- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- AN2-1-879/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00318-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė (pirm.)
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 28 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2021 m. birželio 30 d. nutarimu I. E. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad dalis I. E. tujų gyvatvorės pateko į gretimo žemės sklypo ribas ir užėmė apie 5.22 kv. m kitam asmeniui priklausančio žemės sklypo. I. E. skirta 350 Eurų bauda.
2. 2021 m. liepos 26 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas I. E. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Institucijos 2021 m. birželio 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 28 d. nutarimu I. E. skundas tenkintas ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukta.
4. Panevėžio apygardos teisme 2021 metų lapkričio 17 d. gautas Institucijos skundas, kuriuo prašoma: panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 28 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2021 m. birželio 30 d. priimtą nutarimą.
4.1. Skunde nurodoma, jog bylą nagrinėjęs teismas rėmėsi tik I. E. reiškiama nuomone, bylą nagrinėjo pagal teikiamus ir jos rodomus dokumentus bei duodamus melagingus parodymus, kuriais I. E. ginčijo kadastrinius matavimus, neigdama padarytą pažeidimą ir slėpdama savo norą užvaldyti svetimą turtą (šulinio dalį).
4.2. Anot skundą teikiančios Institucijos teismas neįvertino, kad I. E. žinojo ir dalyvavo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ženklinime, ir, nesutikdama su nustatytomis žemės sklypo ribomis, nuo jų 2020-07-28 įregistravimo dienos neginčijo kadastrinių matavimų, nors (duomenys neskelbtini) skyriaus atsakymuose nurodoma, kad atsakymai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išreiškia tik savo subjektyvią nuomonę, kuri galėjo būti reiškiama teismui ginant savo teises dėl žemės sklypo ribų nustatymo.
4.3. Pažymėtina, kad nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuotas ir jam atlikti kadastriniai matavimai, o I. E. žemės sklypas yra parduotas 2017-04-07 ir jai, kaip žemės sklypo savininkei, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo būti žinomos tikslios žemės sklypo ribos, nors žemės sklypas pirktas be kadastrinių matavimų. Be to senasis sklypo savininkas nurodė turimo sklypo ribas bei įspėjo, kad šulinys iškastas per bendrą sklypo ribą, todėl po ½ šulinio priklauso besiribojančių žemės sklypų savininkams.
4.4. Atkreipiamas dėmesys, jog Panevėžio skyriaus specialistai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2019-12-13 atliko patikrinimą vietoje, t. y. patikrino žemės sklypo faktinį naudojimą ir surašė aktą, kuriuo konstatuota, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininko pietrytinėje žemės sklypo dalyje pasodintos tujos yra įsiterpusios į gretimą žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir užima 5,22 kv. m. gretimo žemės ploto.
4.5. Institucijos manymu, I. E. veika turėtų būti vertinama kaip tęstinė, turint tikslą siekti vieningo rezultato- žemės ploto naudojimo savo poreikiams tenkinti neturint nuosavybės teisių į jį. Žemės sklypo ribų nesilaikymas tik įrodo jos, kaip pažeidėjos, tyčią .
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į skundą I. E. prašo: 1) prijungti prie bylos įrodymą -2021-10-20 NŽT direktoriaus pavaduotojo raštą Nr. 1SS-1600 (5.59E), kuris buvo gautas išnagrinėjus bylą pirmos instancijos teisme; 2) Institucijos skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas;
Šalies argumentai
5.1. I. E. teigimu pateiktame Institucijos skunde nurodomi teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitinkantys teiginiai. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nenustatyta jos tyčia pasodinti tujas svetimame sklype, todėl I. E. veikoje nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės.
Motyvuojamoji dalis
6. Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, aukštesnysis teismas neatkartoja pirmosios instancijos teismo ištirtų aplinkybių, o tik atkreipia dėmesį į svarbiausias aplinkybes, nulėmusias tokį teismo sprendimą.
9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo patikrintas žemės sklypas, priklausantis I. E. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje. Iš patikros vietovės schemos matyti, kad dalis tujų gyvatvorės patenka į sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas (b. l. 14-17). Dėl to kreiptasi į matininkę I. G., kuri nurodė, kad ženklindama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, vadovavosi faktiniu žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimu bei atsižvelgė į tai, kad tarp šių žemės sklypų esantis šulinys priklauso minėtų žemės sklypų savininkams bendra nuosavybe ir šių žemės sklypų riba turi skirti minėtą šulinį per pusę.
10. Anot skundą teikiančios Institucijos teismas neįvertino, kad I. E. žinojo ir dalyvavo žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ženklinime ir nesutikdama su nustatytomis žemės sklypo ribomis, nuo jų 2020-07-28 įregistravimo dienos, neginčijo kadastrinių matavimų, nors (duomenys neskelbtini) skyriaus atsakymuose nurodoma, kad atsakymai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Tokie skundo atmetami kaip neatitinkantys bylos duomenų.
