- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-138/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- AB „Swedbank“
- Atsakovas
- UAB „Ardera“, A. A.
- Advokatai
- Irmantas Dobilas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-318-278/2010 pagal akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ardera“, A. A. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas „Swedbank“ AB ir atsakovas UAB „Ardera“ 2003 m. rugpjūčio 28 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. 03-027706-KL dėl 78 000 Eurų kredito linijos (toliau kreditas) bei 8 000 USD garantijos suteikimo UAB „Ardera“ ir šios sutarties sąlygos buvo keičiamos ir/ar papildytos vėlesniais šalių susitarimais. 2009 m. sausio 20 d. susitarimu Nr. 03-027706-KL/04-005973-GM-8 šalys susitarė, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2009 m. liepos 20 d. UAB „Ardera“ įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymas buvo užtikrintas A. A. 2007 m. sausio 18 d. Laidavimo sutartimi bei transporto priemonių įkeitimu. Nustatytu kredito grąžinimo terminu nei kredito gavėjas UAB „Ardera“, nei laiduotojas A. A. prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ieškovui neįvykdė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Ardera“ ir A. A. 84 718,15 Eurų skolą (78 000 Eurų negrąžinto kredito, 1 055,94 Eurų palūkanų už kreditą; 5 616,00 Eurų delspinigių už laiku negrąžintą kreditą; 46,21 Eurų delspinigių už nesumokėtas palūkanas), mokėjimo funkciją atliekančias sutartines kintamas palūkanas nuo 78 000 eurų sumos, skaičiuojant nuo 2009 m. spalio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo „Swedbank“ AB dienos bei 6 procentų dydžio kompensacinę funkciją atliekančias įstatymines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Ardera“ ir A. A. 78 000 eurų negrąžinto kredito, 1055,94 eurų nesumokėtų palūkanų, 5 662,21 eurų delspinigių, viso 84 718,15 eurų (aštuoniasdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus aštuoniolika eurų 15 centų), 5,44 procentų palūkanų nuo priteistos 78 000 Eur sumos bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nustatė, kad AB „Swedbank“ ir A. A. 2007 m. sausio 18 d. sudarytoje laidavimo sutartyje Nr. 03-027706-LA1 numatyta, kad kredito gavėjo UAB „Ardera“ ir laiduotojo A. A. atsakomybė yra solidari (sutarties 3.1 p., b.l. 35-36). Kredito sutarties 10.5. punktu šalys susitarė, kad ieškovas AB „Swedbank“ turi teisę pasirinkti kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti. Laidavimo sutarties 7.1. punktu šalys taip pat nustatė, kad jeigu UAB „Ardera“ nevykdo ar netinkamai vykdo visą ar dalį savo prievolių pagal Kredito sutartį, laiduotojas sutinka, kad AB „Swedbank“ turi teisę pasirinkti kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti ar kokiu eiliškumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones. Atsakovų teiginius, kad AB „Swedbank“ pareikšti reikalavimai laiduotojui A. A. yra nepagrįsti, nes jo pasirašyta laidavimo sutartis yra pasibaigusi ir yra praleistas terminas ieškiniui jam pareikšti, teismas vertino kritiškai. 2007 m. sausio 18 d. laidavimo sutarties Nr. 03-027706-LA1 2.1 punktu atsakovas A. A. laidavo už UAB „Ardera“ ir įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu, jeigu UAB „Ardera“ tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį. Pagal šios sutarties 10.1 punktą laiduotojo A. A. įsipareigojimas galioja iki visiško prievolių bankui pagal Kredito sutartį įvykdymo, todėl CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos 3 mėnesių terminas netaikomas ir prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galioja iki bus grąžinta visa paskola. Apie 2009 m. sausio 20 d. susitarimą Nr. 03-027706-KL/04-005973-GM-8 A. A. buvo žinoma, nes jis minėtą susitarimą pasirašė, kaip įmonės vadovas, ir susitarime minima, jog jis pats yra laiduotojas. Be to, Laidavimo sutarties 7.3 punktu A. A., kaip UAB „Ardera“ laiduotojas, sutiko, kad visos Kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks Kredito sutarties sąlygų pakeitimas neturės jokios įtakos laiduotojo prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, todėl CK 6.87 straipsnio 4 dalis atsakovui taip pat negali būti taikoma. Esant minėtoms laidavimo sutarties nuostatoms, nėra pagrindo pripažinti, kad laidavimo sutartis yra pasibaigusi, o kadangi kredito sutartis neįvykdyta, ieškinys pareikštas savalaikiai, ieškovo reikalavimas priteisti solidariai įsiskolinimą iš atsakovų yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.81 str., 6.205 str.). Atitinkamai iš atsakovų solidariai priteistinas negrąžintas kreditas, kredito sutartimi nustatytos palūkanos, delspinigiai bei procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 37).
