Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Artūro Dirvono ir Dalios Višinskienės,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsienietės L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės L. T. sulaikymo termino pratęsimo ir (duomenys neskelbtini) pilietės L. T. prašymą dėl sulaikymo persvarstymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

4. Užsieniečių registracijos centras teikime nurodė, kad 2018 m. gegužės 24 d. pagal Dublino III reglamentą iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką grąžinta (duomenys neskelbtini) pilietė L. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuri į Vokietiją buvo išvykusi Šengeno valstybių daugkartinės „C“ tipo vizos, galiojančios nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d., pagrindu. Užsienietė grąžinta su Vokietijoje išduotu dokumentu Laissez-passer Nr. (duomenys neskelbtini), daugiau jokių dokumentų su savimi neturėjo.

5. Užsieniečių registracijos centras pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimu užsienietė apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre netaikant jai judėjimo laisvės apribojimų. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) skubos tvarka išnagrinėjo užsienietės 2018 m. gegužės 24 d. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir 2018 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašymo netenkino – pabėgėlio statuso nesuteikė. Akcentavo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. birželio 26 d. priimtas užsienietės skundas dėl Departamento 2018 m. birželio 11 d. sprendimo panaikinimo ir 2018 m. rugsėjo 24 d. paskirtas šio skundo nagrinėjimas.

6. Užsieniečių registracijos centras teikime nurodė, kad 2018 m. birželio 10 d. užsienietė pažeidė alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo taisykles, išvyko iš Centro, buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje bei perduota Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimu užsienietei taikytas sulaikymas trims mėnesiams Centre, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. rugsėjo 11 d. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartimi užsienietės apeliacinis skundas dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimo atmestas.

7. Užsieniečių registracijos centro nuomone, užsienietė pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose nustatytus draudimus ir alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, ji neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nuolatinės gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgdamas į tai Užsieniečių registracijos centras prašė teikimą tenkinti ir pratęsti užsienietei sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2018 m. gruodžio 11 d.

III.

13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartyje padarytą išvadą, jog aplinkybė, kad asmuo yra įtrauktas į pažeidžiamųjų asmenų sąrašą, nesudaro pagrindo spręsti, jog sulaikymas nėra proporcinga priemonė iki bus priimtas sprendimas dėl prieglobsčio (ne)suteikimo Lietuvos Respublikoje, sprendė, kad po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo užsienietės teisinė padėtis nepasikeitė, todėl jos sulaikymas yra proporcinga priemonė iki kol bus priimtas sprendimas dėl prieglobsčio (ne)suteikimo Lietuvos Respublikoje.

IV.

18. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies sulaikymo pagrindus, kadangi apeliantė vis dar turi prieglobsčio prašytojos statusą. Mano, jog teismas taip pat nepagrįstai taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų pagrindus, kadangi ginčo dėl apeliantės tapatybės nustatymo nėra, o jos prieglobsčio prašymo motyvai yra išaiškinti.

22. Užsieniečių registracijos centro nuomone, vien asmens įtraukimas į pažeidžiamų asmenų sąrašą nesudaro pagrindo netaikyti sulaikymo, juolab, kad apeliantė pažeidė jai taikytą alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Pažymi, kad Centre gyvenimo sąlygos yra geros, patalpose atlikta rekonstrukcija, asmenys gyvena bendrabučio tipo patalpose.

23. Užsieniečių registracijos centras sutinka su pirmosios instancijos teismo taikytais sulaikymo pagrindais. Akcentuoja, jog apeliantės tapatybė nėra nustatyta, motyvai, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje taip pat nėra išaiškinti. Teigia, kad dokumentų, patvirtinančių religinę ar civilinę apeliantės ir (duomenys neskelbtini) piliečio Z. G. santuoką, byloje nėra, todėl šie du asmenys neturi šeimos statuso. Pabrėžia, kad apeliantei sudarytos galimybės susitikti su Z. G., o teisę sudaryti santuoka šiems asmenims apriboja asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų neturėjimas, o ne sulaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo pratęsti (duomenys neskelbtini) pilietės L. T. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą.

25. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad užsienietė buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 1 ir 2 punktuose, 114 straipsnyje nustatytais pagrindais.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. – paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

27. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 7 skyrius reglamentuoja užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

28. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad užsienietė Lietuvos Respublikoje yra pateikusi prieglobsčio prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

29. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

30. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

31. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

32. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus faktines bylos aplinkybes ir visumą byloje pateiktų įrodymų, dėl užsienietės tapatybės ir (ar) pilietybės nustatymo nėra kilę jokių sunkumų. L. T. yra pateikusi prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir šiuo metu yra kilęs ginčas dėl prieglobsčio nesuteikimo teisėtumo, kuris nagrinėjamas pirmosios instancijos administraciniame teisme. Tai reiškia, jog prašymo suteikti prieglobstį motyvai yra išsiaiškinti. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5295-602/2018 yra pažymėjęs, kad prieglobsčio prašytojo sulaikymas nepagrindžiant, kodėl informacija dėl motyvų, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius, negali būti pripažintas konkrečiu atveju būtina priemone siekiamam tikslui pasiekti.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu užsienietė netrukdė Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms atlikti reikalingus veiksmus bei, kad ji vengs grąžinimo priemonės taikymo, todėl spręstina, jog užsienietė nesuteikė pagrindo manyti ar įtarti, jog yra didelė tikimybė, kad ji gali išvykti iš Lietuvos Respublikos anksčiau ar pasislėpti bei vengti grąžinimo į kilmės valstybę, jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Anot pareiškėjos, jokių ketinimų išvykti iš Lietuvos Respublikos ji neturi, kadangi jos sutuoktinis/draugas (Z. G.) taip pat yra atvykęs į Lietuvos Respubliką ir pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo bei apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre. Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju yra didelė tikimybė, kad užsienietė išvyks iš Lietuvos (slėpsis), nesulaukusi jos pateikto prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, išnagrinėjimo bei bandys trukdyti ar kitaip vengs išsiuntimo priemonės taikymo. Taigi tolesnis užsienietės sulaikymas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais Užsieniečių registracijos centre nėra būtinas siekiant priimti galutinį sprendimą dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ir neatitiktų proporcingumo tarp Įstatymo siekiamų tikslų ir taikomų priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja yra prieglobsčio prašytoja (nagrinėjamas prieglobsčio suteikimo klausimas) nėra pagrindo taikyti ir užsienietę sulaikyti pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį.

34. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad L. T. nuo 2018 m. birželio 27 d. yra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018).

35. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nors užsienietės elgesys ir galėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra (prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Migracijos departamento išnagrinėtas ir sprendimas priimtas skubos tvarka, taip pat įvertinus vizos išdavimo aplinkybes, jos kelionės tikslą bei tai, jog vieną kartą užsienietė pažeidė alternatyvią sulaikymui priemonę) nagrinėjamu atveju, vertinant individualias situacijos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad jos tapatybė ir pilietybė nustatyta, pareiškėjos teisinę padėtį, įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą bei byloje esančią įrodymų visumą, į tai, jog ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, anksčiau nėra bandžiusi pasislėpti arba išvengti išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės valstybę, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, kol bus sprendžiami užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimai, yra pagrindas skirti užsienietei sulaikymui alternatyvią priemonę – apgyvendinti užsienietę Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.).

36. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai nepagrįstai nesprendė, kad šioje situacijoje pakaktų taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, užsienietę paleidžiant iš sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre ir skiriant jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) pilietės L. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Netenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro 2018 m. rugpjūčio 29 d. teikimo pratęsti (duomenys neskelbtini) pilietės L. T. sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. gruodžio 11 d.

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės L. T. prašymą dėl sulaikymo persvarstymo tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) pilietei L. T. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki kol bus baigta jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau nei 3 mėnesiams, t. y. ne ilgiau kaip iki 2018 m. spalio 11 d.

Sprendimas neskundžiamas.