Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2.2. Nukentėjusysis V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 10 d. buvo pas savo draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas jį trise išgėrė du butelius alaus. Apie 16 val. išėjęs iš draugo užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kur nusipirko dar vieną litrinį alaus butelį. Jis nesijautė apsvaigęs, nes buvo išgėręs tik du bokalus alaus. Išėjęs iš parduotuvės, (duomenys neskelbtini) gatvės kairiąja puse, šaligatviu, ėjo į namus link (duomenys neskelbtini) gatvės. Nusipirktą alaus butelį nešėsi ne rankoje, o užsikišęs už darbužių, vidinėje striukės kišenėje. Buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, atšvaito neturėjo. Tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvė buvo apšviesta. Taip pat buvo apšviesta pėsčiųjų perėja, esanti prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos (buvusios muzikos konservatorijos), ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Toje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje yra 4 eismo juostos – po 2 abejose pusėse, o viduryje yra saugumo salelė, skirianti skirtingų krypčių eismo juostas. Priėjęs minėtą pėsčiųjų perėją jis pažiūrėjo į kairę – automobilių nebuvo. Perėjo gatvę iki saugumo salelės. Tuomet sustojo, pasižiūrėjo į dešinę pusę. Matė atvažiuojančio automobilio žibintus, bet automobilis buvo dar toli. Manė, kad pamatęs jį automobilio vairuotojas pristabdys, todėl jis pradėjo eiti per gatvę. Ėjo pėsčiųjų perėjos viduriu. Eidamas per pėsčiųjų perėją nebuvo atsitūpęs, pasilenkęs, sustojęs ir pan. Praėjęs vieną eismo juostą (apie 2–3 metrus nuo saugumo salelės), ties kelio viduriu pajuto smūgį į dešinę kūno pusę. Tuo metu per pėsčiųjų perėją jis ėjo vienas, kitų žmonių nebuvo. Daugiau nieko nepamena, iš nuotraukų žino, kad jo neštas alaus butelis iškrito ant kelio. Atsigavo tik ligoninėje, po 2 parų. Sesuo jam pasakė, kad jį partrenkė automobilis ir kad už vairo buvo mergina, sakė, kad mergina iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Vėliau jį aplankė kaltinamoji M. T. su tėvais. Kaltinamoji ligoninėje jį lankė 1 kartą, o slaugos ligoninėje apie 3 kartus. Jis bendravo su kaltinamąja, reikėjo jo parašų ant prašymų. Kaltinamoji M. T. sakė jam, kad nepastebėjo jo ir nežino kaip viskas galėjo atsitikti. Kaltinamoji atsiprašė jo. Prieš eismo įvykį jis buvo visiškai sveikas, visiškai darbingas, anksčiau dirbo vairuotoju, bet prieš 2 metus iki įvykio buvo atleistas dėl etatų mažinimo. Kadangi eismo įvykio metu niekur nedirbo, prašė kaltinamosios M. T. sumokėti PSD įsiskolinimą ir įmokas už gruodžio, vasario ir kovo mėnesius, nupirkti jam įtvarą. Kaltinamoji M. T. viską, ko jis prašė, sumokėjo ir nupirko. Draudimo bendrovė atlygino jam turtinę žalą – 190 eurų (už drabužius). Taip pat mano, kad jam buvo padaryta 20000 eurų dydžio neturtinė žala, dalį šios žalos – 5000 eurų, jam atlygino draudimo bendrovė. Neatlyginta neturtinės žalos dalis – 15000 eurų, tokią sumą priteisti prašo iš kaltinamosios M. T.. Tokio dydžio neturtinę žalą jis patyrė dėl to, kad prieš eismo įvykį jis buvo sveikas, o eismo įvykio metu neteko 60 % darbingumo (liko darbingas 40 %) ir šiuo metu jis net nežino, kokį darbą galėtų dirbti. Po eismo įvykio jis nevaldo dešinės rankos, jo dešinė plaštaka buvo sutrupinta, jis nevaldo dešinės rankos pirštų – jie sulenkti, visiškai nesilanksto ir jau nebegalima jų išgydyti. Todėl jis negali visiškai savimi pasirūpinti (pavyzdžiui, nusimaudyti, pasigaminti valgyti), jam reikalinga nuolatinė kito žmogaus pagalba. Prieš eismo įvykį jis buvo dešiniarankis, todėl šiuo metu jam tenka pratintis viską daryti kaire ranka. Jam 2 kartus buvo operuotas jo dešinio peties sąnarys, žaizdos sunkiai gijo, o galiausiai gydytojai trečios operacijos metu pakeitė visą peties sąnarį. Gydant eismo įvykio metu patirtus sužalojimus jo dešinėje kojoje buvo įdėta plokštelė, jis iki šiol negali lankstyti dešinės kojos čiurnos ir taip liks visam laikui. Dėl to jam sunku judėti, lipti laiptais ir pan. Be to, eismo įvykio metu jam lūžo dubens kaulai. Eismo įvykio metu jam buvo praskelta galva, kuri po eismo įvykio jam pradėjo dažnai skaudėti. Po eismo įvykio jam dingo uoslė. Taip pat dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis juto didelius fizinius skausmus, juos jaučia ir dabar – jam skauda koją, ranką, petį, jis negali miegoti ant dešinio šono, vakarais sutinsta jo dešinė koja, o prieš eismo įvykį nejuto jokių skausmų. Jis du kartus dalyvavo reabilitacijos programose, kurios truko po pusę mėnesio, tačiau po reabilitacijos jo sveikata nepagerėjo. Jam buvo tinkamai suteiktos visos gydymo paslaugos, jis patenkintas gydymu. Prieš aptariamą įvykį jis darbą turėjo nepastoviai, įvykio metu niekur nedirbo. Buvo Sodroje, domėjosi dėl savo senatvės pensijos – ją turėtų pradėti mokėti nuo 2021 m. birželio 27 d. Darbo stažo senatvės pensijai nėra pilnai išdirbęs.

