Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-316-1072/2019

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-04-18
Bylos Nr.: 1-316-1072/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-32020-2018-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Eglė Venckienė
Kaltinamasis: E. D.
Nukentėjusysis: I. M. D., D. V.

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-316-1072/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32020-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4; 1.2.4.6.2.1; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 18 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant prokurorui V. J.,kaltinamajam E. D.,gynėjai advokatei D. D.,nukentėjusiosioms I. M. D., D. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, nesiregistruojantis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) 1993 m. vasario 3 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 98 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 46 straipsnio 3 dalį (pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį BK su pakeitimais ir papildymais) – 3 m. laisvės atėmimo, Lietuvos Respublikos 1993 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. 1-182 „Dėl amnestijos“ 1 straipsnio pagrindu nuo bausmės atleistas;

2) 1994 m. spalio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį (pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį BK su pakeitimais ir papildymais) – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

3) 1997 m. rugpjūčio 8 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) – 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2001 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 104 straipsnį, 271 straipsnio 3 dalį – 8 m. laisvės atėmimo, 2007 m. gegužės 11 d. lygtinai paleistas pagal 2007 m. gegužės 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį 1 m. 8 mėn. ir 25 d. iš Alytaus pataisos namų, 2007 m. spalio 12 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos namų panaikintas ir pasiųstas atlikti likusią neatliktos nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį;

5) 2010 m. spalio 6 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 5 mėn. laisvės atėmimo;

6) 2012 m. gegužės 9 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto;

7) 2012 m. rugpjūčio 29 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio l dalį – 85 parų arešto;

8) 2014 m. rugpjūčio 26 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 1 m. laisvės atėmimo, paleistas 2015 m. lapkričio 17 d. iš Alytaus pataisos namų, atlikęs bausmę;

9) 2017 m. sausio 5 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėn. laisvės atėmimo;

10) 2018 m. kovo 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. D. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2018 m. liepos 5 d., apie 21 val. 00 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,24 promilių girtumas), konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka sudavė savo sugyventinei D. V. į veidą, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus jis, virtuvėje, rankomis suėmė D. V. už plaukų ir juos tempė, t. y. tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nukentėjusiajai savo sugyventinei D. V. padarė kraujosruvą kairės akiduobės srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą.

E. D. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2018 m. rugsėjo 12 d., apie 10 val. 18 min., iš „Vynotekos” parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai, matant pardavėjai-konsultantei V. B., tyčia pagrobė svetimą turtą, t. y. vieną butelį viskio Jack Daniel's, 3 l talpos, 40 procentų, 85,99 eurų vertės, ir tokiu būdu padarė UAB „Gelsvai“ 85,99 eurų turtinę žalą.

E. D. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2018 m. rugsėjo 17 d., laikotarpyje nuo 14 val. 00 min. iki 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu (duomenys neskelbtini) numeriu, prie maršrutinių autobusų sustojimo stotelės esančių suoliukų, atvirai, matant nukentėjusiajai I. M. D., nuo suoliuko tyčia pagrobė nukentėjusiajai I. M. D. priklausančią rankinę su joje buvusiais 140 eurų, ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai I. M. D. 140 eurų turtinę žalą.

E. D. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 16 val. 50 min., parke, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją A. P., t. y. priėjęs iš už nugaros pastūmė rankomis A. P., dėl ko ji pargriuvo ant žemės, po ko iš nukentėjusiosios A. P. rankų panaudodamas jėgą ištraukė rankinę, t. y. tokiu būdu, nusikalstama veika, pagrobė svetimą nukentėjusiajai A. P. priklausantį turtą – rankinę su joje buvusiais 37 eurais, tai yra tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai A. P. 37 eurų turtinę žalą.

