Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo

V. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., LR BK 302 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;pagal LR BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 4 ir 9 d., prie 2011 m. gruodžio 1 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmės ir 23 MGL 2990 Lt (dviejų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt litų) baudos iš dalies pridėta 2012 m. sausio 5 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė bei šiuo nuosprendiu paskirta bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 23 MGL 2990 Lt (dviejų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt litų) bauda.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p.,7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant iki 2012-05-01 atlyginti nukentėjusiajai I. K. padarytą turtinę žalą pagal 2012-01-05 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis LR BK 63 str., 65 str., 66 str., į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotas V. K. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-08-03 iki 2011-08-05 imtinai pagal 2011-12-01 Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir faktiškai iki šiol sumokėta baudos dalis.

Skundžiamu nuosprendžiu M. N. pripažintas kaltu pagal LR BK 78 str. 2 d., LR BK 302 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;pagal LR BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 5 d., bausmės subendrintos jas apimant ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 4 ir 9 d., prie 2011 m. gruodžio 1 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p.,7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis LR BK 63 str., 65 str., 66 str., į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotas M. N. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-08-03 iki 2011-08-05 imtinai pagal 2011-12-01 Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Nuosprendžiu A. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš V. K. ir M. N. solidariai priteista A. M. naudai 1700 (vienas tūkstantis septyni šimtai) litų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui. Taip pat iš V. K. ir M. N. priteista po 11,83 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą kelionės išlaidoms, sumokėtoms liudytojai, padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. ir M. N. nuteisti už tai, kad 2011 m. kovo 16 d. apie 1 val. nakties, veikdami kartu pagrobė svetimą, A. M. priklausantį turtą – automobilį „VW Golf“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) 1500 litų vertės, stovėjusį (duomenys neskelbtini), netoli gyvenamojo namo esančiame kelyje, su jame buvusiomis A. M. priklausančiomis mechaninėmis svarstyklėmis, 70 litų vertės, ir ta pačia veika pagrobė A. M. vardu išduotus dokumentus: ūkininko pažymėjimą ir leidimą įsigyti nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus, skirtus naudoti žemės ūkio reikmėms, po to minėtu leidimu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku V. K. pasinaudojo degalinėse ,,P. L.“ ir ,,B. P.“ įsigydamas 63 litrus dyzelinio kuro.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu paskirtomis per švelniomis bausmėmis ir nepriteista neturtine žala 6000 Lt. Nurodo, kad ją sutinka sumokėti ir kaltinamieji V. K. ir M. N., jie turėtų sumokėti po 3000 Lt. Taip pat nurodo, kad V. K. jau yra sumokėjęs 70 Lt, todėl ši suma turėtų būti išskaičiuota.

Teismo posėdyje nukentėjusysis A. M. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Iš baudžiamosios bylos faktinių duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo A. M. 2011-03-16 protokolą-pranešimą dėl automobilio vagystės, kuriame jis nurodė, kad jam buvo padaryta žala 1570,00 Lt (1 t., 1, 24 b. l.). 2011-03-16 A. M. pareiškė 1570 Lt civilinį ieškinį (1 t., 40 b. l.). Teismo posėdžio metu A. M. nurodė, kad iš viso jam buvo padaryta 1707 Lt turtinė žala, taip pat nurodė, kad buvo padaryta ir neturtinė žala, tačiau teismui nepasakė, kokia, ir pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu jis neturi paruošęs dokumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 39 b. l.). Apkaltinamuoju nuosprendžiu teismas priteisė iš nuteistųjų V. K. ir M. N. 1700 Lt nukentėjusiajam A. M. jo patirtai turtinei žalai atlyginti (2 t., 46 b. l.).

Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. M. apeliacinio skundo argumentų, pastarasis nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu iš esmės dėl to, kad, jo nuomone, nuteistiesiems paskirtos per švelnios bausmės, ir dėl to, jog jam nebuvo priteista neturtinė žala.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta anksčiau, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį tik dėl turtinės žalos atlyginimo ir teisminio nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti patirtos neturtinės žalos dydžio ir kas ją sudaro. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš šių normų akivaizdu, kad nukentėjusysis teismui privalo pateikti argumentus ir įrodymus ne tik dėl patirtos turtinės, tačiau ir dėl patirtos neturtinės žalos, kurie nagrinėjami kartu su baudžiamąja byla. Šiuo atveju A. M. tokių duomenų teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Kita vertus, apylinkės teismo priimtas nuosprendis V. K. ir M. N. atžvilgiu neužkerta kelio nukentėjusiajam A. M. pareikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, jei tokia žala jam buvo padaryta.

Skirdamas nuteistiesiems V. K. ir M. N. bausmes apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų, bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie nusikalto bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, taip pat atsižvelgė į tai, jog kaltinamieji padarė apysunkius nusikaltimus, nusikalstamų veikų padarymo metu V. K. buvo teistas, M. N. teistumo neturėjo, yra jauno amžiaus, ir skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios viršija laisvės atėmimo bausmių, numatytų BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., sankcijose numatytus minimalius dydžius. Taip pat pažymėtina, kad bausmės tinkamai subendrintos ir LR BK 75 str. nuostatos pritaikytos nepažeidžiant įstatymų.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, parinkdamas nuteistiesiems bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus. Remiantis tuo, kas paminėta, nėra pagrindo daryti išvadą, jog V. K. ir M. N. paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas yra per švelnios.

Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį dėl nukentėjusiojo A. M. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatymo pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.