2.3. Liudytojas D. M.teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visų aplinkybių tiksliai nepamena, nes nuo įvykio praėjo daug laiko. Tai galėjo būti 2018 m. gruodžio 10 d. 16.20 val. Tuo metu lijo (lašnojo), matomumas nebuvo geras, kelio danga buvo šlapia, bet neslidi. Jis automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo „Cido“ arenos link parduotuvės „Iki Stumbras“. Važiavo antra eismo juosta maždaug 50 km/h greičiu. (duomenys neskelbtini) gatvė buvo jau apšviesta, eismas nebuvo labai intensyvus. Artėdamas prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, iki jos likus apie 50–100 m, jis pamatė maždaug 5–10 metrų už šioje sankryžoje esančios pėsčiųjų perėjos (ties (duomenys neskelbtini) gimnazija), (duomenys neskelbtini) gatvėje, antroje eismo juostoje sustojusį automobilį. Toje vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje yra po 2 eismo juostas abiem kryptimis, jos atskirtos skiriamąja juosta. Prieš tai į minėtą automobilį jis neatkreipė dėmesio ir nematė, kokiu greičiu jis važiavo. Pagalvojo, kad automobilis sugedo, todėl šiek tiek stabtelėjo, persirikiavo į pirmą eismo juostą ir pamatė priekyje ant kelio gulintį žmogų. Žmogus gulėjo maždaug per vidurį tarp pirmos ir antros juostos, daugiau nei 5 metrai už pėsčiųjų perėjos, ties minėto automobilio šonu. Tada jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie minėto žmogaus, kuris buvo sąmoningas, kvėpavo, bandė judėti ir kažką pasakyti, bet jis nesuprato ką. Žmogus buvo juodai apsirengęs, atšvaitų ant jo nepastebėjo. Iš minėto sustojusio automobilio buvo išlipusi kaltinamoji M. T., kuri buvo šoke, pasimetusi ir pasakė, kad neįsivaizduoja kaip čia viskas įvyko. Specialiąsias tarnybas iškvietė pati kaltinamoji. Daugiau apie įvykį su kaltinamąja M. T. nieko nekalbėjo. Važiuodamas minėta gatve jis aiškiai matė kelio ženklinimą, apšviestą perėją, jam buvo aišku, kad šioje vietoje yra pėsčiųjų perėja ir jam būtų užtekę laiko sustoti, jeigu perėja būtų ėjęs žmogus. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, tvirtina juos.

