Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2013-10-28 · Civilinė byla Nr. 2-742-514/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-28
Bylos Nr.
2-742-514/2013
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00561-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Suinteresuotas asmuo
E. G.
Pareiškėjas
D. G.
Kreditorius
AB SEB bankas
Skolininkas
E. G.
Civilinė byla Nr.2-742-514/2013Proceso Nr.2-33-3-00561-2013-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 128.11; 117.1
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 28 d.Plungė
Plungės raj. apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė,sekretoriaujant Vilmai Grosienei,dalyvaujant antstolei Ilonai Girdenienei,suinteresuotam asmeniui E. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą dėl antstolės Ilonos Girdenienės veiksmų, išieškotojas AB SEB bankas, skolininkė E. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės I.Girdenienės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės 2013-03-18 patvarkymą Nr.S-4562 vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) kuriuo atsisakyta skirti papildomą ekspertizę pareiškėjos kaip skolininkės areštuotam nekilnojamajam turtui: 7,68 ha žemės sklypui, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkiniams pastatams, es (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., bei 8,25 ha žemės sklypui, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. Nurodė kad antstolė nepagrįstai atsisakė skirti papildomą ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti, kadangi, atliekant ekspertizę, nebuvo tinkamai įvertinti atlikti turto pagerinimai, nuo 2013-01-01 įsigalioję žemės vertės koeficientai, vertinamo turto pasiūla ir paklausa, išoriniai veiksniai, turėję esminės reikšmės tinkamam turto vertės nustatymui. Nustatyta turto rinkos vertė 244 000 yra akivaizdžiai per maža. Antstolė, atsisakydama skirti papildomą ekspertizę, nurodė, kad pareiškėja nėra įmokėjusi į antstolės depozitinę sąskaitą sumų, būtinų už ekspertizės atlikimą, tačiau pareiškėjai antstolė mokėtinos sumos dydžio nenurodė. Pareiškėjos nuomone, tinkamas turto vertės nustatymas galimas tik papildomos ekspertizės metu, įvertinus pareiškėjos prieštaravimuose nurodytas aplinkybes.

Pareiškėja teismo posėdžio metu nedalyvavo.

Skolininkė E. G. palaikė pareiškėjos skundą ir teigė, kad įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra žymiai didesnė nei nustatė turto vertintoja, atlikdama vertinimą, kadangi žemės sklypai yra vienas šalia kito, dirvožemis išlygintas, išrinkti akmenys, žemė yra gero našumo, atlikti gyvenamojo namo pagerinimai. Jos nuomone, žemės 1 ha kaina siekia apie 9000-10 000 Lt. Be to, vedamos derybos su išieškotoju dėl kreditavimo sutarties atnaujinimo ir sąlygų pakeitimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo I.Girdenienė, atsisakydama tenkinti skundą, nurodė, kad pareiškėjos prašymu 2012-12-20 buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti UAB „Aireda“. Remiantis 2013-02-27 UAB „Aireda“ nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktu, 2013-02-27 patvarkymu buvo nustatyta nekilnojamojo turto vertė: 7,68 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), es (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. 187 000 Lt; 8,25 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., 57 000 Lt. Pareiškėja D. G. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad parduodamo iš varžytinių turto vertė yra didesnė nei nurodyta 2013-02-27 UAB „Aireda“ pateiktame nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte. Nei pareiškėja D. G., nei skolininkė E. G. su nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktu nesusipažino, todėl jų teiginys, kad ekspertizė atlikta netinkamai, nepagrįstas. Skolininkė ir įkeisto turto savininkė vilkina priverstinio vykdymo procesą, žadėdamos skolą grąžinti, dėl ko vykdomoji byla buvo sustabdyta, bet, nepasirašius susitarimo dėl skolos grąžinimo, išieškotojo prašymu atnaujinta.

Teismo posėdžio metu antstolė prašė skundą atmesti.

Atsiliepimas

Išieškotojas atsiliepime į skundą nurodė, kad skolininkė E. G. su kreditoriumi nebendradarbiavo, vilkina skolos grąžinimą, teise samdyti kitą vertintoją nepasinaudojo, todėl skundas nepagrįstas, prašė jį atmesti, skundą nagrinėti, kreditoriaus atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Remiantis vykdomosios bylos Nr.(duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, kad antstolės I.Girdenienės vykdomas išieškojimas iš skolininkės E. G. AB SEB banko naudai pagal Telšių r. apylinkės teismo 2011-07-15 nutartį, kuria patenkintas kreditoriaus AB SEB bankas pareiškimas ir nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą turtą: 7,68 ha ir 8,25 ha žemės sklypus, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., nuosavybės teise priklausančius D. G., išieškant 55192,67 EUR negrąžinto kredito ir netesybas. Anstolė I.Girdenienė, vykdydama vykdomąjį dokumentą, 2011-10-18 patvarkymu Nr.S-9524, remdamasis UAB „Aireda“ turto vertės nustatymo aktu, įkainavo pareiškėjai D. G. vykdomajame dokumente nurodytą priverstinai parduodamą turtą, nustatydama, kad 7,68 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo su 2 ūkiniais pastatais ir daržine vertė 135 000 Lt, o 8,25 ha žemės sklypo vertė 55 000 Lt. Pareiškėjai nesutinkant su jai priklausančio parduodamo nekilnojamojo turto verte, antstolė 2012-12-20 patvarkymu paskyrė ekspertizę pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertei nustatyti ir pavedė ekspertizę atlikti UAB „Aireda“. Ekspertizės aktu Nr.MŽI13/02-053 nustatyta, kad 8,25 ha žemės sklypo vertė yra 57 000 Lt, o 7,68 ha žemės sklypo su statiniais vertė 187 000 Lt. Pareiškėja, nesutikdama su ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte, pateikė prieštaravimus dėl turto rinkos vertės nustatymo ir prašė paskirti papildomą ekspertizę, tačiau antstolė 2013-03-18 patvarkymu atsisakė skirti papildomą ekspertizę.

