Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam T. K., jo atstovei pagal įstatymą L. B. ir jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis T. K. 2020 m. rugpjūčio 6 d., apie 19.50 val., Pakruojo rajone, namo (duomenys neskelbtini), namo verandoje vieną kartą kumščiu suduodamas nukentėjusiajam S. K. į veidą padarė jam sužalojimus – veido sumušimą pasireiškiantį poodine kraujosruva apatinės lūpos – smakro srityje ir muštinėmis žaizdomis apatinės lūpos gleivinėje, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena, gali būti, kad tai vyko 2020 m. rugpjūčio 14 d. Buvo su draugu namuose (duomenys neskelbtini). Po to nuėjo pas dėdę S. K. ir namo verandoje trenkė jam vieną kartą į veidą. Draugas liko kieme, nuėjo vienas. Norėjo pasiaiškinti, kodėl dėdė kvietė policiją. Aiškinosi žodžiu, nepamena, ką sakė, jis paaiškino, kad kvietė policiją, nes triukšmavo. Tada sudavė dėdei į žandikaulį, sudavė kamščiu, vieną kartą. Dėdei skaudėjo, trenkė ir iš karto išėjo. Galėjo savo sudavimu padaryti sužalojimus, nurodytus kaltinamajame akte. Savo tokį elgesį vertina blogai, gailisi, buvo blaivus. Kai jam „užšaldė“ pinigus sąskaitoje ir negalėjo jais naudotis, tada į savo sąskaitą įnešė 150 Eur, pinigų nukentėjusiajam nepervedė. Nežino, kaip vertina savo veiką. M. K. jo draugas, žino, kad jis teistas. Nežino, kaip ateityje gyvens, mokslų tęsti neketina, mokslai nepatinka. Žalos atlyginti nenori.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

nukentėjusysis S. K. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 19.50 val., jam būnant pas save namuose, Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), į jo buto duris paskambino sūnėnas T. K.. Jis atidarė buto duris. T. jam pradėjo priekaištauti, kad jis vakar dėl jo keliamo triukšmo iškvietė policijos pareigūnus. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), savo namo pusėje, o nepilnametis sūnėnas T. gyvena kitoje namo pusėje. Jie gyvena skirtinguose butuose, tame pačiame gyvenamajame name. Jie bendro ūkio neveda, kartu negyvena. Sūnėnas minėtame bute gyvena vienas. Tarp jų kilus žodiniam konfliktui T. kažkurios rankos kumščiu smogė jam į kairį skruostą. Po smūgio jis neteko sąmonės. Kai atsipeikėjo T. jau nebuvo. Pajuto skausmą kairiame skruoste ir jam svaigo galva. Griūdamas jis nuvertė nuo kėdės plastikinį kibirą, kuris suskilo ir ant grindų išsiliejo jame buvęs vanduo. Jis išsikvietė greitąją medicininę pagalbą, kuri jį nuvežė į VšĮ Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai jam nustatė lūpos sumušimą ir išleido gydytis ambulatoriškai. Sumuštą vietą jam skauda iki šiol. Anksčiau T. prieš jį nėra smurtavęs, tarp jų jokių konfliktų nėra buvę (b. l. 11–13);

iš 2020 m. rugpjūčio 6 d. pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pranešėjas S. K. pranešė, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 19.50 val., Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), namo verandoje, T. K., konflikto metu, tyčia jam vieną kartą kumščiu smogė į veidą (b. l. 11);???

2020 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo dviejų aukštų namo verandoje, apžiūra (b. l. 31–32);

2020 m. rugpjūčio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Į pagalbos centrą paskambinęs vyriškis prisistato S. K., nurodo, kad jį prieš penkias minutes, sumušė sūnėnas, 16 metų, T. K.. Sudavė vieną kartą jam „kuloku“ į veidą (b. l. 44–46);

2020 m. rugpjūčio 6 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo S. K. dalinė kūno apžiūra. Apžiūros metu, ant S. K. lūpos, kairėje pusėje, stebima nebekraujuojanti žaizda. Ant smakro, kairėje pusėje, stebima mėlynė (b. l. 47–48);

2020 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadoje Nr. G1051/2020(04) nurodyta, kad S. K. nustatytas veido sumušimas pasireiškiantis poodine kraujosruva apatinės lūpos-smakro srityje ir muštinėmis žaizdomis apatinės lūpos gleivinėje. Nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, kontaktuojant su kietu buku daiktu (b. l. 60).

