Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant pareiškėjai J. B. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto–palikimo priėmimo nustatymo pagal J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims- L. B. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo reikalu prašo:

1.Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos vyras J. B. a.k(duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini),po savo sesers O. V. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), testamentu jam paliktą O. V. turtą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti,

2. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji J. B., po savo vyro J. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmusi vyro J. B. turtą, kurį testamentu jam buvo palikusi sesuo O. V., pradėdama jį faktiškai valdyti.

Nuosavybės teisę į šiuos statinius lygiomis dalis po 1/3 dalį 1995-09-11 paveldėjimo teisės liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1995-09-15 paveldėjimo teisės liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) dar įgijo jos vyro brolis V. B., miręs (duomenys neskelbtini) ir jo sesuo O. V., mirusi (duomenys neskelbtini).

Nuo teisės į minėto turto dalį atsiradimo pradžios, jos vyras, o kartu su juo ir ji, kaip jo žmona, be perstojo prižiūrėję ir rūpinęsi nekilnojamu turtu – nors nuolatinė jų gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).Nenorėdami apleisti vyro mirusių tėvų sodybos, bet kuriuo metų laiku kiekvieną savaitgalį, atostogų laikotarpiu bei švenčių dienomis važiuodavę ten tvarkytis – pjauti žolę, atlikti būtinus remonto darbus, palaikyti tvarką. Ilgainiui jų apsilankymai darėsi ilgesni ir dažnesni, jos vyrui, o paskui ir jai pačiai išėjus į pensiją,praktiškai ten ir gyvenę . Nors periodiškai grįždavę į (duomenys neskelbtini) – apžiūrėti, sutvarkyti butą, kurį turėję (duomenys neskelbtini), ar apsilankyti pas gydytojus, nuolatinė gyvenamoji jų vieta buvo (duomenys neskelbtini), kurioje visą turtą prižiūrėję kaip savo –tvarkę namus, juos prižiūrėję ir remontavę, pjovę žolę, sodinę vaismedžius, dirbę žemę (auginę įvairias daržoves), mokėję mokesčius. Kiti minėti turto savininkai per visus tuos metus nuo 1995 m., sodyboje nesilankė, nepadėjo jos prižiūrėti, finansiškai neprisidėjo prie sodybos priežiūros.

Pripažindama jos vyro nuosavybės teisę į užgyventą turtą,jo sesuo O. V. bendru sutarimu jai priklausiusią 1/3 turto dalį 2002-01-23 testamentu paliko jos vyrui. J. V. mirė (duomenys neskelbtini).Iškart po sesers mirties jos vyras jam testamentu paliktą turtą,vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d., perėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti – toliau tvarkė namus, juos prižiūrėjo ir remontavo, pjovė žolę, sodino vaismedžius, dirbo žemę (augino įvairias daržoves),mokėjo mokesčius ,ką patvirtina ir mokėti mokesčiai už elektrą .

Nepraėjus nei mėnesiui po sesers mirties vyras, jos paragintas, siekiant „įforminti“ nuosavybės teisę į testamentu jam paliktą turtą, vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str. 2 ir 3d., kreipėsi į Druskininkų savivaldybės 1-ąjį notaro biurą, kuriame, kaip teigė pats J., jam buvo paaiškinta, kad toks turto priėmimas būdas – faktiškai pradedant jį valdyti, yra teisėtas, todėl nieko jam daugiau daryti nereikia. Šių žodžių patvirtinti negalinti, nes vyras,kadangi tuo metu pati buvo grįžusi į (duomenys neskelbtini), pas notarą lankėsi vienas ir grįžus apie tai informavo ją.Po kurio laiko sūnėnui S. B. paaiškinus, kad jos vyras turėjo kreiptis ne į Druskininkų 1-ąjį notaro biurą,bet į Varėnos 2ąjį notarų biurą (pagal turto buvimo vietą), jis atsisakė tai padaryti, teigdamas, kad viskas jau yra jo,nes jis toliau gyvena, tvarkosi, moka mokesčius, todėl nieko tvarkytis jam nebereikia. Neatmestina versija, kad J. B. galėjo gerai neišgirsti jam išdėstytos informacijos arba jos iki galo nesuprasti, nes jau tuo metu jo sveikatos būklė buvo bloga – maža to, kad labai blogai girdėjo ir nenešiodavo klausos aparato, matyt, dėl jau prasidėjusios smegenų atrofijos, aterosklerozės ar nuo Parkinsono ligos geriamų medikamentų šalutinio poveikio, jis nebuvo visiškai adekvatus aplinkai – periodiškai jį kamavo haliucinacijos, kliedesiai, nepažindavo žmonių, kalbėdavo keistus,nesuprantamus dalykus, vengė bendrauti su žmonėmis, kurie visi jam atrodydavo kažkuo įtartini, atsisakydavo eiti į valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas, nes jautėsi persekiojamas,ką patvirtina pridedamas medicinos dokumentų išrašas. Dėl šių priežasčių jis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo daugiau nesikreipė nei į notariatą, nei praėjus 3 mėnesiui terminui, į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Po vyro J. B. mirties (duomenys neskelbtini), kaip nustatyta Civilinio kodekso 5.50 str. 2 ir 3d., dėl po jo mirties likusio turto paveldėjimo kreipusis į Vilniaus miesto 41-ąjį notarų biurą, kuriame jai 2016-05-23 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo paveldėjimo teisės liudijimu teisė į O. V. testamentu paliktą 1/3 sodybos dalį, nebuvo nustatyta, nes J. B. vardu nebuvo įregistruotas šis turtas,kadangi J. B. dėl sveikatos būklės „neįformino“ savo nuosavybės teisės, kreipdamasis pas notarą ar į teismą.

