Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarties G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu G. M. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirta 1000 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 22 d., 05.40 val. jo vadovaujamame bare „Faksas“, adresu (duomenys neskelbtini), Neringos mieste garsiai grojo muzika, triukšmavo klientai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

G. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, kai šie veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo 300 iki 1000 litų. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pažeidimo padarymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. M. kaltė, padarius ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Pažymėtina, jog apelianto teiginiai, kad jis netriukšmavo, o byloje nenustatyti triukšmaujantys asmenys, baro vieta ir jo teritorija, muzikos garsus grojimas, viešos rimties sutrikdymas, nepagrįsti. Bylos medžiaga patvirtina, kad pažeidimas fiksuotas pagal budėtojo pranešimą dėl sklindančio iš baro „Faksas“ triukšmo. Atvykę pareigūnai nustatė, kad iš baro iš tiesų sklido garsi muzika, garsiai šūkavo baro klientai (b. l. 19), G. M., pasiaiškindamas pareigūnams, pripažino, jog į barą buvo atėjusi grupė jaunuolių, kurie baro teritorijoje triukšmavo (b. l. 20), o priimant Institucijos nutarimą, atsižvelgta į atsakomybėn traukiamo asmens nuoširdų gailestį bei padėjimą išaiškinti pažeidimą (b. l. 18). Teismo posėdyje apklaustas liudytoju pareigūnas patvirtino tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, kad lankytojai triukšmavo ir kad muzika pro pravirus langus sklido garsiai (b. l. 38-39). Įvertinus tai, kad G. M. yra baro savininkas, jis laikytinas atsakingu už jo veiklą ir pagrįstai patrauktas atsakomybėn.

Taip pat apeliantas nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas ir Institucijos nutarimas nepagrįstai surašyti tą pačią dieną. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo argumentu – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog užtikrinant ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatytų asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teisių realizavimą asmuo turi turėti pakankamai laiko suvokti, kokios teisei priešingos veikos padarymu jis yra kaltinamas, apsispręsti, ar savo interesus gins pats, ar naudosis kvalifikuota teisininko pagalba. Tuo tarpu tą pačią dieną pareiškus kaltinimą (surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą) ir priėmus nutarimą tokių teisių, o kartu ir administracinės atsakomybės teisėtumo principo nepaisoma. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, padarytų ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, negali būti naikinamas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 29-03, N261-3015/2011 ir kt.).

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad protokolas administracinio teisės pažeidimo bylose surašomas tuomet, kai yra surenkama pakankamai įrodymų, susijusių su padarytu pažeidimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N175-1253/2010 ir kt.), todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pavėluotos administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo datos atmestini. Pažymėtina, kad pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 19) surašytas ir informacijos žurnale užregistruotas būtent pažeidimo nustatymo dieną, t. y. 2010 m. rugpjūčio 22 d., kas rodo, jog jau pažeidimo padarymo dieną buvo renkami įrodymai. Tuo tarpu apelianto teiginiai dėl kitų įrodymų nesurinkimo (įvykio vietos schemos, panaudotų matavimo priemonių ir pan.) atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma pažymėtina, kad įvykis (eismo ar pan.) neįvyko, todėl schemoje fiksuoti aplinkybių nebuvo pagrindo. ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas gali būti fiksuojamas ne tik techninėmis priemonėmis, bet ir kitomis įrodymų rūšimis, tarp jų – liudytojų parodymais, šiuo atveju – pareigūno tarnybinis pranešimas, parodymai teismo posėdžio metu ir pan. Be to, teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų neabejotinoms išvadoms dėl asmens kaltės padaryti. Nagrinėjamuoju atveju teisėjų kolegijai abejonių dėl G. M. kaltės padarius ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą nekyla.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartį G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.