Be to, nors atsakovas UAB „Ardera“ prašė sprendimo vykdymą išdėstyti 1 metams motyvuojant tuo, kad įmonės finansinė būklė yra sunki, tačiau teismas nustatė, kad šiam prašymui pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų, todėl tenkinti minėtą prašymą nėra pagrindo. Be to, atsakovams pateikus įrodymais pagrįstą prašymą, įstatymas numato jų teisę tokį prašymą teikti ir sprendimui įsiteisėjus (CPK 178 str., 284 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo „Swedbank“ AB ieškinį atsakovo UAB „Ardera“ ir A. A. atžvilgiu atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. UAB „Ardera“ įsipareigojimų vykdymas iš esmės pasunkėjo dėl kilusios ekonominės ir nekilnojamojo turto krizės, kurios sutarties sudarymo metu atsakovas negalėjo numatyti ar kontroliuoti, todėl UAB „Ardera“ CK 6.204 straipsnyje numatyta tvarka kreipėsi į ieškovą dėl sutarties pakeitimo, tačiau „Swedbank“ AB derybas ir kredito linijos sutartį nutraukė. Atitinkamai UAB „Ardera“ ketina kreiptis į teismą dėl kredito linijos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
2. UAB „Ardera“ prievolių įvykdymui užtikrinti buvo įkeistos 11 UAB „Ardera“ priklausančių transporto priemonių, kurių vertė yra didesnė už ieškinio sumą ir reikalaujama suma galėjo būti padengta iš įkeisto turto.
3. 2003 m. rugpjūčio 28 d. kredito linijos sutarties su pakeitimais galutinis terminas buvo 2008 m. gruodžio 27 d., o 2009 m. sausio 20 d. susitarimas, kuriuo faktiškai buvo sudaryta nauja kredito linijos sutartis, buvo sudarytas jau pasibaigus 2003 m. rugpjūčio 28 d. kredito linijos sutarties su pakeitimais galiojimo terminui. Tokiu būdu 2009 m. sausio 20 d. susitarimas negali būti vertinamas kaip 2003 m. rugpjūčio 28 d. kredito linijos sutarties tęsinys, jos pakeitimas.
4. Pasibaigus 2003 m. rugpjūčio 28 d. kredito linijos sutarties su pakeitimais terminui, bankas iš UAB „Ardera“ sąskaitos nuo 2008 m. gruodžio 27 d. iki 2009 m. sausio 13 d. persivedė 13 097,40 eurų ir tokiu būdu laikė, jog minėta sutartis nutraukta, o šias lėšas grąžino tik 2009 m. vasario 6 d., t. y. sudarius 2009 m. sausio 20 d. susitarimą. Ieškovas prašo Lietuvos apeliacinio teismo priimti papildomai teikiamą įrodymą – išrašą iš UAB „Ardera“ banko sąskaitos ir išnagrinėti jį kartu su apeliaciniu skundu.
5. Kredito grąžinimui pagal 2003 m. rugpjūčio 28 d. kredito linijos sutartį užtikrinti tarp banko ir A. A. 2007 m. sausio 18 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria laiduota už terminuotos prievolės įvykdymą (iki 2008 m. gruodžio 27 d.), o sudarius 2009 m. sausio 20 d. kredito linijos sutartį, nauja laidavimo sutartis tarp banko ir A. A. nebuvo sudaryta, nors bankas ir teikė naują ieškovo pasirašytą 2009 m. sausio 20 d. laidavimo sutartį (pateikta kartu su UAB „Ardera“ atsiliepimu į ieškinį), o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. Tokiu būdu nėra pagrindo A. A. laikyti laiduotoju pagal 2007 m. sausio 18 d. laidavimo sutartį, nes ankstesnis laidavimas buvo pasibaigęs ir pakeistas kitu prievolės užtikrinimo būdu – transporto priemonių įkeitimu, o ieškovas praleido terminą ieškiniui pareikšti (CK 6.88 str.).
6. Laidavimas laikytinas pasibaigusiu ir CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes 2009 m. sausio 20 d. susitarimu buvo pakeistas kredito grąžinimo terminas (nustatytas iki 2009 m. sausio 20 d.), nustatyta didesnė palūkanų marža – nuo 2,2 procentų iki 3 procentų metinių palūkanų, o tai reiškia didesnę atsakomybę laiduotojui.
7. Jei teismas laikytų, kad 2007 m. sausio 8 d. laidavimo sutartis nėra terminuota, o yra neterminuota, tai laidavimas vis tiek laikytinas pasibaigusiu 2009 m. sausio 8 d. (CK 6.89 str. 1 d.).