2.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsniu teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. parodė, kad 2018 m. gruodžio 10 d. apie 16.20 val., automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo Pilėnų gatvės link Ramygalos gatvės. Važiavo apie 40 km/h greičiu, antra (duomenys neskelbtini) gatvės eismo juosta, nes pirmojoje eismo juostoje vietomis stovėjo automobiliai. Tuo metu oro sąlygos ir matomumas buvo prastas, tamsus paros metas, lijo lietus, važiuojamoji dalis atrodė šlapia, bet neslidi. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra įrengti gatvės apšvietimo žibintai, kurie tuo metu buvo įjungti. Toje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje yra keturios eismo juostos, po dvi kiekviena kryptimi, jos atskirtos skiriamąja juosta. Eismas, važiuojant jo važiavimo kryptimi, tokiu laiku intensyvus nebuvo, priekyje savęs matė tik vieną automobilį, o per galinio matymo veidrodžius matė už savęs veikiančius kelių automobilių priekinių šviesų žibintus, atrodė, jog jie buvo gana toli nuo jo. Priekyje jo važiuojantis automobilis važiavo taip pat antra (duomenys neskelbtini) gatvės eismo juosta, kokiu greičiu šis automobilis važiavo, nežino, vairuodamas automobilį į jį nebežiūrėjo, nes šis buvo gana toli nuo jo, tikslaus atstumo nežino. Būdamas netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, staiga atkreipė dėmesį į priekyje jo važiavusio automobilio užsidegusius avarinės šviesos žibintus, tuo metu atstumas iki pastebėto automobilio jam buvo likęs apie 50 metrų. Minėtas automobilis jau buvo už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios šalia minėtos sankryžos. Pastebėjęs priekyje pradėjusius veikti avarinės šviesos žibintus, važiavo toliau ir matė, kad tai buvo automobilis „Skoda“, valstybinio numerio neįsidėmėjo, kuris tuo momentu stovėjo jo važiavimo krypties antroje (duomenys neskelbtini) gatvės eismo juostoje, apie 15 metrų atstumu nutolęs nuo nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios šalia (duomenys neskelbtini) g. sankryžos. Matydamas, kad toje kelio vietoje yra laisva pirmos eismo juostos atkarpa, norėdamas apvažiuoti antrojoje eismo juostoje stovintį automobilį (tuo metu galvojo, jog jis tiesiog sugedo), įjungė dešinės pusės posūkį ir pradėdamas rikiuotis į pirmą eismo juostą, pastebėjo apytiksliai pirmos eismo juostos viduryje, ties stovinčio automobilio vidurine dalimi, ant važiuojamosios dalies gulintį žmogų. Pamatęs ant važiuojamosios dalies gulintį žmogų, iš karto sustabdė savo automobilį ir grįžęs atgal į antrą eismo juostą, sustojo joje už stovinčio automobilio „Skoda“. Kai jis stabdė, iš to automobilio „Skoda“ išlipo jo vairuotoja moteris, kuri netrukus pradėjo skambinti mobiliuoju telefonu ir kviesti pagalbą. Išlipęs iš automobilio, nuėjo prie gulinčio žmogaus ir matė, kad tai buvo vyras, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, su savimi jokių šviesą atspindinčių elementų neturėjo, vyras buvo sąmoningas, kažką neaiškaus gargaliavo. Automobilio „Skoda“ vairuotoja atrodė pasimetusi, sakė, kad partrenkto vyro nepastebėjo ir nežino, iš kur jis atsirado. Šalia esanti nereguliuojama pėsčiųjų perėja buvo papildomai apšviesta šalia jos įrengtu šviesos žibintu. Netrukus į įvykio vietą atvyko medikai, kurie partrenktą vyrą nugabeno į ligoninę, ir policijos pareigūnai. Paties eismo įvykio nematė, taip pat nepastebėjo prieš įvykį einančio pėsčiojo, todėl kokiu tempu ir iš kur jis ėjo, nežino. Eismo įvykio metu pėsčiųjų perėjos ženklai ir žymėjimas ant važiuojamosios dalies matėsi gana gerai, tuo metu buvusios nekokios oro sąlygos jokios įtakos perėjos ženklų ir žymėjimo ant važiuojamosios dalies pastebėjimui neturėjo, jis pats tą vakarą nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kurioje įvyko eismo įvykis, ženklinimą pastebėjo iki jos likus nemažiau nei 50 metrų atstumui. Ar tas priekyje jo važiuojantis automobilis, artėdamas link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios šalia (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, mažino savo važiavimo greitį, ar prieš ją buvo sustojęs, pasakyti negali, nes to nematė, į minėtą automobilį atkreipė dėmesį tik pradėjus veikti jo avarinės šviesos žibintams (1 t., 55–56, 61–62 b. l.).