Kadangi po sesers O. V. mirties brolis J. B. pradėjo valdyti, naudotis ir disponuoti jos turėtu turtu kaip savu, jį prižiūrėjo, tvarkė, išlaikė, todėl laikytina, kad jis priėmė palikimą po sesers O. V. mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti,bei šis juridinis faktas dėl palikimo priėmimo nustatytinas teismo keliu.

Suinteresuotas asmuo- L. B. bylos nagrinėjime nedalyvavo, pateiktu prašymu su pareiškėjos pareiškimu sutiko bei prieštaravimų pareiškėjos pareiškimui nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pateiktu mirties liudijimu patvirtinama,kad J. B. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini),o P. K. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Pateiktu santuokos liudijimu patvirtinama, kad pareiškėja buvo mirusio J. B. sutuoktinė.

Pateiktu 2002-01-23 surašytu ir notaro patvirtintu testamentu patvirtinama,kad O. V. a.k(duomenys neskelbtini) padarė patvarkymą po savo mirties 1/3 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų ,esančių (duomenys neskelbtini) palikti broliui J. B..

Pareiškėja teismo posėdyje pateikė apžiūrai apmokėjimo už elektros energiją knygelę,iš kurios matyti,kad nuo 2009 m balandžio 25d. iki 2015 m liepos 30 d.J. B. reguliariai mokėjo už sunaudotą elektros energiją adresu-(duomenys neskelbtini).

Įstatymas numato, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str. 1 d.). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. I d.). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2, 3 d.). Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 str. 2 d.). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kilus panašaus pobūdžio veiksmus) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Įstatymas nenumato, kad faktiškas paveldimo turto valdymas, kuriuo priimamas palikimas, turi būti įformintas raštu ar notarine forma. Todėl įpėdinis, įrodinėdamas aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, atlikimo per terminą palikimui priimti aplinkybę, gali remtis visomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

J. B. būdamas palikėjos O. V. įpėdiniu pagal testamentą, turinčiu teisę paveldėti palikėjos testamentu paliktą turtą, per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Savo valią priimti palikimą pagal testamentą J. B. išreiškė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.J. B. po sesers O. V. mirties (duomenys neskelbtini), pradėjo valdyti priklaususią mirusiai seseriai O. V. 1/3 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų,prižiūrėjo bei tvarkė gyvenamąjį namą,ūkinius pastatus,mokėjo už gyvenamajame name sunaudotą elektros energiją.J. B. palikimą faktiškai pradėjo valdyti nuo pat palikimo atsiradimo dienos. Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).

Byloje nėra jokių įrodymų,kad šį palikimą būtų priėmęs koks nors kitas asmuo, pradėdamas jį faktiškai valdyti ar gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Iš surinktų įrodymų byloje visumos matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis J. B. po sesers O. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusios sesers palikimą iš karto po jos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Faktinis mirusios O. V. palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis bei pareiškėjos paaiškinimais teismo posėdyje .

Byla dalyje dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,kad pareiškėja J. B., po savo vyro J. B. mirties (duomenys neskelbtini),priėmusi vyro J. B. turtą, kurį testamentu jam buvo palikusi sesuo O. V., pradėdama jį faktiškai valdyti, nutrauktina,kadangi nėra pagrindo šį reikalavimą nagrinėti civilinio proceso tvarka.

LR CPK 445 str.nurodo,kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada,kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Iš pareiškėjos pareiškimo matyti,kad ji nustatytu terminu yra kreipusis dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo, bei jai 2016-05-23Vilniaus m 41-ajame notarų biure yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini),t.y.pareiškėja yra priėmusi J. B. palikimą paduodama palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.Dėl to įsiteisėjus šiam sprendimui pareiškėja turi teisę kreiptis į Vilniaus m 41-ąjį notarų biurą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į pareiškime nurodomą J. B. iki mirties priklaususį turtą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ,miręs (duomenys neskelbtini) (mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), po sesers O. V. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pagal testamentą , faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto,kad J. B. po savo vyro J. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmusi jo turtą, kurį testamentu jam buvo palikusi sesuo O. V., pradėdama jį faktiškai valdyti, nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.