- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-115-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00530-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Atsakovas
- I. K.
- Ieškovas
- K. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei I. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo laikinai apriboti I. K. motinos valdžią nepilnamečių vaikų M. L., (duomenys neskelbtini), ir C. L., (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti vaikų M. L. ir C. L. gyvenamąją vietą su tėvu K. L.; priteisti iš I. K. išlaikymą vaikams M. L. ir C. L. periodinėmis išmokomis po 230,00 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Periodines išmokas indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka. Vaikų lėšomis uzufrukto teise paskirti disponuoti vaikų tėvą K. L..
2. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vaikų motinai I. K. be vaikų tėvo sutikimo išvežti vaikus M. L. ir C. L. gyventi į užsienio valstybę ar į kitą gyvenamąją vietą iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vaikų M. L. ir C. L. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu K. L.. Nustatyti I. K. laikiną bendravimo su vaikais tvarką, įpareigojant atsakovę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. ir pasibaigus bendravimo laikui atvežti vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą arba juos perduoti K. L. neutralioje vietoje. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atmetė ieškovo K. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. 2021 m. spalio 5 d. ieškovas pateikė prašymą (reg. Nr. DOK-32987) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti vaikų tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo K. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatė nepilnamečių vaikų M. L., (duomenys neskelbtini), ir C. L(duomenys neskelbtini), laikiną bendravimo tvarką su tėvu K. L., nustatant, kad vaikus M. L. ir C. L. K. L. gali pasiimti kas antrą savaitgalį iš jų gyvenamosios vietos nuo penktadienio 16.00 val. ir iki sekmadienio vakaro 18.00 val. turi grąžinti vaikus M. L. ir C. L. į jų gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
5. Atsakovė 2021 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (reg. Nr. DOK-36948), kuriuo prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priimti naują nutartį, kuria taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečių vaikų M. L., (duomenys neskelbtini), ir C. L., (duomenys neskelbtini), laikinąją bendravimo tvarką su ieškovu K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje: a) ieškovas K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiais vaikais M. L., (duomenys neskelbtini), ir C. L., (duomenys neskelbtini), dalyvaujant atsakovei kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgaliais vaikų gyvenamojoje vietoje arba šalių susitarimu kitoje vietoje šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val.; b) ieškovas K. L. ne mažiau nei prieš 1 kalendorinę dieną informuoja atsakovę I. K. apie negalėjimą bendrauti su vaikais nurodytu metu, informuojant atsakovę raštu trumpąja SMS žinute; c) abipusiu susitarimu tėvai gali pakeisti šią tvarką, bendravimo su vaiku laiką, atsižvelgdami į vaikų poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją, taip pat šalys privalo pranešti viena kitai apie vaiko buvimo vietą ir jo būklę. Nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis priimta neišklausius atsakovės nuomonės ir argumentų. Šalys skyrium gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Gavusi darbo pasiūlymą iš (duomenys neskelbtini) veikiančio darbdavio ir siekdama pagerinti savo ir nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas atsakovė pakeitė gyvenamąją vietą. Visą laiką šalių nepilnamečiai vaikai augo ir buvo prižiūrimi atsakovės jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovei vaikų kasdienė priežiūra teko nuo pat