2.5. Liudytoja D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra nukentėjusiojo V. S. sesuo. Paties įvykio nematė. Praėjus dviem dienom po eismo įvykio kaltinamosios M. T. tėvai pranešė jai, kad 2018 m. gruodžio 10 d. apie 16 val. jos brolį V. S. pėsčiųjų perėjoje partrenkė automobilis. Sužinojusi, kad jos brolis V. S. yra reanimacijos skyriuje, ji nuvyko į ligoninę. Tuo metu ji su broliu V. S. ligoninėje negalėjo susikalbėti, nes jis blaškėsi, kalbėjo nerišliai. Tąkart gydytojai pasakė jai, kad broliui V. S. buvo operuota koja ir petys, kad jam stipriai sutrenkta galva. Vėliau brolis jai pasakojo, kad jis buvo patrenktas tuo metu, kai ėjo per gatvę pėsčiųjų perėja. Po peties sąnario operacijos brolio dešinė ranka buvo įtvare, o nuėmus įtvarą kilo įtarimas, kad kažkas negerai su dešinės rankos plaštaka. Ruošiant brolį V. S. antrai peties sąnario operacijai buvo peršviesta jo dešinės rankos plaštaka ir tuomet paaiškėjo, jog brolio plaštaka yra sutrupinta ir nebėra galimybės jos operuoti. Broliui V. S. petys buvo operuotas du kartus, o trečią kartą jam buvo įdėtas peties sąnario implantas. Prieš šį įvykį brolis V. S. buvo sveikas, jis pats savimi pasirūpindavo. Dabar jis sunkiai vaikšto, visai nevaldo dešinės rankos, jos pirštų, o peties gijimui reikalinga reabilitacija. Anksčiau brolis buvo dešiniarankis. Šiuo metu brolis V. S. nebegali pats savimi pasirūpinti, todėl broliui padeda ji ir mama. Plaštaka nebeatsistatys, nes operacija rizikinga ir realios naudos nebeduos. Pagal gydytojų prognozes, brolio sveikata visiškai nebeatsistatys. Brolis V. S. nuo birželio mėnesio reabilituojasi Panevėžio miesto poliklinikoje (esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje) – per tą laiką buvo 2 reabilitacijos kursai, tačiau jo sveikata nepagerėjo.