11. Atkreipiamas dėmesys, jog Institucija 2021 m. birželio mėnesio rašte, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos skundą, nurodė, jog matininkė I. G., ženklindama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, vadovavosi Projekte bei Schemoje Nr. 10 nurodytais ribų linijų ilgiais, tačiau ženklinant šio žemės sklypo šiaurinę dalį, kuri sutampa su Naujame plane Nr. 10 nurodytais ribos posūkio taškais Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 1, pakeitė žemės sklypo konfigūraciją ir tuo galimai pažeidė įstatymo nuostatas. Įvertinus aptartus duomenis (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjui buvo pavesta per 20 darbo dienų atlikti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktinių duomenų patikrinimą vietovėje ir įvertinti, ar atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus nebuvo pažeisti gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės, t. y. I. E., interesai (b. l. 30-35). Tačiau nepaisydama šio nurodymo, Institucija tokį patikrinimą atliko tik po to, kai pareiškėja teismui apskundė jos atžvilgiu priimtą nutarimą ir skundas buvo pradėtas nagrinėti teisme. Taigi, pareiškėja I. E. siekė ginti savo teises dėl žemės sklypo ribų nustatymo, o Institucijos neveiksnumas šiuo atveju sudarė pareiškėjai papildomas kliūtis, kurias ji sprendė teismo keliu.
12. Nagrinėjamu atveju paminėtina, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 2AT-21-489/2021).
13. Nors Institucijos manymu I. E. veika turėtų būti vertinama kaip tęstinė, turint tikslą siekti vieningo rezultato - žemės ploto naudojimo neturint nuosavybės teisių į jį, tačiau I. E. nuo pat pradžių neigė padariusi administracinį nusižengimą, kadangi buvo įsitikinusi, kad savavališkai svetimos žemės neužėmė, nes tujos ginčijamoje sklypo dalyje buvo pasodintos dar prieš atliekant gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus. I. E. turimas generalinis sodų bendrijos teritorinis planas vienareikšmiškai leido jai taip manyti, nes plane nurodyta, kad nuo jos sodo namo kampo iki sklypo ribos yra 7 m atstumas (b. l. 68). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad I. E. veikdama tiesiogine tyčia pažeidė žemės sklypo ribą.
14. Savanaudiškų tyčinių veiksmų I. E. veikoje nebuvimą patvirtina ir bylos duomenys, kurie rodo, kad K. S. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo pradėti daryti 2020 m. balandžio 27 d. (b. l. 66, 77), o baigti ir įregistruoti 2021 m. liepos 28 d. Tuo tarpu pareiškėja I. E. tujas įsigijo ir pasodino 2019 m. spalio mėnesį (b. l. 93-94, 108-110).
15. Visiškai pritartina skundžiamo nutarimo išvadai, jog ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. žinant, kad veiksmai yra atliekami (pavyzdžiui, sodinami medžiai) svetimame žemės sklype. Šiuo atveju, ištyrus byloje esančius duomenis, ir vertinant tai, kad tujos buvo pasodintos 2019 m. spalio viduryje, o žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai buvo pradėti daryti 2020 m. balandžio 27 d. nėra pagrindo išvadai, jog I. E. galėjo žinoti, kad tujas sodina svetimoje žemės sklypo teritorijoje.
16. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs I. E. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu bei visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime apylinkės teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju nenustatyta neginčijamų duomenų, kad I. E. veikė tyčia, žinodama ir suvokdama, kad užima svetimą žemę. Taigi, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, administracinio nusižengimo teisena E. E. atžvilgiu nutraukta pagrįstai.
17. Panevėžio apygardos teisme gautas I. E. prašymas atlyginti jai apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro – 300 Eurų (b. l. 149-150).
18. Šioje byloje apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 28 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena I. E. buvo nutraukta, pateikė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (jos teritorinis skyrius), todėl I. E., siekdama apginti savo interesus, kreipėsi dėl teisinės pagalbos į advokatą, dėl to patyrė proceso išlaidų. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, apeliacinis skundas netenkintas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas I. E. patirtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis. Įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apeliaciniame skunde keliamus klausimus ir ginčijamas aplinkybes, atsiliepime nurodytų nesutikimo su apeliaciniu skundu teisinių argumentų apimtį, prašoma priteisti proceso išlaidų suma (300 Eurų) laikytina proporcinga, be to tokia suma atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-659-966/2021). Pažymėtina, kad pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl, taikant įstatymo analogiją, nurodytos išlaidos priteistinos ne iš Institucijos, o iš Valstybės. Analogiškos nuostatos yra laikomasi ir kasacinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 28 d. nutarimą palikti galioti.
+-Eurų apeliacinės instancijos teisme patirtoms proceso išlaidoms atlyginti.
Nutartis neskundžiama.