vaikų gimimo. Ieškovas neprisidėjo prie vaikų auginimo. Norą bendrauti su šalių nepilnamečiu (duomenys neskelbtini) ieškovas pradėjo rodyti po šalių (duomenys neskelbtini) gimimo, kai (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) metukai. Ieškovas norėdavo pasiimti (duomenys neskelbtini) ir kur nors išvažiuoti, pasiimdavo (duomenys neskelbtini) ir išeidavo su (duomenys neskelbtini) miegoti į kitą kambarį. Tuo pačiu metu M. L. elgesys pradėjo keistis, prasidėjo pykčio priepuoliai, elgesys darėsi vis labiau (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 16 d. šalys kartu su nepilnamečiais vaikais išvyko atostogauti prie jūros. Atostogų metu ieškovas dėmesį rodė tik (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovas nesidomėjo. Ieškovas (duomenys neskelbtini) išsivesdavo pasivaikščioti, o kai vaikas grįždavo, sakydavo kad nenori bendrauti su mama, vėliau pradėdavo verkti. Atsakovės nuomone tėvas siekė (duomenys neskelbtini) parodyti, kad šis turi pasirinkti vieną iš tėvų. Atsakovė laikė netinkamais ieškovo ir (duomenys neskelbtini) žaidimus pajūryje. Vaikas pradėjo nebeprisileisti tėvo. (duomenys neskelbtini) veiksmai rodė, kad (duomenys neskelbtini), todėl 2020 m. rugsėjo 2 d. atsakovė kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2020 m. spalio 15 d. Tačiau nebuvo įvertinta, jog su vaiku buvo bendrauta tik 10 minučių. Situacijai įvertinti reikia psichologų konsultacijos, būtinas vaiko stebėjimas. (duomenys neskelbtini) elgesys išliko pakitęs. Šalių santykiai įtempti, ieškovas siekia su vaikais bendrauti kada jam patogu. Šalims 2020 m. spalio-lapkričio mėnesiais pradėtas atvejo vadybos procesas. Bijodama, kad iš jos nebūtų atimti vaikai, atsakovė su ieškovu bendravo gražiai. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas atvažiuodavo pas atsakovę, trumpai pažaisdavo su vaikais. Vėliau pasiimdavo (duomenys neskelbtini) su nakvyne. (duomenys neskelbtini) su ieškovu vykti nenorėdavo, o grįžęs verkdavo. Pablogėjo (duomenys neskelbtini) psichologinė būklė. Pradėjus ieškovui pasiimti abu šalių nepilnamečius vaikus, tiek M., tiek C. pasidarė jautresni – naktimis pradėjo šlapintis į lovą, verkdavo, šaukdavo mamą. (duomenys neskelbtini) nenorint važiuoti su tėvu, ieškovas pradėjo versti tai daryti, o atvykęs įžeidinėdavo atsakovę. Konfliktines situacijas ieškovas sukelia vaikų akivaizdoje. Net po 2021 m. spalio 7 d. nutarties priėmimo ieškovas su vaikais siekė bendrauti ne pagal teismo nustatytą tvarką. 2021 m. spalio 15 d. vykstant atvejo vadybos posėdžiui atsakovė paaiškino, kodėl neketina vaikų versti vykti su ieškovu. Teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaikais tvarka iš esmės pažeidžia nepilnamečių M. L. ir C. L. teises ir interesus, yra neracionali, neužtikrina stabilios vaikų aplinkos. Po buvimo pas ieškovą ženkliai pablogėja vaikų psichologinė būklė ir elgesys. Vaikų santykiai su ieškovu šiuo metu yra pagrįsti baime. Vaikai mažamečiai, jiems reikia stabilių ir pastovių gyvenimo sąlygų. Ieškovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais jų įprastoje gyvenamojoje vietoje ir nekeičiant vaiko įprastinės aplinkos labiau atitiks vaikų interesus ir poreikius. Tik toks bendravimas nepakeis nepilnamečių vaikų dienos ir poilsio režimo, įprastų namuose nustatytų taisyklių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi atmetė atsakovės I. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
7. Teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo K. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatė nepilnamečių vaikų M. L., (duomenys neskelbtini), ir C. L., (duomenys neskelbtini), laikiną bendravimo tvarką su tėvu K. L., nustatant, kad vaikus M. L. ir C. L. K. L. gali pasiimti kas antrą savaitgalį iš jų gyvenamosios vietos nuo penktadienio 16.00 val. ir iki sekmadienio vakaro 18.00 val. turi grąžinti vaikus M. L. ir C. L. į jų gyvenamąją vietą.