2.6. Liudytoja V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamosios M. T. mama. Paties įvykio nematė. 2018 m. gruodžio 10 d. jai paskambino dukra M. T. ir pasakė, kad ji (kaltinamoji) partrenkė žmogų. Tuomet ji (liudytoja) su savo vyru nuvyko į įvykio vietą. Jiems atvykus, įvykio vietoje nukentėjusiojo nebebuvo, jis buvo išvežtas į ligoninę. Vėliau iš įvykio vietos kartu su dukra nuvažiavo į policijos įstaigą, o iš jos į ligoninę, kur visi trys trumpai aplankė nukentėjusįjį V. S. ir sužinojo apie jo patirtus sužalojimus. Tąkart gydytojai pasakė, kad nukentėjusiajam V. S. lūžo rankos žastas, koja ir jis patyrė galvos traumą. Jie atsiprašė nukentėjusiojo, pasakė jam, kad jį partrenkė mergina. Tą dieną nukentėjusysis V. S. buvo nesąmoningas, jis kalbėjo nerišliai. Po to, 2018 m. gruodžio 12 d. dar kartą visi trys aplankė nukentėjusįjį V. S., kuris buvo po operacijos. Jie prisistatė ir dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo. Nukentėjusysis V. S. paprašė jų, kad jie praneštų seseriai arba mamai apie tai, kad jis guli ligoninėje, nurodė jų (sesers ir mamos) duomenis. Manė, kad nukentėjusiojo mama turėjo būti jau garbingo amžiaus, nenorėjo jos jaudinti, todėl nutarė ieškoti nukentėjusiojo sesers. Tą patį vakarą nuvyko pas nukentėjusiojo seserį, tačiau pastarosios nebuvo namuose, todėl pabendravo su kažkokiu vaikinuku ir pasakė pastarajam apie įvykį. Vėliau, tą patį vakarą, su jais telefonu susisiekė nukentėjusiojo sesuo, kuri jau buvo apsilankiusi ligoninėje pas nukentėjusįjį V. S. ir kuri pasakė jiems, kad nukentėjusiajam blogai, kad jis kliedi. Vėliau dar kartą aplankė nukentėjusįjį ligoninėje, tąkart ligoninės darbuotojai paprašė jų nupirkti nukentėjusiajam slaugos ir higienos priemonių – sauskelnių, kremą, servetėlių ir pan. Jie nuvažiavo ir nupirko. Taip pat pirko nukentėjusiajam maisto, įtvarą, sumokėjo už nukentėjusįjį PSD įsiskolinimą, PSD už 2018 m. gruodį, 2019 m. vasarį ir kovą. Ko prašė nukentėjusysis, viską įvykdė. Kol nukentėjusysis V. S. buvo gydomas ligoninėje, padėjo jam. Už viską sumokėjo M. T.. Iškart po įvykio dukra M. T. buvo labai susijaudinusi, kaip ne sava, tą patį vakarą jai ligoninėje davė raminamųjų vaistų, todėl ji neklausinėjo dukros apie įvykio aplinkybes, bet vėliau, po kurio laiko, dukra M. T. jai sakė, kad ji (kaltinamoji) įvykio metu nematė nukentėjusiojo ir nesuprato iš kur jis atsirado, kad įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje. Prašo atleisti dukrą M. T. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jai (liudytojai).