Kaltinamojo T. K. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam S. K.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2–3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymių, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes. Pripažįstama, kad bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia griežčiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599-976/2015). Kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-472/2009).

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje nustatytos trys būtinosios sąlygos, numatytos BK 93 straipsnyje: T. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; padarytas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis); veikos padarymo metu jam buvo šešiolika metų. Savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo (įtarimo) T. K. pripažino viso proceso metu, t. y. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 123–124), tiek teisiamajame posėdyje. Apklausiamas teisme taip pat nurodė, kad tavo veiką vertina kritiškai, t. y. blogai, gailisi dėl jos (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas), be to, atsiprašė nukentėjusiojo. Tai, kad T. K. nėra atlyginęs žalos pagal pareikštus civilinius ieškinius, savaime nėra kliūtis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi reikalavimas atlyginti žalą priskirtinas kitai (BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas) iš alternatyvių sąlygų, tenkintinų taikant nepilnamečio atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis ir nurodė, kad žalos atlyginti nenori, tačiau pastebėtina ir tai, kad tuo pat metu pats paaiškino ir tai, jog tuo metu, kai pinigai jo sąskaitoje buvo „užšaldyti“, į savo sąskaitą jis įnešė 150 Eur. Iš paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad šį veiksmą nepilnametis kaltinamasis suprato, kaip žalos nukentėjusiajam atlyginimą. Taigi, žodžiu išreikštą nenorą atlyginti žalą, teismas vertina, kaip nepakankamą socialinį jauno amžiaus asmens brandumą, socialinį supratingumą. Sprendžiant dėl galimybės atleisti T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atsižvelgtina ir į Nepilnamečio individualaus vertinimo pažymos (b. l. 103–104) duomenis: šeimai taikoma atvejo vadyba, sudarytas pagalbos šeimai planas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatavus būtinąsias ir alternatyvią BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sąlygą, teismas sprendžia esant pagrindo atleisti T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kurios, kartu su nepilnamečio kaltinamojo šeimai teikiamomis socialinėmis paslaugomis (b. l. 104) padės siekti teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje: t. y. elgesio apribojimą aštuoniems mėnesiams įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

Nukentėjusysis S. K. pareiškė 100 eurų civilinį ieškinį jam padarytai neturtinei žalai atlyginti (b. l. 28). Nukentėjusysis nurodė, jog sumuštą vietą jam skauda. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl T. K. veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamų išgyvenimų, pažeminimą ir skausmą. Atsižvelgęs į kaltinamojo veiksmų pobūdį, taip pat ir jo turtinę padėtį (nepilnametis, nedirbantis) bei teismų praktiką, teismas mano, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 100 eurų nėra per didelis, todėl priteistinas iš kaltinamojo.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 39,69 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam S. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 67–69). Šis ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, kadangi nukentėjusiajam šios paslaugos (gydymas) po jo sužalojimo dėl kaltinamojo T. K. kaltės buvo suteiktos, todėl ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo (CK 6.263 str., 6.280 str.).

2020-09-21 prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į įtariamajam T. K. priklausančią banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ (b. l. 78–79), paliktinas galioti iki nuosprendžio dėl priteistų civilinių ieškinių, dėl žalų atlyginimo, įvykdymo dienos.

Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 127–128) ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (b. l. 130–131), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinis diskas su garso įrašu, esantis voke prie baudžiamosios bylos pirmo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 304–307, 312–313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, T. K. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį:

- būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei

- mokytis arba dirbti, ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, T. K. išaiškinti, kad jei jis nevykdys ar netinkamai vykdys auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti ją kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistojo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam S. K. 100 Eur (šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą nukentėjusiajam atlyginti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš nuteistojo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį už nukentėjusiojo S. K. gydymą – 39,69 eurų (trisdešimt devynis eurus 69 ct) Šiaulių teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188784026, atsiskaitomoji sąskaita: Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Nepilnamečiui T. K. neturint pajamų ar turto, pakankamų žalai atlyginti, jo padaryta žala išieškotina iš įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės L. B..

Prokuroro 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į įtariamajam T. K. priklausančią banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, palikti galioti iki nuosprendžio dėl priteistų civilinių ieškinių, dėl žalų atlyginimo, įvykdymo dienos.

T. K. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską (1 vnt.) su garso įrašu, esantį voke prie baudžiamosios bylos pirmo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.