8. Šiuo metu byloje nėra duomenų, jog vaikams būnant su ieškovu, būtų pažeidžiamos jų teisės, sukuriama netinkama aplinka jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai.
9. Siekiant užtikrinti tam tikrą vaikams įprastos aplinkos stabilumą iki bus išnagrinėta ši byla, nėra tikslinga keisti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas pažymėjo, kad šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės visapusiškai išsiaiškinti visas bendravimo tvarkos nustatymui reikšmingas aplinkybes, nustatyti šalių nepilnamečių vaikų interesus maksimaliai užtikrinančią bendravimo tvarką bei šio bendravimo intensyvumą, būdą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
10. Pažymėjo, kad šalys gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovė I. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nevertino atsakovės nurodytų argumentų ir aplinkybių, galinčių sukelti pavojų vaikams. Teismas apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie abiejų tėvų pareigą rūpintis vaiko teisėmis, ieškoti kompromiso.
1.2. Teismas pažeidė pareigą sprendžiant bet kokius su vaikais susijusius klausimus atsižvelgti į jų nuomonę. Nepareikalavo išvadą teikiančios institucijos nuomonės. Išvadą teikianti institucija galėjo apklausti vaikus ir pateikti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo įtakos vaikų interesams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.178 straipsnyje nurodyta, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų – dėl vaiko vardo ir pavardės, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais – privaloma valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvada.
1.3. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog šioje bylos stadijoje duomenų, kad vaikams būnant su ieškovu būtų pažeidžiamos jų teisės, sukuriama netinkama aplinka jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai nėra bei kad šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės visapusiškai išsiaiškinti visas bendravimo tvarkos nustatymui reikšmingas aplinkybes, nustatyti šalių nepilnamečių vaikų interesus maksimaliai užtikrinančią bendravimo tvarką bei šio bendravimo intensyvumą, rodo, kad teismas nevertino atsakovės pateikto prašymo. Nurodo, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.
1.4. Atsakovės prašomi pakeitimai keičia laikiną bendravimo tvarką tik tiek, kad vaikai nebus paliekami su tėvu nakvoti. Ieškovas su vaikais galės matytis kas antrą savaitgalį. Tėvams paliekama galimybė spręsti bendravimo su vaikais tvarkos klausimus bendru sutarimu. Prašomi pakeitimai neturės reikšmingos įtakos ieškovo ryšio su vaikais formavimusi, tačiau bus pašalinti atsakovės nurodyti pavojai vaikų interesams.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą. Atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia. Prašydama riboti ieškovo bendravimą su vaikais, vaikams formuoja tėvo atstūmimo sindromą. Be to, atsakovė nepakankamai rūpinasi vaikų fizine ir psichine būkle, (duomenys neskelbtini) neužtikrina reikiamos medicininės pagalbos.
Šalies argumentai
2.2. Atsakydamas į atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išdėstytas aplinkybes ieškovas nurodė, jog šalys sutarė, kad atsakovė iki (duomenys neskelbtini) gimimo pagyvens pas mamą, nes dėl ilgalaikių komandiruočių jis negalėjo rūpintis atsakove. Ieškovas neprieštaravo, jog ir po (duomenys neskelbtini) gimimo ieškovė pagyvens pas mamą. Gimus (duomenys neskelbtini) atsakovė pradėjo perdėtai rūpintis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) M. įgijo motinos hiperglobą, kuri yra šalių santykių iširimo priežastis, (duomenys neskelbtini) dabartinės sveikatos būklės pasekmė. Atsakovė apkaltino ieškovą nusikaltimo padarymu.
2.3. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad gyvenamąją vietą ji pakeitė dėl darbo. Byloje nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Be to, atsakovės darbas yra nuotolinio pobūdžio. Ji įsidarbino tik (duomenys neskelbtini), tačiau vaikus išsivežė (duomenys neskelbtini). Atsakovės veiksmai prilygintini vaikų grobimo atvejui. Prieš išvykdama gyventi į kitą gyvenamąją vietą atsakovė turėjo susitarti su ieškovu dėl jo bendravimo su vaikais, dalyvavimo jų auklėjime.