8. UAB „Ardera“ siūlė bankui nukreipti išieškojimą į įkeistas transporto priemones, tačiau bankas be pagrindo atsisakė tai padaryti ir pareiškė ieškinį įmonei bei A. A..
9. Tai, kad 2009 m. sausio 20 d. susitarime dėl kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo yra minima, jog A. A. yra laiduotojas, nesudaro teisinio pagrindo laikyti A. A. laiduotoju pagal 2009 m. sausio 20 d. susitarimą, nes pagal jį laidavimo sutartis nebuvo sudaryta, o susitarime aiškiai nurodyta, kad pasirašo kredito gavėjas, o ne laiduotojas. Atitinkamai minėtame susitarime nustatyta, kad už UAB „Ardera“ gauto kredito grąžinimą atsako tik bendrovė „Ardera“ savo turtu, o ne A. A. savo asmeniniu ir šeimos turtu. Tuo tarpu ieškovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009 faktinės aplinkybės nesutampa.
10. Teismo posėdyje UAB „Ardera“ atstovė prašė sumažinti prašomus priteisti delspinigius, kurie yra aiškiai per dideli ir sudaro net 29,2 procentus (0,08 X 365) metinių palūkanų, tačiau pirmosios instancijos teismas to iš viso nevertino.
11. UAB „Ardera“ atstovė teismo posėdyje taip pat prašė sprendimo įvykdymą išdėstyti vieneriems metams, motyvuojant sunkia bendrovės finansine būkle, o teismas šį prašymą atmetė nurodęs, kad byloje nebuvo pateikta sunkią finansinę būklę pagrindžiančių įrodymų. Tačiau, atsakovo nuomone, teismas turėjo pasiūlyti atsakovui UAB „Ardera“ pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str., todėl prašo Lietuvos apeliacinį teismą priimti UAB „Ardera“ 2009 m. I pusmečio balansą, parodantį bendrovės sunkią finansinę padėtį (pagal Akcinių bendrovių įstatymą metinis balansas turi būti paruoštas iki balandžio mėnesio pabaigos) ir jį išnagrinėti kartu su apeliaciniu skundu (CPK 314 str.). Be to, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas gali išdėstyti sprendimo įvykdymą ir savo iniciatyva.
Atsakovas UAB „Ardera“ pareiškimu prisideda prie atsakovo A. A. apeliacinio skundo ir sutinka bei palaiko visus apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus.
Atsiliepimas
Ieškovas „Swedbank“ AB atsiliepimu į atsakovo A. Anciukevičiaus apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad kiekvienas ūkinės veiklos subjektas veikia savo rizika ir prisiima atsakomybę už su komercine veikla susijusių neigiamų pasekmių atsiradimą, o CK 6.204 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Kredito sutarties įvykdymas yra užtikrintas įkeitimu ir laidavimu, o tiek kredito, tiek laidavimo sutartyse šalys susitarė, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti. Apeliantas klaidingai sutapatina kredito sutarties galiojimo terminą su konkrečių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminu. Atitinkamai pagal jau 2004 m. kovo 9 d. išdėstytą kredito sutarties Nr. 03-027706-KL redakciją sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos iki kredito gavėjas įvykdys visus įsipareigojimus bankui, o CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatytas laidavimo pabaigos terminas nagrinėjamu atveju netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Be to, 2009 m. sausio 20 d. susitarimu patvirtintos kredito sutarties sąlygų redakcijos specialiojoje dalyje pažymėta, kad kredito sutartis užtikrinama „Swedbank“ AB pateiktu A. A. laidavimu. Tuo tarpu vadovaujantis laidavimo sutarties 7.3 punktu A. A. taip pat sutiko, kad visos kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir tai neturės įtakos laiduotojo prisiimtų įsipareigojimų vykdymui (CK 6.87 str. 4 d.). Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų savo teiginiams dėl aiškiai per didelių netesybų ir būtinybės mažinti delspinigius pagrįsti, o pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.) minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti mažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio, o teismas turi stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Tuo tarpu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ieškovas mano, kad atsakovas neįrodo savo teiginių pagrįstumo, o CPK 284 straipsnio 2 dalies analizė leidžia teigti, kad sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo klausimai gali būti sprendžiami po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir tai nėra apeliacinio skundo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išaiškino visas bylai reikšmę turinčias aplinkybes, tinkamai taikė materialios bei procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).
