- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-15
- Bylos Nr.
- 2S-237-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00561-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Kreditorius
- AB SEB bankas
- Skolininkas
- E. G.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-237-123/2014
2014 m. sausio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą dėl antstolės I. G. veiksmų, išieškotojas AB SEB bankas, skolininkė E. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės 2013-03-18 patvarkymą Nr. S-4562 vykdomojoje byloje Nr. 0051/11/01022, kuriuo atsisakyta skirti papildomą ekspertizę pareiškėjos, kaip skolininkės, areštuotam nekilnojamajam turtui: 7,68 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniams pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), bei 8,25 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolė nepagrįstai atsisakė skirti papildomą ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti, nes atliekant ekspertizę nebuvo tinkamai įvertinti atlikti turto pagerinimai, nuo 2013-01-01 įsigalioję žemės vertės koeficientai, vertinamo turto pasiūla ir paklausa, išoriniai veiksniai, turėję esminės reikšmės tinkamam turto vertės nustatymui. Nustatyta turto rinkos vertė – 244 000 Lt yra akivaizdžiai per maža. Antstolė, atsisakydama skirti papildomą ekspertizę, nurodė, kad pareiškėja nėra įmokėjusi į antstolės depozitinę sąskaitą sumų, būtinų už ekspertizės atlikimą, tačiau pareiškėjai antstolė mokėtinos sumos dydžio nenurodė. Pareiškėjos nuomone, tinkamas turto vertės nustatymas galimas tik papildomos ekspertizės metu, įvertinus pareiškėjos prieštaravimuose nurodytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo antstolė I. G. 2013-04-19 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, skundą su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog parduodamo iš varžytynių turto vertė yra didesnė nei nurodyta 2013-02-27 UAB „Aireda“ pateiktame nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2013-10-28 nutartimi skundą atmetė. Nurodė, kad pareiškėja turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie pagrįstų, jog antstolio nustatyta turto vertė yra neteisinga. Ginčydama areštuoto turto vertę, pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių UAB „Aireda“ ekspertizės metu nustatytą turto vertę, taip pat įrodymų dėl nustatytos turto kainos neatitikimo rinkos vertei. Pateiktas ekspertizės aktas parengtas atitinkamą kvalifikaciją turinčio turto vertintojo, todėl antstolis, nustatydamas turto vertę, juo pagrįstai vadovavosi. Skolininkė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 1 ha žemės kaina būtų apie 9000 – 10 000 Lt, todėl antstolis pagrįstai vadovavosi eksperto nustatytąja kaina – 6 897 Lt už 1 ha. Vien ta aplinkybė, kad skolininkės nuomone žemės sklypų kaina turėtų būti didesnė, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo netinkamai atliktas nekilnojamojo turto įvertinimas. Nesant abejonių dėl areštuoto turto rinkos vertės, antstolis neprivalo skirti ekspertizę ir už ją sumokėti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja D. G. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2013-10-28 nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti antstolės veiksmus priimant 2013-03-18 patvarkymą Nr. S-4562 neteisėtais ir įpareigoti antstolę atlikti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Nurodo, kad yra suinteresuota, jog turimo turto vertė objektyviai atitiktų realią rinkos situaciją. Mano, kad teismo pozicija, jog neapmokėjus už pakartotinę ekspertizę, antstolis pagrįstai atsisakė ją skirti, yra neteisėta, nes antstolis pats gali už ją sumokėti, o antstolio išlaidos būtų išieškomos iš skolininko. Teismas nepagrįstai sprendė, jog antstolis turi teisę vadovautis pirminės ekspertizės duomenimis ir neskirti papildomos ekspertizės, nes tokiu būdu pažeidžiamos turto savininkės ir kreditoriaus teisės. Teismas nustatė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų dėl didesnės turto vertės, tačiau tuo pat metu atsisakydamas skirti pakartotinę ekspertizę užkirto kelią jiems surinkti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2013-10-28 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad neturi pagrindo abejoti UAB „Aireda“ atliktu turto vertinimu. Papildomos ekspertizės skyrimas užimtų papildomo laiko ir padidintų kaštus, be to, pareiškėja nepagrindžia prašymo įrodymais ir vadovaujasi prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų priimant 2013-03-18 patvarkymą Nr. S-4562 dėl atsisakymo skirti papildomą iš varžytynių parduodamo turto ekspertizę, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad antstolė vykdo išieškojimą iš skolininkės E. G. turto išieškotojai AB SEB bankui pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2011-07-15 nutartį, kuria patenkintas kreditoriaus AB SEB banko pareiškimas ir nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą: 7,68 ha ir 8,25 ha žemės sklypus, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius D. G., išieškant 55 192,67 EUR negrąžinto kredito ir netesybas. Antstolė 2011-10-18 patvarkymu Nr. S-9524, remdamasi UAB „Aireda“ turto vertės nustatymo aktu, įkainavo pareiškėjai D. G. vykdomajame dokumente nurodytą priverstinai parduodamą turtą, nustatydama, kad 7,68 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo su dviem ūkiniais pastatais ir daržine vertė yra 135 000 Lt, o 8,25 ha žemės sklypo vertė – 55 000 Lt. Pareiškėjai nesutinkant su jai priklausančio parduodamo nekilnojamojo turto verte, antstolė 2012-12-20 patvarkymu paskyrė ekspertizę pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertei nustatyti ir pavedė ekspertizę atlikti UAB „Aireda“. Ekspertizės aktu Nr. MŽI13/02-053 nustatyta, kad 8,25 ha žemės sklypo vertė yra 57 000 Lt, o 7,68 ha žemės sklypo su statiniais vertė – 187 000 Lt. Pareiškėja, nesutikdama su ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte, pateikė prieštaravimus dėl turto rinkos vertės nustatymo ir prašė paskirti papildomą ekspertizę, tačiau antstolė 2013-03-18 patvarkymu papildomą ekspertizę skirti atsisakė.
Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas teismų praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009 ir kt.).
CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, nes turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 str. 2 d.). Sprendžiant klausimą, ar antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko ar įkeisto turto savininko prašymą dėl papildomos ekspertizės vykdymo procese skyrimo, būtina nustatyti, ar skolininko/įkeisto turto savininko pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti papildomą ekspertizę.
Pagal vykdomosios bylos duomenis matyti, kad ginčo turto vertinimą atliko kvalifikuotas turto vertintojas UAB „Aireda“, turto vertinimas atliktas ir ataskaita surašyta pagal Tarptautinius ir Europos vertinimo standartus (vykd. b. l. 93, 96), vertinimo ataskaita yra išsami, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, todėl sutiktina su antstolės ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pakartotinės ekspertizės skyrimas yra netikslingas.
Pareiškėja neįrodė, kad vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos vertės. Jokių įrodymų, jog atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, pareiškėja nepateikė, taip pat nepateikė jokių apskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte iš esmės grindė prielaidomis, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyta turto verte. Turto vertinimo ekspertizės aktu atsakyta į esminį ir tinkamai suformuluotą antstolės 2012-12-20 patvarkymu keliamą klausimą, t. y. nustatyta ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė. Vertinant turtą, jis buvo apžiūrėtas, atlikta pastato vidaus patalpų fotofiksacija, atsižvelgta į vidaus įrengimą, inžinerines komunikacijas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėja, teigdama, jog nebuvo tinkamai įvertinti nuo 2013-01-01 įsigalioję žemės vertės koeficientai, konkrečių duomenų apie jų dydžius ir įtaką vertinamiems žemės sklypams, nepateikė, todėl šiuos teiginius pagrįstai laikė deklaratyviais. Svarbia sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą laikytina aplinkybė, jog pirmosios teismui savo iniciatyva atlikus VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje paiešką pagal nekilnojamojo turto unikalų numerį, buvo nustatyta, kad ginčo objektų vidutinė rikos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu yra mažesnė nei nustatyta vertintojos. Be to, kaip matyti iš išieškotojos AB SEB banko atsiliepimo į atskirąjį skundą, bankas neabejoja UAB „Aireda“ atliktu turto vertinimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsisakymas skirti papildomą ekspertizę pažeidžia išieškotojos interesus.
CPK 682 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Nurodytas teisinis reglamentavimas dėl ekspertizės antstolio iniciatyva skyrimo yra dispozityvaus pobūdžio, t. y. suteikia antstoliui teisę spręsti dėl ekspertizės skyrimo būtinumo. Šiuo atveju nesant abejonių dėl pirmine ekspertize nustatytos areštuoto turto vertės, antstolis neprivalėjo skirti papildomos ekspertizės ir už ją sumokėti.
Pažymėtina, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, nes nepaisant turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Be to, skolininkė ir įkeisto turto savininkė turi teisę pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įtvirtinta tvarka ir pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.