2.4. Ieškovas teikė ir teikia išlaikymą vaikams. Būdamas namuose ieškovas rūpinosi vaikų priežiūra, namų ruoša. Ieškovas išlaikė šeimą, todėl atsakovė daugiau praleisdavo laiko su vaikais. Atsakovė siekė nutraukti tėvo ir vaikų ryšį. Iki vaikų gimimo ilgesnį laiko bendrauti su (duomenys neskelbtini) negalėjo, nes atsakovė pati maitino. Atsakovė ieškovui neleisdavo rūpintis (duomenys neskelbtini). Atsiradus vaiko pykčio priepuoliams, nesikreipė pagalbos į specialistus.
2.5. (duomenys neskelbtini) elgesys pradėjo keistis dėl perdėtos motinos globos, laiku neteikiamos vaikų specialistų ir psichologinės pagalbos. Net ir nutraukus ikiteisminį tyrimą atsakovė kaltina ieškovą. Vaikas bijo ne ieškovo, o atsakovės pykčio, keršto, pastovaus klausinėjimo. Vaikas augo apsuptas tik mamos ir močiutės dėmesio, todėl ir pradėjo bijoti kitų žmonių.
2.6. (duomenys neskelbtini) įvardijo, kad nori gyventi su tėvu. Būdamas pas tėvą klausinėdavo kiek dienų galės pabūti. Vaikas motinai nepasakoja ką veikė su tėvu, nes atsakovė kelia konfliktus. (duomenys neskelbtini) tai supranta.
2.7. (duomenys neskelbtini) įvykius atsakovė interpretuoja savaip. Atsakovė su vaikais į (duomenys neskelbtini) išvyko siekdama sutrukdyti ieškovo tėvų bendravimą su anūkais. Nepagrįstai teigiama, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas nebendravo su vaikais. Pasakodama apie atostogas prie jūros atsakovė nurodo išgalvotus faktus. Ieškovas eidavo pasivaikščioti tik su (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) tuo metu miegodavo pietų miego. Leidžiant laiką prie jūros atsakovas su (duomenys neskelbtini) žaisdavo ne prie atsakovės su (duomenys neskelbtini), kad atsakovė nekeltų konfliktų. Kalbėdama apie tą patį įvykį, ikiteisminio tyrimo metu ir atskirajame skunde atsakovė nurodo skirtingas aplinkybes. Atostogų metu (duomenys neskelbtini) pradėjo nenorėti bendrauti su tėvu, nes susirgo. Atsakovė pavydėdavo, kad (duomenys neskelbtini) rodo meilę tėvui. Gyvendamas su motina (duomenys neskelbtini) patiria nuolatinį psichologinį smurtą, įtampą, baimę. Nusikaltimo padarymu ieškovas apkaltintas dėl atsakovės pykčio, priešiškumo, siekio nutraukti ieškovo bendravimą su vaikais. Nepagrįstai teigiama, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas naudojo fizinius veiksmus prieš atsakovę vaikų akivaizdoje. Atsakovės nurodyti faktai ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtino.
2.8. Atsakovė manipuliuoja vaiku, tėvui su (duomenys neskelbtini) neleidžia susitikti. Nenurodo visų aplinkybių, susijusių su kliudymu tėvui matytis su vaikais.
2.9. Atsakovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog ieškovui bendraujant su nepilnamečiais vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime reikalingi apribojimai.
2.10. (duomenys neskelbtini) nenoras bendrauti su tėvu yra grindžiamas tik atsakovės teiginiais. Vaiko nenorą bendrauti su tėvu gali lemti ir netinkami atsakovės veiksmai vaiko atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
16. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas, atsiradęs po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir lemiantis, jog laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą, patikslinimą, esant pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
17. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
18. Apeliantė nesutikimą su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi argumentuoja tuo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išspręstas pažeidus pareigą sprendžiant bet kokius su vaikais susijusius klausimus atsižvelgti į jų nuomonę, nepareikalavus išvadą teikiančios institucijos nuomonės, kuri galėjo apklausti vaikus, pateikti išvadą dėl siūlomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo įtakos vaikų interesams.