Byloje surinkti duomenys

Dėl smurto prieš D. V.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. D. dėl kaltinimo prisipažino pilnai, parodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat parodė, kad 2018 m. liepos 5 d. su sugyventine D. V. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ant suoliuko, esančio prie namų, sėdėjo kaimynės, prie kurių prisijungė D. V., jos vartojo alkoholį. Po to E. D. kartu su D. V. nuėjo į namo kiemą, kur toliau buvo vartojamas alkoholis. E. D. pripažįsta, kad smurtavo prieš sugyventinę D. V., bei parodė, kad konfliktą išprovokavo alkoholio vartojimas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos E. D. nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja D. V. susitaikė, sutinka su Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktu ieškiniu dėl D. V. gydymo išlaidų atlyginimo.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja kaltinamojo E. D. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (t. 2., b. l. 69, 70, 74).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, gynėjai sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jo kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. V. apklausta parodė, kad gyvena kartu su savo sugyventiniu E. D., jos pusbroliui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 8 metus laiko. Gyvena dviese, bendrų vaikų neturi. 2018 m. liepos 5 d. apie 19 val. 40 min. susirinko namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su kaimynais iš buto, pažymėto (duomenys neskelbtini) numeriu, K. K., jos sugyventiniu R. B., taip pat kieme buvo E. draugas V. K., jis yra minėtos kaimynės K. K. brolis. Kieme visi gėrė alų, kepė šašlykus. Apie 21 val. 00 min., kai prie stalo pjaustė pomidorus, prie jos priėjo E. D. ir be jokios priežasties sudavė vieną smūgį į kairį skruostą. Po suduoto smūgio ji nedelsiant nubėgo į vidų, į virtuvę, o E. D. ją vijosi. Taip pat atbėgo į vidų ir K. K., kuri ją apsikabino, kad E. D. daugiau nemuštų. Būnant virtuvėje E. D. patempė už plaukų, išrovė plaukų kuokštą. Jai skaudėjo. Kai E. D. dar bandė traukti jai už plaukų, prie jo pribėgo ir R. B. su V. K.. Jie laikė E. D. ir neleido jam smurtauti. Ji pati išsikvietė policiją. Apie tai pasakė ir E. D.. Jis sureagavo ramiai, apsirengė ir laukė. E. D. apie metus laiko negėrė alkoholio, bet būtent 2018 m. liepos 5 d. išgėrė ir, tikriausiai, jam kažkas užėjo, jo elgesio paaiškinti negali. Ji susitaikė su E. D. ir jam atleido (t. 1., b. l. 48, 49, 50).

Liudytoja K. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. D. ir D. V. yra kaimynai, kurie gyvena tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip ir ji. Ji gyvena bute, pažymėtame (duomenys neskelbtini) numeriu, o E. D. ir D. V. gyvena bute, pažymėtame (duomenys neskelbtini) numeriu. E. D. ir D. V. nėra susituokę, vaikų neturi, tik gyvena kartu. 2018 m. liepos 5 d., apie 19 val. 00 min., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), ji (K. K.) jos sugyventinis R. B. ir brolis V. K., D. V., E. D. kepė šašlykus, gėrė alkoholinius gėrimus. Tą vakarą jos prašymu D. V. pjaustė pomidorus. Ar tuo metu E. D. kumščiu sudavė D. V. į veidą, ji nematė, nes buvo ne kartą nuėjus į kambarį prie savo mažamečio sūnaus, taip pat buvo išėjusi į parduotuvę. Grįžusi iš parduotuvės savo buto virtuvėje rado verkiančią D. V., po to atėjo į virtuvę ir E. D.. D. V. su E. D. tarpusavyje žodžiu ginčijosi. Ji stovėjo tarp D. V. ir E. D., kaip suprato, tuo metu jau buvo iškviesta policija. Ji liepė E. D. išeiti iš buto ir jame netriukšmauti. E. D. išėjo, o D. V. liko namuose. Liudytojos akivaizdoje E. D. netempė D. V. už plaukų. Kas įvyko kieme, jos namuose, kai ji buvo išėjusi į parduotuvę, ji nežino, nes nematė. D. V. tik sakė, kad ji su E. D. susiginčijo, ar buvo mušama, nežino. Įvykio dieną ant D. V. jokių sužalojimų nepastebėjo, tik kitą dieną pastebėjo, kad D. V. kairė akis raudona. Prieš tai tarp kaimynų konfliktų negirdėjo ir nematė (t.1., b. l. 74, 75).

