- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-157-368/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01131-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- L. K.
- Ieškovas
- Radviliškio rajono savivaldybės administracijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1227-952/2015, iškeltoje pagal ieškovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei L. K. dėl studijų rėmimo išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija prašė priteisti iš atsakovės L. K. 8 510,97 Eur skolą už skirtą ir išmokėtą studijų rėmimo išmoką, 5 procentų metines palūkanas nuo 2014 m. kovo 21 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 130,58 Eur ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
Ieškovė nurodė, kad 2008 m. lapkričio 10 d. su atsakove sudarė studijų rėmimo dvišalę sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo paremti atsakovės, studijuojančios (duomenys neskelbtini) universitete, anglų filologijos studijas, o atsakovė įsipareigojo sistemingai ir stropiai mokytis, ir įgijus remiamą specialybę, grįžti dirbti į Radviliškio rajoną ne mažiau kaip trejus metus, o įsipareigojimų nevykdymo atveju – grąžinti ieškovei išmokėtą sumą. Pažymėjo, kad atsakovė atsisakė atvykti ir dirbti Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje anglų kalbos mokytoja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei Radviliškio rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės L. K. 8510,97 Eur skolą už skirtą ir išmokėtą studijų rėmimo išmoką, 5 procentų metines palūkanas nuo 2014 m. kovo 21 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 130,58 Eur; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8641,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. rugpjūčio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovės 259,00 Eur žyminį mokestį ir 12,27 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
Nurodė, kad atsakovė, baigusi studijas, neatvyko į Radviliškio rajono savivaldybę įsidarbinti. Ieškovei siūlant atsakovei dirbti Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, atsakovė neatvyko ir nesitarė su ieškove dėl įsidarbinimo, todėl atsakovei kilo prievolė atlyginti ieškovės patirtas studijų rėmimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) L. K. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Įgyta specialybė atsakovei nesuteikė pedagogo kvalifikacijos ir teisės trejus metus dirbti anglų kalbos mokytoja.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės (atsakovės) L. K. apeliacinis skundas netenkintinas.
Sutartinių prievolių esminis bruožas yra tai, kad jos atsiranda dėl šalių valios, t. y. sudarydamos sutartį šios savanoriškai prisiima tarpusavio teises ir pareigas bei sukuria prievolinius teisinius santykius (CK 1.63 straipsnio 1, 6, 7 dalys, 6.154 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje atsakovė L. K. 2008 m. lapkričio 10 d. su ieškove Radviliškio rajono savivaldybės administracija sudarė dvišalę studijų rėmimo sutartį, pagal kurią Radviliškio rajono savivaldybė įsipareigojo paremti atsakovės, studijavusios (duomenys neskelbtini) universitete, anglų filologijos studijas (sutarties 1.1 punktas), o atsakovė – sistemingai ir stropiai mokytis ir grįžti dirbti ne mažiau kaip 3 metus pagal įgytą specialybę į Radviliškio rajoną (2.1 punktas), o atsisakius vykdyti savo pareigas pagal sutartį, grąžinti visas lėšas savivaldybei per tris mėnesius (2.5 punktas). Taigi atsakovė, pasirašydamas minėtą sutartį, sutiko su sutarties sąlygomis, o kai atsakovė pažeidė sutarties 2.1 punktą, jai kilo prievolė atlyginti studijoms išleistas lėšas šalių sudarytos sutarties pagrindu ir ši prievolė yra sutartinė (CK 1.63 straipsnio 1, 6 dalys, 6.2, 6.154 straipsniai).
Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, aiškindamas sutartį, pirmenybę turi teikti šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2015 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015; kt.). Kartu pabrėžtina, kad tai, jog įstatyme neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.). Taip pat pabrėžtina, kad sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip jose nustatyta (CK 6.200 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstu atsakovės teiginius, kad ji negali dirbti pedagoginio darbo, nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) universiteto tinklapyje nurodyta, kad asmenys baigę anglų kalbos filologijos bakalauro studijas gali dirbti administratoriais, referentais, vertėjais tarptautinėse organizacijose, kultūros ir švietimo institucijose, prekybos ir aptarnavimo sferose, transporto ir logistikos bendrovėse, turizmo sektoriuje (kelionių agentūrose), kitose verslo įmonėse (ypač užsienio kapitalo), vertimų biuruose ir kitur, kur reikia kalbėti ir rašyti bei tarpininkauti (vertėjauti) anglų kalba. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pati ieškovė kompetentinga nuspręsti, kokį išsilavinimą turintį asmenį ji gali priimti dirbti konkretų darbą ir būtent atsakovei buvo siūloma dirbti anglų kalbos mokytoja.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus, kad remiantis LR Švietimo įstatymo 48 straipsniu 1 dalies 2 punktu atsakovei tektų per dvejus metus nuo darbo mokytoja pradžios įgyti pedagogo kvalifikaciją, tačiau tokios pareigos jai pagal sutartį nekilo, atkreipdama dėmesį į tai, kad atsakovė savo konkliudentiniais veiksmai visiškai atsisakė dirbti Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, t. y. dirbti nepradėjo, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo, ar, atsakovei dirbant pasiūlytą darbą, jai kiltų papildoma pareiga įgyti pedagogo kvalifikaciją.
Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi atidėjo atsakovei 259 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo sumokėjimą iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme, todėl skundą atmetus, šis mokestis priteistinas valstybei iš apeliantės.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 259 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą valstybei.