Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei I. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Kauno apygardos teisme 2021 m. gruodžio 8 d. gautas ieškovo prašymas įvertinti visus įrodymus, susijusius su vaikų teisėmis, pateiktus Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5507-418/2021 nuo atskirojo skundo pateikimo dienos iki jo nagrinėjimo dienos. Nurodoma, kad nuo atskirojo skundo pateikimo iki teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme praėjo beveik du mėnesiai. Per šį laikotarpį ieškovas siekė bendrauti su vaikais pagal skundžiama nutartimi, kuri skubiai vykdytina, nustatytą laikiną bendravimo tvarką, tačiau vaikai ieškovui nebuvo perduoti ir teismo nutartis liko neįvykdyta. Šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai. Pirmosios instancijos teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai, prašymai, atskirieji skundai, video, garso įrašai, SMS, turintys reikšmę sprendžiant atskirojo skundo pagrįstumą. Ieškovas nurodo, kad šie įrodymai papildomai apeliacinės instancijos teismui neteikiami, nes teismas turi prieigą prie visų nagrinėjamų bylų.

12. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

13. Ieškovas abstrakčiai nurodo, jog pirmosios instancijos teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai (prašymai, atskirieji skundai, video, garso įrašai, SMS), kuriuos prašo vertinti nagrinėjant atskirąjį skundą. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateikto prašymo nėra aišku kokius konkrečiai įrodymus jis prašo prijungti prie bylos. Pažymėtina, kad remiantis pateiktu prašymu nėra galimybės nustatyti ar visi ieškovo teigimu pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai yra suskaitmeninti ir su jais galima susipažinti naudojantis teismų informacine sistema LITEKO. Be to, iš ieškovo prašymo turinio galima spręsti, jog pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai yra susiję su skundžiamos teismo nutarties vykdymu. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka yra sprendžiamas klausimas dėl teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pagrįstumo, todėl skundžiamos nutarties vykdymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.

14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsisakytina priimti papildomus įrodymus.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties, kuria nustatyta ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, kurie susiję su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. įsiteisėjusia nutartimi.

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas šeimos teisinių santykių bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

17. Nors CK 3.65 straipsnyje tiesiogiai nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

18. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo prašė nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką, kuomet šalys gyvena su vaikais ir jais rūpinasi po savaitę. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kuomet tėvas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka, teigia, jog nustatyta bendravimo tvarka riboja ieškovo teises vaikų atžvilgiu, pažeidžia vaikų interesus, yra atitolinamas vaikų šeiminis ryšys su tėvu. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo išsiaiškinti kur ir kokiu tikslu atsakovė išvežė vaikus į kitą gyvenamąją vietą, kodėl paslėpė vaikus nuo ieškovo ar vaikai lanko ugdymo įstaigą, kur vaikai gyveno anksčiau.

20. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika sprendžiant dėl bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į abiejų tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principus, nustatoma tvarka turi būti orientuojama ne į tai, kad praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas, o į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3412916/2020, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404/969/2021). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgė į vaikų amžių, aplinkybę, kad vaikų gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi su motina. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nagrinėjamu atveju šalių vaikų amžius yra mažas ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai), todėl jiems būtina nuolatinė suaugusiųjų priežiūra, įprasto dienos režimo laikymasis, stabilios namų aplinkos užtikrinimas. Pats apeliantas nurodo, kad kurį laiką buvo apribotas jo bendravimas su nepilnamečiais vaikais. Apeliantas taip pat nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio šalių vaikai su tėvu jo namuose nebegyvena. Tuo metu vaikai gyveno su motina. Kadangi vaikai gyvena su motina, kasdienė vaikų priežiūra bei rūpinimasis vaikų kasdieniais poreikiais tenka atsakovei. Vaikai su motina augo ir buvo jos prižiūrimi nuo pat gimimo. Pažymėtina, kad tokio amžiaus vaikai paprastai yra labiau prisirišę prie motinos, juos sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, juolab, kad šiuo atveju ieškovas (vaikų tėvas) su nepilnamečiais vaikais ilgiau nei metus laiko negyvena. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra priimti į (duomenys neskelbtini) darželį (dokumentų, kurių registracijos numeriai DOC-37521 bei DOC- 36948 priedai). Nustačius atsakovo prašomą laikino bendravimo tvarką, kuomet vaikai nepertraukiamai savaitę laiko gyventų su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, vaikai negalėtų lankyti ugdymo įstaigos, esančios ypač nutolusioje savivaldybėje. Tokiu būdu būtų pakenkta vaikų interesams. Įvertinus aplinkybę, kad kurį laiką nevyko ieškovo ir vaikų bendravimas bei atsižvelgiant į vaikų amžių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai), ieškovo prašomos bendravimo tvarkos nustatymas neatitiktų vaikų interesų, nes vaikai turėtų pratintis prie pasikeitusių aplinkybių, nebūtų galima užtikrinti jų kasdienio režimo, ugdymo įstaigų lankymo, t. y. nebūtų užtikrintas ugdymo procesas, nebūtų sudarytos sąlygos vaikams užmegzti pastovius socialinius ryšius su bendraamžiais ir pan. Šalių nepilnamečiams vaikams augant su atsakove, ji neabejotinai geriau žino vaikų dienotvarkę, rūpinasi jų kasdieniais poreikiais, sveikata, mityba, higiena ir pan. Tokio mažo amžiaus vaikai gyvena pagal tam tikrą nusistovėjusį dienos režimą (miego, poilsio, valgymo, ugdymo ir pan.), užtikrinantį jų gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą. Vaikams yra reikalingas tam tikras pastovumas, gyvenamoji aplinka, prie kurios jie būtų įpratę, o vaikų kilnojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą galėtų sutrikdyti vaikams įprastą nusistovėjusį dienos režimą, gali būti žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaikų sveikatai bei neatitikti vaikų interesų. Aplinkos keitimas vaikams sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tuo tarpu kas savaitę gyvenant skirtinguose namuose vaikams reikėtų pratintis tiek prie naujos aplinkos, tiek prie skirtingų dienos režimų. Staigus išsiskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui (net šešioms dienoms) vaikams taip pat gali kelti neigiamas emocijas, psichologinį nestabilumo, nesaugumo jausmą. Be to, ir iki šiol tėvas, esant galimybei, bendravo su vaikais tik trumpesniais periodais nei savaitė. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta konstatuotina, jog skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitinka vaikų interesus, užtikrina vaikams stabilią aplinką, taip pat užtikrina, kad būtų palaikomas tėvo ir vaikų tarpusavio ryšys. Nustatyta laikina bendravimo tvarka užtikrina laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

21. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad teismas turėjo išsiaiškinti kur ir kokiu tikslu atsakovė išvežė vaikus į kitą gyvenamąją vietą, kodėl paslėpė vaikus nuo ieškovo, kur vaikai gyveno anksčiau, esant būtinybei bus nustatinėjamos nagrinėjant bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip nurodyta aukščiau, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus bylos nagrinėjimo išdavoje bus nustatyta nuolatinė ieškovo bendravimo su vaikais tvarka bei jos intensyvumas.

22. Atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartis vertintina kaip diskriminuojanti ieškovą pagal lytį, nes teismas nepagrįstai vertino, kad motinos priežiūra vaikams yra tinkamesnė, nors vaikai jau nėra kūdikiai, laikytinas nepagrįstu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su motina, todėl sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, buvo atsižvelgta į visas aplinkybes, susijusias su vaikų interesais, t. y. vaikų amžių, dienos režimą, gyvenamąją vietą, prisirišimą prie tėvų.

23. Pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro ir atskirojo skundo argumentai, kad tik apeliantui yra nustatyta pareiga pasiimti vaikus ir juos parvežti į vaikų gyvenamąją vietą, bei argumentai dėl ilgos kelionės iš vaikų gyvenamosios vietos į ieškovo gyvenamąją vietą ir atgal trukmės, dėl ko sutrumpėja laikas, kurį ieškovas gali praleisti su vaikais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas nenurodo, jog jam nustatytą bendravimo laiką, jis su vaikais gali praleisti ir praleis tik ieškovo gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad tėvo bendravimas su vaikais vyksta taip pat ir kelionės metu. Akcentuotina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, viršenybė yra teikiama prioritetiniais laikytiniems vaiko interesams, o ne vieno iš tėvų norams ar poreikiams. Todėl aplinkybė, kad kelionėje praleidžiama daug laiko, pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog yra pažeidžiami ieškovo ir/ar šalių vaikų interesai. Atskirajame skunde nurodydamas aplinkybes dėl kelionės išlaidų apeliantas remiasi teismų praktika, kurioje yra sprendžiami vaikams priteistino išlaikymo dydžio klausimai šalims gyvenant skirtingose valstybėse. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju minėta teismų praktika netaikytina, kadangi abi šalys gyvena toje pačioje valstybėje. Kartu pažymėtina, jog klausimai, susiję su vykdant skyrium gyvenančio tėvo/motinos bendravimo su vaikais tvarką patiriamomis išlaidomis, turėtų būti sprendžiami išnagrinėjus bylą iš esmės ir išsamiai išanalizavus tėvų turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri aktuali šiuo momentu, skirta užtikrinti bendravimą su vaikais iki bus išnagrinėtas ginčas iš esmės. Be to, ši nutartis neužkerta kelio šalims, pasikeitus aplinkybėms, pateikus papildomus argumentus bei įrodymus, pakartotinai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis).

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Kartu su atskiruoju skundu pateikta 2021 m. spalio 12 d. „Swedbank“, AB, mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, patvirtinanti, kad yra sumokėtas 41,00 Eur žyminis mokestis.

27. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai aiškinant CPK 80 straipsnio 2 dalį ir 5 dalį spręstina, kad žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nėra mokamas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta apeliantui K. L. grąžintinas sumokėtas 41,00 Eur žyminis mokestis.

28. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t, y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Apibendrinant tai, kas aukščiau nurodyta, pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą atskirai neatlyginamos, o jas paskirsto teismas priimdamas byloje galutinį sprendimą atsižvelgdamas į principą „pralaimėjęs moka“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti K. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vienas euras, 0 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. spalio 12 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.