Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. (A. A.) ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. sulaikymo pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus su teikimu, kuriuo prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. (A. A.) (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre terminą iki 2018 m. lapkričio 10 d. Teikime Centras nurodė, kad Užsienietis 2018 m. gegužės 8 d. sulaikytas Lenkijos Respublikoje su suklastota Vengrijos asmens tapatybės kortele, kitų dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę, nepateikė, prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas 48 valandoms. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2018 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą trims mėnesiams sulaikyti Užsienietį Centre, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Būdamas Centre, Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, o Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-12)15PR-107 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. liepos 25 d. sprendimu paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo Centre iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. Pirmosios instancijos teismo posėdyje Užsieniečio atstovė prašė Centro teikimo netenkinti, paaiškino, jog Užsieniečio sulaikymo pagrindai yra išnykę, nes jis yra prieglobsčio prašytojas.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ginčas byloje kilo dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą ir pratęsė Užsieniečio sulaikymo Centre terminą iki 2018 m. lapkričio 10 d.Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, savo apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja tuo, jog aplinkybe, kad Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kaip jo sulaikymo pagrindu, negalima remtis neribotą laiką, kadangi kompetentingos institucijos privalo imtis visų įmanomų priemonių, kuo greičiau išsiaiškinti tokio asmens tapatybę. Pagrįsdamas šiuos apeliacinio skundo argumentus, Užsienietis prideda asmens tapatybės kortelės fotonuotraukas.Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad Užsieniečiui yra suteiktas prieglobsčio prašytojo statusas. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, prieglobsčio prašytojas, be kita ko, gali būti sulaikytas, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; taip pat siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (113 str. 4 d. 1–2 p.). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės, ar užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (113 str. 5 d. 6–10 p.).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5192-552/2018 spręsdamas dėl A. A. sulaikymo Centre iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. persvarstymo teisėtumo ir pagrįstumo, konstatavo, kad Užsienietis, perduotas Lietuvai, ne iš karto pateikė prieglobsčio prašymą, be to, pateikė ir laikė suklastotus asmens tapatybės dokumentus jau būdamas saugioje Europos Sąjungos erdvėje, ir dėl to nebuvo galimybės nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, todėl egzistavo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai. Nagrinėjamoje administracinėje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendime padaryta išvada, kad užsieniečio sulaikymas yra vienintelė pakankama ir adekvati priemonė, skirta užsieniečiui, nes situacija nuo ankstesnių teismo procesinių sprendimų priėmimo nėra pasikeitusi ir yra didelė tikimybė, kad nesulaikius Užsieniečio jis bandytų išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė įstatymus. Be to, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo iš dalies pasikeitė faktinės aplinkybės. Minėta, kad prieglobsčio prašytoją prašomą sulaikyti (pratęsti sulaikymo terminą) remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose nustatytais pagrindais. Dėl Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo, kai prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikomas, kai siekiama nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę, pažymėtina, kad šis sulaikymo pagrindas yra išnykęs. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė savo asmens tapatybės kortelės kopiją, kuri buvo išversta teismo posėdžio metu. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovė nurodė, kad prieglobsčio prašytojas pateikė ir minėto savo asmens dokumento originalą, bendradarbiavo šiuo klausimu su institucija, šiuo metu klausimas dėl prieglobsčio prašytojo asmens tapatybės išspręstas, asmens tapatybė nustatyta. Išnykus vienam iš pagrindų, dėl kurio buvo pratęstas prieglobsčio prašytojo sulaikymo terminas, šiuo metu negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo išspręstas klausimas dėl sulaikymo termino pratęsimo.Dėl Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo, pagal kurį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikomas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), kai įvertinus 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, apeliaciniame skunde pripažįstama, kad prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išaiškinti. Akcentuotina, kad Centras, prašydamas pratęsti sulaikymo terminą, nepagrindžia, kodėl per pakankamai ilgą laiką (nuo 2018 m. gegužės 10 d.) informacija dėl motyvų, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius. Aplinkybės, kurios iš dalies pagrindė sulaikymo taikymą (užsienietis, perduotas Lietuvai, ne iš karto pateikė prieglobsčio prašymą, pateikė ir laikė suklastotus asmens tapatybės dokumentus jau būdamas saugioje Europos Sąjungos erdvėje), šiuo metu nėra pakankamos tam, kad galima būtų neabejotinai konstatuoti, jog Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę.Prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas, t. y. turi būti adekvatus ir būtinas konkrečiu atveju. Prieglobsčio prašytojo sulaikymas nepagrindžiant, kodėl informacija dėl motyvų, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius, negali būti pripažintas konkrečiu atveju būtina priemone siekiamam tikslui pasiekti. Ši išvada daroma atsižvelgiant ir į tai, kad prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas jau pakankamai ilgą laiką – nuo 2018 m. gegužės 10 d. Pirmosios instancijos teismas neteisingai akcentavo, kad faktinių aplinkybių nepasikeitimas nuo pirminio prieglobsčio prašytojo sulaikymo, sudaro pagrindą tęsti sulaikymo terminą. Tiek pirmą kartą skiriant užsieniečiui sulaikymą, tiek tęsiant sulaikymo terminą turi būti konstatuojamas Įstatyme nustatytų užsieniečio sulaikymo pagrindų (ar pagrindo) buvimas ir pagrindžiamas sulaikymo būtinumas. Sprendimas sulaikyti prieglobsčio prašytoją gali būti priimtas tik esant Įstatyme nustatytiems užsieniečio sulaikymo pagrindams, kurių buvimas nustatomas remiantis individualiomis bylos aplinkybėmis, kurios apibūdina konkretaus prieglobsčio prašytojo padėtį. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios būtinumą pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas nevengė bendradarbiauti su teismu nustatant jo teisinę padėtį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo – šiuo atveju yra pakankama ir tinkama, todėl taikytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. A. (A. A.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą pakeisti ir paleisti A. A. (A. A.) iš sulaikymo, pritaikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti A. A. (A. A.) Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki jo atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. lapkričio 10 d.

Nutartis neskundžiama.