčio) bei nustatė terminą atsiliepimams į priešieškinį pateikti.

12. Ieškovė ir tretieji asmenys atsiliepimais į priešieškinį, prašė įpareigoti atsakovę pašalinti priešieškinio trūkumus (patikslinti priešieškinio reikalavimus ir sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį).

Konkrečiu atveju bylos duomenimis ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ yra pareiškusi ieškinį atsakovei MB „Kestvita“ priteisti iš atsakovės 37 800 Eur netesybas, 8 proc. metinių palūkanų, nuo teismo priimtos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2017 m. rugsėjo 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti statybos darbus. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 23 d. pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 64 500 Eur sumai (netesybos pagal minėtą sutartį).

Kaip matyti iš priešieškinio turinio, atsakovė prašo pripažinti negaliojančia ieškovės atsakovei išrašytą 2018 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 64 500 Eur sumai, tačiau minėtų argumentų pagrindu konkretaus reikalavimo nepareiškė (nenurodė prašomos pripažinti negaliojančia PVM sąskaitos faktūros datos, numerio, priešieškinio sumos).

Dėl trūkumų pašalinimo

13. Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 113 – 114 straipsniuose. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis).

14. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014). Minėtus ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje (priešieškinyje), nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, todėl kai iš ieškinio (priešieškinio) neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą, taikomas ieškinio (priešieškinio) trūkumų šalinimo institutas.

16. Ieškinio (priešieškinio) dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Ieškinio (priešieškinio) pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Visais atvejais ieškinyje (priešieškinyje) tiek ieškinio dalykas, tiek pagrindas turėtų būti aiškiai suformuluotas.

17. Pažymėtina, kad tinkamas ieškinio (priešieškinio) dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir šalies pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad aiškus ieškinio (priešieškinio) dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į pateiktus reikalavimus turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-710/2013 ).

Pirmosios instancijos teismas įpareigojo nurodyti priešieškinio sumą, nurodant ginčo PVM sąskaitą faktūrą ir jos sumą; primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį; teismui pateikti trūkstamo žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės pateikto priešieškinio turinio nėra aiškūs priešieškinio reikalavimai nagrinėjamu atveju priešieškinio trūkumų nustatymas vertintinas kaip tinkamas procesinis veiksmas, kurį šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti, siekdamas užtikrinti efektyvų bylos nagrinėjimo procesą. Taigi spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2019 m. liepos 3 d. nutartimi nurodė per konkretų terminą pašalinti priešieškinio trūkumus.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad iš priešieškiniu reiškiamo reikalavimo neaišku, kokią ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą atsakovei prašoma pripažinti negaliojančia. Atsakovė, šalindama priešieškinio trūkumus, šiuos esminius priešieškinio elementus turėtų išdėstyti taip, kad būtų aiški priešieškinio suma (nurodyta tiksli PVM sąskaita faktūra ir jos suma). Tik tokiu atveju būtų užtikrinta bylos šalių teisė į teisminę gynybą, t. y. galimybė žinoti pareikštų reikalavimų mastą ir pagrindą. Ginčo kaip turtinio ar neturtinio kvalifikavimas yra teisiškai reikšmingas, nes lemia priešieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu, civilinės bylos teismingumą (CPK 26 straipsnis, CPK 27 straipsnio 1 punktas, CPK 80 straipsnio 1 dalis). Tik esant aiškiai suformuluotam priešieškinio dalykui bei pagrindui įmanoma nustatyti, ar pareikštas reikalavimas yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, jei taip – kokio yra dydžio.

19. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

Prievolė mokėti netesybas, jų dydžiai gali būti nustatyti įstatyme, šalių sutartyje ir teismo sprendime, o palūkanų dydžiai – įstatyme ir šalių sutartyje. Kiti įstatymai gali nustatyti kitus, negu CK įtvirtintus netesybų ir palūkanų mokėjimo pagrindus ir maksimalius jų dydžius.

Atsakovė ginčija ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą priešieškinio forma. Atsakovės reikalavimo tenkinimas sukurtų turtinius padarinius – atsakovei galimai nekiltų pareiga atlyginti ginčijamoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų ir ieškovės prašomų priteisti netesybų. Tai reiškia, jog žyminis mokestis dėl išrašytos PVM sąskaitos faktūros pripažinimo negaliojančia turi būti mokamas nuo joje nurodytos netesybų/darbų/paslaugų vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, atsakovei galimai nekiltų pareiga atlyginti ieškovės reiškiamos reikalavimo teisės – 64 500 Eur sumai, nuo kurios ir turėtų būti skaičiuotinas už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis ir sumokėtinas atsižvelgiant į tai ar byla elektroninė ir kita.

Nesutiktina su atsakovės argumentu, jog nagrinėjamos bylos atveju, ginčijamas ne piniginis ir/ar turtinis reikalavimas, bet PVM sąskaitos faktūros procesinio dokumento pritaikymas. Pažymėtina, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (CPK 13 straipsnis). Pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, ieškovas nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Tuo pačiu pažymėtina, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normos (toliau – PVM įstatymas). Taigi PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009).

CPK 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta ieškovo pareiga nurodyti ieškinio ( priešieškinio) sumą sumą. Kaip minėta teismas, spręsdamas ieškinio, priešieškinio priėmimo klausimą privalo patikrinti ar žyminis mokestis sumokėtas, ar sumokėtas tinkamo dydžio (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad mokestis nesumokėtas, ar sumokėtas nepakankamo dydžio, teismas rašytine nutartimi turi įpareigoti asmenį jį (žyminį mokestį) sumokėti ar primokėti. Tuo atveju, jeigu paduodant ieškinį, ieškinio sumą nustatyti sunku, pareiga nustatyti preliminarią kainą rašytinio proceso tvarka tenka teismui (CPK 86, 115 straipsniai). Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje tokio trūkumo nepašalinus per teismo nustatytą terminą, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Jei toks trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą ir šalis neįvykdo teismo nutarties primokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį, ieškinys arba ta reikalavimų dalis, už kurią žyminis mokestis neprimokėtas, gali būti paliktas nenagrinėtu (CPK 86 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Taigi, teismui nėra draudžiama bylos nagrinėjimo metu pastebėjus ieškinio trūkumus (netiksliai suformuluotą reikalavimą ir žyminio mokesčio trūkumą), dėl kurio galėtų būti nutraukta bylos eiga, imtis priemonių tokį trūkumą pašalinti CPK nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos situaciją, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs terminą šiam trūkumui pašalinti, pagrįstai pripažino byloje pareikštą reikalavimą nekonkrečiu, kartu tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, apmokestinimą žyminiu mokesčiu. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista nes pirmosios instancijos padarytos išvados pagrįstos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutartimi nustatytas terminas nutartyje nurodytų priešieškinio trūkumų šalinimui pasibaigė kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, sprendžia, jog nustatytinas naujas 7 dienų terminas skaičiuojamas nuo Šiaulių apygardos teismo nutarties įteikimo dienos – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutartyje nurodytiems atsakovės priešieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti priešieškinio sumą, nurodant ginčo PVM sąskaitą faktūrą ir jos sumą; primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį; teismui pateikti trūkstamo žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

Teismas nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei MB „Kestvita“ septynių dienų terminą skaičiuojamą nuo Šiaulių apygardos teismo nutarties įteikimo dienos – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutartyje nurodytiems atsakovės MB „Kestvita“ priešieškinio trūkumams pašalinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.