CPK 681 str. numato, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Tuo atveju, jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, o taip pat tais atvejais, kai antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Tačiau skolininko abejonės nėra besąlygiškas pagrindas antstoliui skirti ekspertizę, kadangi skolininkas, prieštaraujantis dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę, sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 str. 3 d.). Tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka antstolio nustatytos sumos už ekspertinį turo vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.), todėl jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Abejonių dėl atlikto turto vertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Todėl pareiškėja turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie pagrįstų, jog antstolio nustatyta turto vertė yra neteisinga. LR CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Prieštaravimuose dėl areštuoto turto įkainojimo ir prašyme skirti ekspertizę pareiškėja nurodė, kad atliekant nekilnojamojo turto vertinimą, nebuvo tinkamai įvertinti turto pagerinimai, nuo 2013-01-01 įsigalioję žemės vertės koeficientai, vertinamo turto pasiūla ir paklausa, išoriniai veiksniai, kas turėjo esminės reikšmės tinkamam turto vertės nustatymui.

Tačiau ginčydama areštuoto turto vertę, pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių UAB „Aireda“ ekspertizės metu nustatytą turto vertę. Pateiktas ekspertizės aktas parengtas atitinkamą kvalifikaciją turinčio turto vertintojo, todėl antstolis, nustatydamas turto vertę, juo pagrįstai vadovavosi. Iš pateikto ekspertizės akto matyti, jog vertinant gyvenamąjį namą, buvo atsižvelgta į vidaus patalpų būklę, inžinerines komunikacijas ir įrangą (l.17-19 akto), todėl nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad, vertinant nekilnojamą turtą, nebuvo atsižvelgta į turto pagerinimus. Pareiškėja teigdama, kad nebuvo tinkamai įvertinti nuo 2013-01-01 įsigalioję žemės vertės koeficientai, konkrečių duomenų apie jų dydžius ir įtaką vertinamiems žemės sklypams, nepateikė, dėl ko šie teiginiai yra tik deklaratyvūs. Nekilnojamasis turtas buvo įvertintas lyginamuoju metodu, palyginus analogiško arba panašaus turto sandorių kainas (akto l.24), renkant duomenis iš VĮ Registrų centro, apklausiant sandorių dalyvius, notarų biurus, nekilnojamojo turto prekybos įmones ir agentūras, informaciją kt. informacijos šaltiniuose ir internetinėje erdvėje, todėl teiginys, kad nebuvo tinkamai įvertinta vertinamo turto pasiūla ir paklausa, nepagrįstas.

Skolininkė teigdama, kad 1 ha žemės kaina būtų apie 9000 – 10000 Lt, šiems teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Pagal ekspertizės aktą 8,25 ha žemės sklypo vertė, apskaičiuota lyginamuoju metodu yra 57 000 Lt arba 6897 Lt už 1 ha. Tokia kaina nustatyta, palyginus jau įvykusių sandorių kainas, pritaikius pataisos koeficientus, nekilnojamojo turto objektas vertintas ekspertizės atlikimo laiku, t.y. neatsižvelgiant į tai, koks turtas (jo vertė) galėtų būti ateityje, todėl antstolis pagrįstai vadovavosi eksperto nustatytąja kaina. Vien ta aplinkybė, kad skolininkės nuomone žemės sklypų kaina turėtų būti didesnė, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo netinkamai atliktas nekilnojamojo turto įvertinimas.

Pagal formuojamą teismų praktiką antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių. Teismo vertinimu pareiškėjos pateikti prieštaravimai nekelia abejonių areštuoto turto verte, nes ją nustatant vadovautasi kvalifikuotų specialistų išvadomis. Ginčydama areštuoto turto vertę, nei pareiškėja, nei skolininkė nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte nurodytąją turto vertę. Tokie įrodymai nepateikti ir po teismo siūlymo pareiškėjai ir skolininkei pateikti įrodymus, jog įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra didesnė nei nustatytoji.

Teismui savo iniciatyva atlikus VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje paiešką pagal nekilnojamojo turto unikalų numerį nustatė, kad ginčo objektų vidutinė rikos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu yra mažesnė nei vertintojos nustatyta.

Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad nuo priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto pradžios antstolė laikėsi LR CPK 681 str. nuostatų dėl turto įkainojimo rinkos kainomis. Pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertizės aktu nustatytąją turto vertę, o taip pat įrodymų dėl nustatytos turto kainos neatitikimo rinkos vertei, todėl konstatuotina, kad, nesant abejonių dėl areštuoto turto rinkos vertės, antstolis neprivalo skirti ekspertizę ir už ją sumokėti.

Pažymėtina, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytinių metu, todėl pareiškėja, būdama įsitikinusi kitokia turto rinkos verte, galės LR CPK 704 str. nustatyta tvarka pati pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją.

Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams atlyginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (nutartį). Iš skolininkės paaiškinimų teismo posėdžio metu seka, kad skolininkė šiuo metu nėra suinteresuota turto realizavimu, jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės teisėtumu ir pagrįstumu, o kartu ir nustatyta turto rinkos verte, nei pareiškėja nei skolininkė nepateikė, todėl pakartotinės ekspertizės skyrimas tik užvilkintų vykdymo procesą.

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad antstolė, atsisakydama skirti pakartotinę (papildomą) nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, tinkamai vadovavosi teisės normomis, įvertino faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą patvarkymą, pareiškėjos skundas netenkintinas (LR CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi LR CPK 291, 291, 513, 725 str.,

nutarė:

skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Volskytė