2.7. Teisiamojo posėdžio metu specialistas I. A. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas patvirtino, paaiškino, kad ruošdamasis teisiamajam posėdžiui pastebėjo kelias spausdinimo klaidas – ekspertizės akto 6 lape yra nurodytos datos – po 2019-02-20 iškarto parašyta 2019-12-22, 2019-12-25 ir t. t., bet vietoje gruodžio mėnesio datų turėtų būti nurodytos vasario mėnesio datos, t. y. nuosekliai po 2019-02-20 turėtų būti 2019-02-22, 2019-02-25 ir t. t. Dėl šių spausdinimo klaidų ekspertizės akto išvadų esmė nesikeičia. Atlikdamas ekspertizę jis vertino ir rėmėsi visa jam pateikta medicinine medžiaga, kuri išvardinta ekspertizės akte. Taip pat jam buvo pateikta visa baudžiamoji byla, bet baudžiamosios bylos medžiagos jis nevertino – tai ne jo kompetencija. Duomenų, kad nukentėjusysis būtų griuvęs ligoninėje, jam pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo. Medicininiuose dokumentuose yra duomenys, jog po traumos nukentėjusysis buvo neramus, kliedėjo, blaškėsi, nemiegojo visą naktį, po to buvo iškviesta psichiatrė, kuri konsultavo nukentėjusįjį. Psichiatrės išvada – gydymo psichiatrijos srityje nereikia. Nukentėjusysis galėjo būti neramus dėl patirtos traumos. Nukentėjusiojo V. S. dešinės rankos delnikaulių lūžiai iš pradžių nebuvo nustatyti, tačiau jie buvo nustatyti vėliau, todėl pirminėje išvadoje jie nebuvo paminėti. Nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas konstatuotas pagal trijų sričių sužalojimus – galvos, klubų ir galūnių sužalojimus. Visi kūno sužalojimai nustatyti vienoje pusėje, bet labai tiksliai nustatyti, kokioje padėtyje įvykio metu buvo žmogus, negalima dėl skurdžių duomenų medicininiuose dokumentuose. Įvertinus medicininius dokumentus akivaizdžių gydytojų klaidų nebuvo. Taip pat medicininiuose dokumentuose nebuvo duomenų apie tai, kad nukentėjusysis būtų nesilaikęs rėžimo ir dėl to galėjo kilti komplikacijos. Varžtai galėjo atsilaisvinti ir judėti dėl sužalojimų gijimo, tuo labiau, kad nukentėjusiajam nustatyta osteoporozė. Specialisto išvados ir ekspertizės akto išvados skiriasi tuo, jog ekspertizės akte papildomai nustatyti plaštakos kaulų (delnikaulių) lūžiai ir 60 % darbingumo netekimas. Plaštakų kaulų (delinkaulių) lūžiai atskirai būtų įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, jie prisidėjo prie bendro darbingumo lygio netekimo, bet nukentėjusiojo kūno sužalojimo bendras mastas išliko tas pats – jo sveikta buvo sutrikdyta sunkiai.

2.8. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad automobilis „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi važiuojamojoje (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje, galu link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, antroje eismo juostoje. Atstumas nuo šio automobilio galinės ašies iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos 25 m, iki pėsčiųjų perėjos per (duomenys neskelbtini) gatvę pradžios – 15 m. Nuo automobilio galinės ašies dešiniojo rato iki važiuojamosios dalies pietinio pakraščio 4,4 m atstumas, nuo automobilio priekinės ašies dešiniojo rato iki tos pačios važiuojamosios dalies pakraščio – 4,3 m atstumas. Ant tos pačios gatvės važiuojamosios dalies pirmos juostos užfiksuota apvali raudonos spalvos skysčio (galimai kraujo) dėmė (0,3 m ilgio ir 0,2 m pločio), nuo jos iki automobilio galinio dešiniojo rato (išvedus tiesią liniją) – 2,6 m atstumas bei nuo to paties automobilio galinio rato iki dėmės rytinio krašto – 1,5 m atstumas, nuo dėmės iki važiuojamosios dalies pietinio krašto – 1,8 m atstumas (1 t., 17–18, 24–34 b. l.).

2.9. Iš fotonuotraukų ir transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad buvo apgadintas automobilio „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis stiklas (dešinysis apatinis jo kampas), priekinis bamperis ir variklio dangčio priekinė dalis (dešinioji pusė) (1 t., 20–33 b. l.).

