Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant pareiškėjų atstovui adv.Gintarui Česnulevičiui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto–palikimo priėmimo nustatymo pagal S. B.,V. K. ir A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui- Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo reikalu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina P. K. a.k(duomenys neskelbtini),mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio(pareiškėjų tėvo) J. K. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą,faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

(duomenys neskelbtini), mirė jų motina P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)), iki mirties gyvenusi taip pat (duomenys neskelbtini).

Po motinos mirties jie- pareiškėjai kreipęsi į Varėnos rajono 2-ojo notarų biurą. Notarė Laima Muzikevičiūtė, vadovaudamasi testamentu, patvirtintu Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnės F. Š. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad P. K. testamente nurodyto turto įpėdiniai esantys jie ir išdavė jiems paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Tokiu būdu priėmę palikimą po jų motinos mirties.

Kai jų tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini), tai motina P. K. po sutuoktinio(jų tėvo)mirties liko gyventi tame pačiame name, kuriame iki mirties gyveno ir jų tėvas J. K., paveldėjo visus tėvui priklausiusius namų apyvokos daiktus, įrankius, ūkio padargus, buitinę techniką, baldus, patalynę, drabužius ir pan. Visais šiais daiktais ji naudojosi iki pat savo mirties arba perleido juos kaip savus kitiems asmenims. Po motinos mirties visus dar išlikusius daiktus paveldėję jie- pareiškėjai S. B., A. K. ir V. K..

Kadangi po tėvo J. K. mirties jų motina P. K. pradėjo valdyti, naudotis ir disponuoti savo sutuoktinio- jų tėvo turėtu turtu kaip savu, jį prižiūrėjo, tvarkė, išlaikė, todėl laikytina, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Testamentu, patvirtintu (duomenys neskelbtini), motina P. K. visą turtą paliko jiems- pareiškėjams S. B.,

A. K. ir V. K.. Tokiu būdu jie paveldėję ne tik motinos P. K. vardu įregistruotą ir jai priklausiusį turtą, bet ir jų tėvui J. K. priklausiusį turtą, kurį motina P. K. paveldėjo faktiškai pradėjusi valdyti turtą po savo sutuoktinio, jų tėvo J. K. mirties. Tačiau motinai P. K. praleidus įstatymo nustatytą terminą, per kurį turėjo būti kreiptasi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio J. K. mirties, šis juridinis faktas dėl palikimo priėmimo nustatytinas teismo keliu.

Šio juridinio fakto nustatymas jiems sukeltų tokias teisines pasekmes - nustačius, jog motina P. K. po jų tėvo, bei sutuoktinio J. K. mirties, paveldėjo jam priklausiusį turtą, o jie priėmę palikimą po motinos P. K. mirties, paveldėtų ir 1,70 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, jų tėvui J. K. buvo atkurtos (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. praėjus dešimčiai metų po jo mirties.Kitų įpėdinių, galinčių pretenduoti į palikimą po J. K. mirties, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pateiktais mirties liudijimais patvirtinama,kad J. K. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini),o P. K. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Pateiktais gimimo liudijimais ir santuokos liudijimu patvirtinama, kad pareiškėjai yra mirusių J. K. ir P. K. vaikai.

2016-09-16 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu patvirtinama,kad J. K. a.k(duomenys neskelbtini) vardu nuo 2007-10-16 yra įregistruotos nuosavybės teisės į 1,70 ha dydžio miškų ūkio žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)

2016-10-07 Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro pranešimu patvirtinama,kad (duomenys neskelbtini) mirus J. K. a.k(duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nebuvo vesta.

2013-02-12 Varėnos raj.2-ojo notarų biuro išduotu paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu patvirtinama,kad pareiškėjai yra paveldėję mirusios (duomenys neskelbtini) motinos P. K. a.k(duomenys neskelbtini) palikimą.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, mirus piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Tokia įstatymo nuostata grindžiama tuo, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendraisiais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Po sutuoktinio J. K., mirusio (duomenys neskelbtini),mirties atkūrus nuosavybės teises į žemę iki jo (palikėjo) mirties, toks turtas paveldimais bendraisiais pagrindais. Įstatymas numato, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 slr. 1 d.). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. I d.). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis taktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2, 3 d.). Palikėjo J. K. mirties dienai galiojo 1964 m Civilinis kodeksas, pagal kurio nuostatas buvo numatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str.). Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 str. 2 d., 1964 m. CK 588 str., CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

CK 5.51 straipsnio I dalyje (1964 m. 587 str. 2 d.) įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kilus panašaus pobūdžio veiksmus) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Įstatymas nenumato, kad faktiškas paveldimo turto valdymas, kuriuo priimamas palikimas, turi būti įformintas raštu ar notarine forma. Todėl įpėdinis, įrodinėdamas aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, atlikimo per terminą palikimui priimti aplinkybę, gali remtis visomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

P. K. būdama palikėjo pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą(1964 m CK 573 str.1d.), turinčiu teisę paveldėti, atkūrus nuosavybės teises į žemę, per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą su pareiškimu dėl sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Savo valią priimti palikimą pagal įstatymą P. K. išreiškė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.P. K. po sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini), liko gyventi jų gyvenamajame name,paėmė sau ir valdė mirusio sutuoktinio asmeninius daiktus, namų ūkio reikmenis, ūkio padargus,prižiūrėjo bei tvarkė gyvenamąjį namą, prižiūrėjo mirusio sutuoktinio likusį miško sklypą. P. K. palikimą faktiškai pradėjo valdyti nuo pat palikimo atsiradimo dienos. Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).

Byloje nėra jokių įrodymų,kad šį palikimą būtų priėmęs koks nors kitas asmuo, pradėdamas jį faktiškai valdyti ar gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Iš surinktų įrodymų byloje visumos matyti, kad pareiškėjų motina P. K. po sutuoktinio (ir pareiškėjų tėvo) J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusio sutuoktinio palikimą iš karto po jo mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Faktinis mirusio J. K. palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjų pareiškime nurodytomis aplinkybėmis .

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) (mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) sutuoktinio J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties(mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), iki mirties gyvenusio kartu su ja (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.