- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- e2YT-3814-1099/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- E. R. Ž.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl termino įregistruoti sandorį viešajame registre atnaujinimo, suinteresuotas asmuo E. R. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja M. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą 1997 m. balandžio 3 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti VĮ „Registrų centras“.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad 1997 m. balandžio 3 d. jos sutuoktinis L. M. iš suinteresuoto asmens E. R. Ž. įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjos ir L. M. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), minėtas butas įsigytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Anot pareiškėjos, po minėtos sutarties sudarymo pareiškėja su šeima persikraustė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); jame gyvena iki šiol.
3. Pareiškėja pažymi, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis L. M.; po jo mirties pareiškėja kreipėsi į Vilniaus rajono 11-ąjį notarų biurą, kuriame buvo užvesta L. M. turto paveldėjimo byla, tačiau paaiškėjo, kad pareiškėja negali paveldėti palikėjui priklausiusios buto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), kadangi butas viešajame registre pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu nėra registruotas.
4. Nurodo, kad terminą minėtai sutarčiai įregistruoti praleido, kadangi buvo įsitikinusi, jog visas reikiamas procedūras nuosavybei įgyti jos sutuoktinis atliko. Pareiškėjos vertinimu, tuo buvo įsitikinęs ir L. M., kuris dėl teisinių žinių stokos nesuprato, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravus per trijų mėnesių terminą viešajame registre, ši sutartis neturi juridinės galios. Pareiškėja papildomai nurodo, kad tiek buto pirkimo–pardavimo sutarties paskutinėje pastraipoje, tiek galiojusiame reglamentavime, nustatančiame sudarytosios sutarties įregistravimą bei šio veiksmo atlikimo terminą, nėra nurodyta, kuri sandorio šalis (ar kitas subjektas, pvz. notaras) privalo tai atlikti, todėl neturėdamas teisinio išsilavinimo (o taip pat nesant sutartyje aiškios nuorodos apie tai, kad būtent pirkėjas privalo įregistruoti šią sutartį), pareiškėjos sutuoktinis netinkamai suvokė šios nuostatos turinį.
5. Pareiškėja pažymi, jog buto pardavėjas E. R. Ž. buvo geras jos sutuoktinio draugas, kuris niekada neginčijo ir neginčija pareiškėjos ir jos sutuoktinio nuosavybės teisių į šį iš jo įsigytą nekilnojamąjį turtą; pardavėjas pripažino sandorį kaip teisėtą, kadangi jokių pretenzijų dėl sutarties objekto naudojimo, valdymo ir disponavimo nereiškė.
6. Suinteresuotam asmeniui E. R. Ž. procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.
7. Teismas 2022 m. sausio 26 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad byloje pakanka duomenų pareiškimui išnagrinėti, nei viena šalis nepageidavo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, be to, byloje nekilo ginčo dėl pareiškėjos pareiškimo, siekiant užtikrinti visuomenės bei proceso dalyvių interesus ir sveikatos apsaugą, eliminuoti COVID-19 viruso plitimo galimybę, bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso forma.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja M. M. ir L. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką; pareiškėjos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė.
9. Pareiškėjos sutuoktinis L. M. su suinteresuotu asmeniu E. R. Ž. 1997 m. balandžio 3 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu iš suinteresuoto asmens įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini).
10. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku įregistruotas E. R. Ž..
11. Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis).
12. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad aiškinant ir taikant 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnį, reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų. Dėl to nuosavybės teisė į dalį buto, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-114/2009; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2012; 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2012).
13. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo naujas CK. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.
14. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
15. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties L. M. neįregistravo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais dėl savo teisinio neišprusimo, tačiau pareiškėja ir jos sutuoktinis L. M. (iki jo mirties) nuo turto įsigijimo iki šiol visą laiką naudojosi/naudojasi butu, moka mokesčius, o sandorio neįregistravimo faktas ir pasekmės pareiškėjai tapo žinomas tik siekiant priimti L. M. palikimą, turėjo įtakos tam, jog pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškęs (byloje taip pat nėra duomenų, jog E. R. Ž. būtų ginčijęs pareiškėjos ir jos sutuoktinio nuosavybės teises į iš jo įsigytą nekilnojamąjį turtą viso turto valdymo laikotarpiu). Taigi, darytina išvada, kad termino registruoti sandorį viešajame registre atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
16. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes (L. M. teisinių žinių stoka, sandorio neįregistravimo faktas ir pasekmės pareiškėjai tapo žinomi tik siekiant priimti L. M. palikimą) dėl termino registruoti sandorį viešajame registre praleidimo pripažįsta svarbiomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui, atnaujina pareiškėjai terminą 1997 m. balandžio 3 d. sudarytai buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti VĮ „Registrų centras“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“ 1997 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo iš E. R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.