2.10. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajam V. S. nustatyti galvos, dešinio žasto, dešinės plaštakos ir dešinės kojos sumušimai (pasireiškę nenurodyto pobūdžio (tikėtina – muštine) pakaušio-momens srities žaizda; smilkinkaulio, momenkaulio ir pleištakaulio lūžiais dešinėje, pereinančiais į kaukolės pamatą; kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje momeninėje ir smilkininėje srityse; sumušimo ir pakraujavimo židiniu dešinėje galvos smegenų smilkininėje srityje su aplinkiniu kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu; kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje momeninėje srityje; plėštine dešinės šlaunies žaizda; dešinio žastikaulio artimojo galo lūžiu; IV ir V delnakaulių lūžiais dešinėje; abiejų dešinio gaktikaulio šakų lūžiu; abipusiu kryžkaulio lūžiu; dešinio šeivikaulio kūno ir tolimojo galo lūžiu; dešinio blauzdikaulio tolimojo galo lūžiu su blauzdikaulio-šokikaulio sąnario išnirimu); sužalojimai lokalizuoti nukentėjusiojo V. S. kūno dešinėje ir jie labiausiai atitinka situaciją, kai pirminis smūgis suduodamas į asmens blauzdų sritį jam esant vertikalioje arba jai artimoje padėtyje, o kiti sužalojimai patiriami atsitrenkiant į automobilio dalis ar kelio dangą; nukentėjusiajam V. S. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; nukentėjusiajam V. S. nustatytas neįgalumas susijęs su aptariamo eismo įvykio metu patirtais sužalojimais; nukentėjusysis V. S. neteko 60 % darbingumo dėl intrakaranijinio sužalojimo padarinių, kelias kūno sritis apimančių sužalojimų padarinių, petinio rezginio ligos (vidutinės dešinės rankos parezės, jėga 2-3 balai), kitų patikslintų polineuropatijų (dešinio lateranlinio pakinklio nervo trauminės neuropatijos), peties sąnario implanto (dešinio peties kontraktūros); nukentėjusiojo V. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo masto nustatymui sveikatos būklė prieš eismo įvykį įtakos neturėjo; nukentėjusiojo V. S. 60 % darbingumo netekimo priežastys – traumos pasekmės, o ne ligos; tyrimui pateiktuose nukentėjusiojo V. S. medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota duomenų apie galimą tiriamojo griuvimą gydymo įstaigos stacionare (2 t., 22–25 b. l.).

2.11. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos matyti, kad 2018 m. gruodžio 10d., nuo 15.45 val. iki 16.30 val. krito dulksna, o nuo 16.30 val. iki 17.30 val. – lijo (1 t., 85 b. l.).

2.12. Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio metu automobilio „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB (duomenys neskelbtini) (1 t., 38 b. l.).

2.13. Iš byloje esančių ADB (duomenys neskelbtini) rašytinių paaiškinimų ir kartu su juo pateiktų mokėjimų nurodymų matyti, kad ADB (duomenys neskelbtini) kompensavo nukentėjusiajam V. S. turtinę žalą – 190,86 Eur, ir maksimalią neturtinę žalą – 5000 Eur (1 t., 167–172 b. l.).

2.14. Ištyręs ir įvertinęs visus pirmiau paminėtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Šioje byloje nėra ginčo dėl kaltinamosios M. T. kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi pirmiau paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamosios M. T. veika – jos vairuojamo automobilio nesustabdymas prieš pėsčiųjų perėją tam, kad praleisti pėsčiųjų perėja ėjusį nukentėjusįjį V. S., buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. S. sveikata bei dėl patirtų sužalojimų ir jų padarinių nukentėjusysis V. S. neteko 60 % darbingumo. Nustatęs tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamosios M. T. veikos ir kilusių padarinių, t. y. padaryto kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir jo pasekmių (nukentėjusiojo V. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo ir jo netekto darbingumo) teismas konstatuoja, jog kaltinamosios M. T. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo šioje byloje yra visiškai įrodyta ir jos veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

2.15. Kaltinamosios M. T. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1. Teisiamojo posėdžio metu 2020 m. birželio 30 d. kaltinamosios M. T. gynėjas pateikė kaltinamosios mamos V. T. prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos (V. T.) atsakomybei (2 t., 66 b. l.).