Liudytojas V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. liepos mėn., tikslios dienos ir laiko neatsimena, pas savo seserį K. K. jos namų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kepė šašlykus. Tą vakarą jis nemažai išgėrė alkoholio, todėl minėto vakaro įvykius blogai atsimena. Kiek atsimena, D. V. ir E. D., kartu su jais gėrė alų. Įvykio vakarą D. V. su E. D. tarpusavyje ginčijosi, dėl ko jie ginčijosi, negali pasakyti. Gali būti, kad jis įvykio vakarą skyrė E. D. ir D. V., tačiau pats to neatsimena. Nežino, ar E. D. sudavė D. V. per skruostą ar ne, ar jis ją tempė už plaukų. Tą vakarą matė atvykusius policijos pareigūnus, tačiau tuo metu nesuprato, dėl kokios priežasties jie atvyko. Kitą dieną K. K. sakė, kad E. D. išvežė policija, nes jis pakėlė ranką prieš D. V.. Taip pat sekančią dieną ar po kelių dienų D. V. paakyje matė mėlynę. Kiek jam yra žinoma, ne pirmą kartą E. D. su D. V. susipyksta, o po to susitaiko (t. 1, b. l. 78, 79).

Liudytojas R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. liepos mėn., tikslios dienos neatsimena, vakare, buvo namuose (duomenys neskelbtini), kieme kartu su sugyventine K. K., V. K. kepė šašlykus. Tą vakarą prie jų prisijungė ir kaimynas E. D. ir jo sugyventinė, kurios vardo ir pavardės nežino. Tą vakarą visi gėrė alkoholinius gėrimus. Iš to vakaro atsimena, kad tarp E. D. ir jo sugyventinės kilo žodinis konfliktas. Kilus triukšmui jis jiems liepė išeiti į kiemą. Jiems išėjus, jis užsidarė savo namuose. Jis nematė, kaip E. D. savo sugyventinei sudavė per veidą ar tempė už plaukų, minėtą vakarą girdėjo tik žodinį konfliktą tarp E. D. ir jo sugyventinės. Kitą dieną K. K. sakė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau jis jų nematė. Kitą dieną nebuvo susitikęs su E. D. drauge ir nematė jos sužalojimų. Nežino, kodėl jie teigia, kad įvykio vakarą jis juos skyrė, nes taip nebuvo (t. 1., b. l. 82-83).

Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2018 m. liepos 5 d., apie 21 val. 00 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme E. D. sumušė savo sugyventinę D. V. trenkdamas ranka į veidą bei spardydamas į įvairais kūno vietas, tuo sukeldamas fizinį skausmą (t. 1., b. l. 20-22).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad 2018 m. liepos 5 d. apžiūrėta įvykio vieta prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kieme randasi stalas, ant kurio sukrauti įvairūs indai, maisto produktai. Praviros medinės duris, pro kurias patenkama į buto koridorių, kurio dešinėje pusėje praviros durys į virtuvę, kurioje kairėje pusėje prie sienos stovi šaldytuvas, stalas, ant kurio sudėti maisto produktai, indai, įrankiai. Priešais įėjimo duris stovi medinė spintelė, ant kurios padėta keptuvė, kurioje sumauti ant iešmo šašlykai. Apžiūrėjus įvykio vietą daiktų, turinčių reikšmės bylos tyrimui nerasta (t. 1., b. l. 23-28).

Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų kvito nustatyta, kad E. D. 2018 m. liepos 5 d., 21 val. 50 min., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0422“ nustatytas 1,24 promilės neblaivumas, D. V. 2018 m. liepos 5 d., 22 val. 40 min., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0422“ nustatytas 1,64 promilės neblaivumas (t. 1., b. l. 39).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas R. L. pateikė išvadą, kad D. V. padaryta kraujosrūva kairės akiduobės srityje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1., b. l. 62).

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis E. D. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus, jog 2018 m. liepos 5 d. konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka sudavė savo sugyventinei D. V. į veidą, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus jis, virtuvėje, rankomis suėmė D. V. už plaukų ir juos tempė, t. y. tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nukentėjusiajai savo sugyventinei D. V., su kuria kartu gyvena apie 8 metus laiko, padarė kraujosruvą kairės akiduobės srityje. Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad sužalojimai padaryti galimai aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1., b. l. 62-63). Teismas, remdamasis aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais, ištirtais teisiamojo posėdžio metu, vertina, kad E. D. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

E. D. parodymus patvirtina nukentėjusiosios D. V. parodymai bei kita rašytinė byloje esanti medžiaga. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju be kaltinamojo prisipažinimo yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti kaltinamojo E. D. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl atviros vagystės iš I. M. D.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. D. parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta pilnai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2018 m. rugsėjo 17 d., jis vaikščiodamas mieste, pastebėjo ant suoliuko sėdinčią močiutę ir šalia jos buvusią rankinę. Kadangi jam (E. D.) labai reikėjo pinigų, jis, priėjęs minėtai močiutei iš už nugaros, paėmė šalia jos buvusią rankinę ir nuėjo. Dabar negali pasakyti, ar močiutė jį matė, šaukė, nepamena. E. D. iš pavogtos rankinės išėmė pinigus, o pačią rankinę išmetė. Dėl padarytos veikos gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios, žada atlyginti žalą.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo E. D. duotiems parodymams (t. 2., b. l. 96, 97).

Nukentėjusioji I. M. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 14 val. 00 min. – 15 val. 00 min., ji sėdėjo ant suoliuko (duomenys neskelbtini), esančio arčiau įėjimo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Kairėje pusėje ant suoliuko buvo pasidėjusi rankinę. Matė, jog nuo parduotuvės ėjo apie 20 m., nedidelio ūgio, šviesių plaukų vaikinas, vilkintis tamsią striukę ir mėlynus džinsus. Ji nusisuko žiūrėdama į stotelę ir staiga pamatė, kad šis jaunuolis pačiupo nuo suolelio jos rankinę, ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jaunuolio nepažįsta, veido neįsidėmėjo. Rankinė buvo sena, vertės neturėjo. Rankinėje buvo išduota asmens tapatybės kortelė, pensininko pažymėjimas, taip pat buvo Eurovaistinės, Camelia vaistinės, Rimi, Maxima, Iki nuolaidų kortelės, trijų raktų ryšulys, 140 eurų (dvi kupiūros po 50 eurų, viena 20, viena 10 ir dvi po 5 eurus kupiūros), banko Luminor kortelė. Su pagrobta banko kortelė pinigai nebuvo nuimti. Pati piniginė jau neturėjo vertės. Daiktai jai nebuvo grąžinti (t. 1., b. l. 162-164, 165-166).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstmą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad I. M. D. pranešė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., laikotarpiu tarp 14 val. 00 min. ir 15 val. 00 min., jai būnant (duomenys neskelbtini), sėdint ant suoliuko už autobusų stotelės, priėjęs prie jos jaunuolis pagrėbė rankinuką, padėtą šalia jos ant suoliuko ir pradėjo bėgti kiemais link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Jai pradėjus vytis iš paskos jaunuolį ir šaukiant, jog jis sustotų, jaunuolis pabėgo. Rankinuke buvo 140 eurų, asmens tapatybės kortelė, banko Luminor atmintinė kortelė su užrašytu sąskaitos numeriu, raktai nuo namų ir įvairios nuolaidų kortelės. Viso padaryta žala yra 140 eurų. Po pareiškimo priėmimo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Už autobusų sustojimo aikštelės bei (duomenys neskelbtini) kiosko yra matomas parkas, kuriame yra trys mediniai, rudos spalvos suolai. Apžiūrėjus įvykio vietą, nusikaltimo pėdsakų nerasta, neužfiksuota (t. 1., b. l. 142-148).