19. Pagal CK 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus, o pagal CK 3.178 straipsnį nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas, o valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paminėtos teisinės nuostatos privalomai taikytinos teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Sprendžiant kausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo kai teismas mano, kad tai būtina, pareikalauja valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įvertinti byloje pateiktą prašymą ir pateikti dėl jo išvadą. Dėl to išvadą teikiančios institucijos išvados dėl atsakovės prašymo nebuvimas nesudarė kliūčių pirmosios instancijos teismui išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą. Pažymėtina, jog vaiko gebėjimas išreikšti nuomonę dėl bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos. Nagrinėjamu atveju šalių vaikų amžius yra mažas ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teisme sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vaikai negalėjo aiškiai ir pagrįstai išdėstyti savo norų, pozicijos dėl atsakovės prašomos patvirtinti bendravimo su tėvu tvarkos.
20. Apeliantė taip pat teigia, jog priimdamas skundžiamą nutartį teismas nevertino atsakovės nurodytų argumentų apie aplinkybes, kurios gali kelti pavojų vaikams. Teismas apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie abiejų tėvų pareigą rūpintis vaiko teisėmis, ieškoti kompromiso.
21. Pirmiausia pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje detaliai neišvardinti visi apeliantės argumentai ir atskirai nepateiktas kiekvieno iš jų teisinis vertinimas, nereiškia, kad jie apskritai nebuvo vertinti. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje. Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Aplinkybė, kad skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis visiškai nemotyvuotas.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė atsakovės argumentus, kuriais remiantis ji prašo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinęs atsakovės nurodytus argumentus konstatavo, jog šioje bylos stadijoje nėra duomenų, kad vaikams būnant su ieškovu būtų pažeidžiamos jų teisės, sukuriama netinkama aplinka jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas nevertino atsakovės nurodytų argumentų, ar kad teismo nutartis nemotyvuota.
23. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi nustatytą laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Atsakovė siekia pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, nes nesutinka, jog tėvas su vaikais bendrautų su nakvyne, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos. Atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateikė dar neįsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2021 m. spalio 7 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 9 d., kuomet Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1982-894/2021, paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį. Įvertinus atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodytus argumentus matyti, kad argumentus dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, netinkamo jo elgesio, ieškovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovė buvo nurodžiusi atsiliepime į atskirąjį skundą, kuomet buvo sprendžiamas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovė aplinkybes, susijusias su tėvo elgesiu vaikų atžvilgiu, nurodo detaliau, tačiau nėra pateikta papildomų įrodymų, kurie nebuvo analizuoti sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad teismo nutartimi nustatyta laikina tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neatitinka vaikų interesų (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo metu byloje nėra duomenų, jog vaikams būnant su ieškovu, būtų pažeidžiamos jų teisės, sukuriama netinkama aplinka jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybių, kurios yra ieškinio pagrindas. Nagrinėjamoje byloje nepilnamečių vaikų būseną, jų nuomonę dėl bendravimo tvarkos, ir kitus reikšmingus byloje klausimus teismas įvertins ir dėl jų pasisakys teismo sprendime, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
25. Pažymėtina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Byloje nustatoma laikina bendravimo tvarka skirta užtikrinti tėvų bendravimą su vaikais iki bus išnagrinėtas ginčas iš esmės. Tačiau santykiai dėl bendravimo su vaikais yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Tai yra ši nutartis neužkerta kelio šalims, pasikeitus aplinkybėms, pateikus papildomus argumentus bei įrodymus, pakartotinai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ar pakeitimo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės bei ištyręs visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, galutiniu sprendimu nustatys šalių bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais.
26. Dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.