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti ją taip, kad ji ateityje laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.

4. Baudžiamojo poveikio priemonės

4.3. Šiuo atveju eismo įvykį lėmė ne piktybiškas KET ignoravimas, o kaltinamosios M. T. neatidumas kelyje dėl prastų eismo sąlygų (tamsus paros metas, šlapia kelio danga, dulksna, apsunkintas matomumas ir kt.). Svarbu tai, kad kaltinamoji iš esmės nuo pat tyrimo pradžios neneigė savo kaltės, pagal savo subjektyvų suvokimą nurodė visas svarbias įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai pergyveno dėl įvykusio, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. S. atsiprašė kelis kartus, lankė jį gydymo įstaigose, pirko jam maisto produktus, higienos prekes, įtvarą, sumokėjo PSD įmokas (tai patvirtino ir pats nukentėjusysis). Be to, ji pripažįsta savo veika padarytą žalą ir įsipareigojo ją atlyginti. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamoji gyvena kaimo vietovėje, ji dirba mieste ir į darbą vyksta nuosavu automobiliu, nes viešasis transportas nuvykimui į darbovietę nėra išvystytas. Nuo namų iki darbo yra 22 kilometrų atstumas, todėl nuvykimui į darbą asmeniniu automobiliu jai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Taip ji užsidirba lėšų pragyvenimui. Darbo jos gyvenamojoje vietoje nėra. Uždraudus kaltinamajai vairuoti transporto priemones būtų žymiai apsunkintas jos nuvykimas į darbovietę ir apribotos galimybės jai tinkamai bei laiku atlikti darbines funkcijas. Taigi, uždraudus kaltinamajai vairuoti kelių transporto priemones labai didelė tikimybė, kad ji prarastų galimybę toliau dirbti savo darbą bei tokiu būdu būtų užkirsta galimybė jai tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus nukentėjusiajam V. S..

5.1. Nukentėjusysis V. S. 2019 m. spalio 30 d. pareiškė 15000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, šią žalą prašo priteisti iš kaltinamosios M. T.. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Po eismo įvykio jis prarado sąmonę, ją atgavo tik po kelių dienų, gulėdamas ligoninėje. Ligoninėje jam buvo atliktos penkios operacijos: du kartus operavo dešinės kojos čiurną ir tris kartus operavo dešinio peties žastą, buvo lūžę dešinės plaštakos kaulai, bet jų neoperavo. Buvo paguldytas į reanimacijos skyrių, kur buvo gydomas 13 dienų, o po to jį perkėlė į traumatologijos skyrių. Po trijų savaičių buvo perkeltas gydymui į slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę. Jis iki šiol tebejaučia eismo įvykio pasekmes: nevaldo dešinės rankos, pirštais negali nieko paimti, eidamas šlubuoja, koja per čiurną nelabai lankstosi, skauda galvą, ranką, koją. Iki sužalojimo eismo įvykio metu buvo sveikas ir darbingas. Kaltinamosios M. T. automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas ADB (duomenys neskelbtini), kuri jam atlygino pagal jo pateiktus dokumentus patirtą turtinę žalą – 190 Eur ir dalį patirtos neturtinės žalos – 5000 Eur. Jam padarytą neturtinę žalą dėl sužalojimų eismo įvykio metu iš viso vertina 20000 Eur, todėl likusią neatlygintą dalį – 15000 Eur prašo priteisti iš kaltinamosios M. T.. Neturtinė žala pasireiškė patirtu dideliu fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (1 t., 192–201 b. l.). Tokį civilinį ieškinį nukentėjusysis palaikė ir teisiamojo posėdžio metu.