Žemesnės instancijos teismas

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra ne kartą išaiškinęs, kad atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008; 2K- 136/2011; 2K- 91/2013). Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad kaltinamasis E. D., matant nukentėjusiajai I. M. D., pagrobė jai priklsausančią rankinę su joje buvusiais 140 eurų. Turto pagrobimas įvykdytas atvirai, todėl veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Teismas, įvertinęs šiuos aukščiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo E. D. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. atvirą svetimo turto vagystę, visiškai įrodyta.

Dėl atviros vagystės iš parduotuvės „Vynoteka“

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. D. dėl nusikaltimo prisipažino pilnai ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 20 d., jis nuėjo į parduotuvę „Vynoteka“, kuri yra (duomenys neskelbtini), pastebėjęs, jog parduotuvėje beveik nėra žmonių, paėmė šalia buvusį didesnės talpos butelį su alkoholiniu gėrimu, ir iš parduotuvės išėjo. Girdėjo, lyg kažkas šaukė, bet nekreipė dėmesio. Kadangi jam labai reikėjo pinigų, pavogtą butelį pardavė už 40 eurų. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, žada atlyginti padarytą žalą.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo E. D. duotiems parodymams (t. 2., b. l. 85, 86).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja V. B., apklausta ikitesiminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 12 d., jai dirbant parduotuvėje „Vynoteka“, atėjo nepažįstamas vyriškis, kuris buvo apsivilkęs mėlynos spalvos striukę, užsidėjęs akinius. Ji kasoje aptarnavo klientus. Juos aptarnavusi atsisuko į parduotuvės išėjimo duris. Tada apie 10 val. 19 min. pamatė, kaip tas vyras ėjo link kasos. Vėliau jis pasuko link išėjimo, kuris veda tiesiai į gatvę. Atidžiau pažiūrėjusi pamatė, kad jis nuleidęs rankas žemyn nešasi didelį 3 litrų talpos alkoholinio gėrimo viskio „Jack Daniel 31 40“ butelį, kurio vertė yra 85,99 eurų. Tada ji pradėjo jam rėkti: „kur einate, stokite, grįžkit, kur nešate“. Vyras į jos rėkimą nereagavo ir pradėjo greičiau eiti. Ji pradėjo bėgti paskui, prieš tai sudvejojusi ar vytis, nes bijojo palikti kasą be priežiūros. Išbėgusi į lauką jo jau nebematė. Vienas vyriškis buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, sėdėjo automobilyje, t. y. O. O., pasakė, kad tas vyras apsivilkęs mėlyna striuke nubėgo link (duomenys neskelbtini), matė jo rankose didelį butelį tamsios spalvos skysčio. Apie įvykį informavo parduotuvės vedėją (t. 1., b. l. 136).

Liudytojas O. O., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. savo automobiliu atvažiavo prie „Senukų“ prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini). Jis užėjo į „Vynotekos“ parduotuvę, kurioje sutiko buvusį kaimyną E. D.. Trumpo pokalbio metu E. D. pasakė: „atėjau apsipirkti, močia pensiją gavo“. Liudytojas nusipirko brendžio butelį ir išėjo. E. D. tuo metu dar vaikščiojo po parduotuvę. Liudytojas sugrįžo į automobilį ir laukė draudėjos. Maždaug po 5 minučių pamatė, kad iš „Vynotekos“ parduotuvės išbėgo E. D., o netrukus paskui ir parduotuvės darbuotoja. E. D. rankose laikė vieną didelį butelį, galimai alkoholinio gėrimo. Pardutuvės darbuotoja priėjo prie liudytojo ir paklausė, kur nubėgo vyriškis. Jis parodė link „Statybų duonos“ (t. 1., b. l. 140, 141).

Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad buvo gautas pranešimas, jog 2018 m. rugsėjo 12 d., 10 val. 18 min., iš parduotuvės „Vynoteka“, esančios (duomenys neskelbtini), E. D. atvirai pagrobė alkoholinio gėrimo „Jack Daniel 31 40“, kurio vertė yra 85,99 eurų (t. 1., b. l. 86-87).

Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti bendrame „Senukų“ ir „Vynotekos“ parduotuvių pastate. „Vynoteka“ turi atskirą įėjimą nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Užėjus pro tą įėjimą, patenkama į patalpą, kurios kairėje yra kasos, už kasos salė su prekėmis. Tiesiai stovi rakinamos spintelės. Dešinėje kitas įėjimas iš „Senukų“ parduotuvės. Pasukus į kairę ir įėjus į salę, kurioje sudėti alkoholiniai gėrimai, prie kairės sienos maždaug 5 metrų atstumu nuo kasos stalažo apatinėje lentynoje sudėti didžiausi alkoholinių gėrimų buteliai. Salė stebima keturiomis vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos įrankių, pėdsakų nerasta ir nepaimta (t. 1., b. l. 88-94).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad atidarius vaizdo įrašą matomos prekybinių patalpų vaizdas, t. y. alkoholinių gėrimų lentynos. Prekybinėse patalpose yra dvi moterys ir vyriškis. Moterys yra kompiuterio ekrano kairėje pusėje, vyras – dešinėje. Abi moterys vilki vyšninės spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėlius. Abi moterys yra galimai įmonės darbuotojos. Viena iš šių moterų toliau apžiūros metu vadinamos „darbuotoja 1“, kita „darbuotoja 2“. Vyriškis tamsių trumpų plaukų, vidutinio ūgio, lieso kūno sudėjimo. Vyriškis užsidėjęs regėjimui skirtus akinius. Akinių stiklas skaidrus, rėmelis galimai mėlynos spalvos. Vyriškis vilki mėlyną sportinį megztinį, per priekį užsegama užtrauktuku, megztinis yra su baltu užrašu „ITALIA“, taip pat vilki mėlynus džinsus. Toliau vyriškis apžiūros metu įvardytas kaip „asmuo 1“. Vaizdo įrašo trukmė 4 min. 59 sek. Vaizdo įraše matyti, kad prekybos salėje „asmuo 1“ žiūri (stebi) į darbuotojas. Vaizdo įrašo 24 sek. „asmuo 1“ dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo zonos. 45 sekundėje „asmuo 1“ pasirodo vaizdo kameros stebėjimo zonoje. Po to vaizdo įraše matyti, kaip „asmuo 1“ toliau stebi aplinką, t. y. žiūri į dirbančias darbuotojas. Vaizdo įrašo 1 min. 20 sek. „asmuo 1“ dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo zonos, tačiau 1 min. 29 sek. vaizdo kameros fiksuoja „asmenį 1“, kuris savo dešinėje rankoje neša butelį, galimai alkoholinio gėrimo. Butelis su juodai balta etikete. Butelis galimai su rudos spalvos skysčiu. Vaizdo įrašo 1 min. 37 sek. matyti, kaip „asmuo 1“ praeina pro parduotuvės kasą už alkoholinio gėrimo butelį nesusimokėjęs. Tuo metu „darbuotoja 1“ žiūri į „asmenį 1“. Po to vaizdo įraše matyti, kaip „darbuotoja 1“ palieka kasą ir nubėga paskui „asmenį 1“, kuris iš prekybinių patalpų pasišalina pro įėjimo/išėjimo duris. Vaizdo įrašo 2 min. 5 sek. matyti, kaip „darbuotoja 