Ieškovo reikalavimas atsakovams grindžiamas su jais sudarytomis kredito bei laidavimo sutartimis. Nurodytomis sutartimis bendrovė ,,Ardera“, gavusi šalių sutarto dydžio kreditą, įsipareigojo jį nustatytu terminu gražinti, o apeliantas laidavimo sutartimi prisiėmė solidariąją atsakomybę grąžinant kreditą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB ,,Ardera“ įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas iš esmės pasunkėjo pasikeitus aplinkybėms, t. y. dėl kilusios pasaulinės ekonomikos ir nekilnojamojo turto krizės bei daroma nuoroda į CK 6.204 straipsnį. Tačiau pagal paminėtos teisės normos 3 dalį, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti, o jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi šalys turi teisę kreiptis į teismą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių CK 6.204 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka į teismą (prieš tai kreipusis į kitą šalį) dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nesikreipė ir toks ginčas nėra nagrinėjamos bylos dalyku. Be to, pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad UAB ,,Ardera“ ketina kreiptis į teismą su ieškiniu ieškovui dėl kredito linijos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Todėl kolegija dėl nurodytų teiginių nepasisako bei konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju aukščiau išdėstyti apelianto teiginiai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.
Be to, kolegija nesutinka su apelianto teiginiu dėl ieškovo piktnaudžiavimo teise, nes vien tai, kad bendrovės ,,Ardera“ prievolė užtikrinta ne tik laidavimu, bet ir hipoteka, nepanaikina kreditoriaus teisės pasirinkti, kokias prievolių vykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, o vienos iš turimų užtikrinimo priemonių realizavimas nepanaikina kitos užtikrinimo priemonės (Kredito sutarties Bendrosios dalies 10.5 p. laidavimo sutarties 7.1 p., Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Dėl tos pačios priežasties nėra pagrįsta apelianto nuoroda į CK 6.87 straipsnio 6 dalį.
Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas taip pat teigia, kad laidavimo sutartis buvo pasibaigusi bei nurodo vienas kitam prieštaraujančius laidavimo sutarties pasibaigimo pagrindus: dėl to, kad prievolė buvo iš esmės pakeista, dėl to, kad 2009 m. sausio 20 d. šalys sudarė naują kredito sutartį (ankstesnei, už kurią apeliantas laidavo, pasibaigus), suėjus naikinamajam trijų mėnesių terminui. Tačiau sutikti su tokiais apelianto teiginiais negalima.
Teigdamas apie laidavimo pasibaigimą dėl esminio prievolės pasikeitimo atsakovas rėmėsi CK 6.87 straipsnio 4 dalimi. Tačiau minėtos teisės normos pagrindu laidavimas pasibaigia, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus kai laidavimo sutartis numato ką kita. Tuo tarpu pagal laidavimo sutarties 7.3. punkto sąlygas apeliantas sutiko, kad visos kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be jo atskiro sutikimo ir toks kredito sutarties sąlygų pakeitimas neturės jokios įtakos laiduotojo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui.
Tuo tarpu apelianto argumentai, tame tarpe ir nuoroda į UAB „Ardera“ banko sąskaitos išrašus, skirti įrodyti, kad 2009 sausio 20 d. tarp šalių buvo sudaryta nauja kredito sutartis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad nurodytą dieną šalys susitarė dėl tarp jų sudarytos kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo, o tokią išvadą patvirtina ir šalių pasirašyto susitarimo turinys.
Be to, apelianto įsipareigojimai pagal laidavimo sutartį bet kuriuo atveju nebuvo pasibaigę, nes apeliantas įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui iki visiško kredito sutarties įvykdymo (laidavimo sutarties 10.1 p.). Todėl apelianto nuoroda į tai, kad jis nepasirašė ieškovo paruoštos laidavimo sutarties naujos redakcijos, bet kokiu atveju, nepanaikina pastarojo prisiimtų įsipareigojimų. Juo labiau, kad pasirašydamas 2009 m. sausio 20 d. susitarimą kaip bendrovės ,,Ardera“ vadovas, apeliantas nurodė, kad jis laiduoja jo įvykdymą (susitarimo dalies „Kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimas“ 12 p., b. l. 28).
Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad abu atsakovai solidariai atsakingi ieškovui už bendrovės ,,Ardera“ kredito sutarties netinkamą įvykdymą (CK 6.1 str., 6.81 str. 1 d., 2 d.).
Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškiniu prašomi priteisti 0,08 dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli. Tačiau, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, taip pat skolos ir priteistų delspinigių santykį, kolegijos nuomone, laikyti šalių laisva valia sutartus 0,08 procento dydžio delspinigius neprotingai dideliais bei teigti, kad jie pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, nėra pagrindo.
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sprendimo įvykdymą išdėstyti vieneriems metams kas mėnesį lygiomis dalimis. Tačiau pastebėtina, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo vieneri metai jau praėjo, tačiau atsakovas jokių įrodymų, jog pradėjo atsiskaitinėti su ieškovu, nepateikė. Todėl išdėstyti sprendimo įvykdymą nėra pagrindo (CK 1.5 str., CPK 284 str.).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo A. A. priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybei (b. l. 172).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.