1“ išbėga į lauką, t. y. dingsta iš vaizdo kamerų stebėjimo zonos. Vaizdo įrašo 2 min. 48 sek. matyti, kad „darbuotoja 1“ grįžta į prekybos patalpą. Toliau esančiame vaizdo įraše nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Kiti vaizdo įraše esantys asmenys su tiriama nusikalstama veika nėra susiję, nes jie yra atsitiktiniai pirkėjai. Peržiūrint kitą vaizdo failą, matomos prekybinių patalpų vaizdas, t. y. kompiuterio ekrano kairėje matoma lentynos dalis, o viduryje paletės su galimai alaus skardinėmis. Ant palečių yra užrašas „Heineken“. Kompiuterio kairėje, viršuje yra baltai užrašyta „2018-09-12 09:17:03“, galimai vaizdo įrašo darymo data ir laikas. Vaizdo įrašo trukmė 4 min. 54 sek. Vaizdo įrašo 1 min. 2 sek. (viršuje esantis laikas rodo 09:18:05) matoma, kaip „asmuo 1“ iš apatinės lentynos paima tą patį galimai alkoholinio gėrimo butelį, kuris buvo aprašytas pirmojo vaizdo įrašo apžiūros metu. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra. Peržiūrint sekantį vaizdo failą, matomos prekybinių patalpų vaizdas, t. y. įėjimas/išėjimas į prekybos patalpą, kasa. Kasoje tuščia, t. y. darbuotojų nėra. Kompiuterio kairėje, viršuje yra baltai užrašyta „2018-09-12 09:17:03“, galimai vaizdo įrašo darymo data ir laikas, o dešinėje, apačioje – užrašas „kasa“. Vaizdo įrašo 57 sek. (viršuje esantis laikas rodo 09:18:57) matyti, kaip į kasą ateina „darbuotoja 1“, kuri aptarnauja prikėjus. Kiti vaizdo įraše esantys asmenys su tiriama nusikalstama veika nėra susiję, nes jie yra atsitiktiniai pirkėjai. Vaizdo įrašo 1 min. 19 sek. (viršuje esantis laikas rodo 09:19:18) matyti, kaip kasoje „darbuotoja 1“ yra atsistojusi ir žiūri įėjimo/išėjimo durų pusės link, tuo metu pro „darbuotoją 1“ ir kasas sparčiu žingsniu praeina „asmuo 1“, kuris už jokias prekes kasoje neatsiskaito. „Asmuo 1“ išeina pro įėjimo/išėjimo duris. Vaizdo įrašo 1 min. 25 sek. (viršuje esantis laikas rodo 09:19:25) matyti, kaip „darbuotoja 1“ pradeda bėgti paskui „asmenį 1“ ir išbėga iš parduotuvės. Vaizdo įrašo 2 min. 29 sek. (viršuje esantis laikas rodo 09:20:29) matyti, kaip „darbuotoja 1“ grįžta į prekybos patalpas. Vaizdo įrašo 2 min. 43 sek. (viršuje esantis laikas rodo 09:20:43) matyti, kaip į kasą ateina „darbuotoja 2‘. Toliau esančiame vaizdo įraše nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Kiti vaizdo įraše esantys asmenys su tiriama nusikalstama veika nėra susiję, nes jie yra atsitiktiniai pirkėjai. Vaizdo įrašuose matomas vyriškis, t. y. „asmuo 1“, atpažintas, nes tai yra policijai gerai žinomas asmuo E. D. (t. 1., b. l. 101-124).

Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad kaltinamasis E. D. atvirai pagrobė svetimą, UAB „Gelsva“ parduotuvei „Vynoteka“ priklausantį turtą – vieną butelį viskio „Jack Daniel's“, 3 l talpos, 40 procentų, 85,99 eurų vertės, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo, tokiais savo neteisėtais veiksmais padarydamas parduotuvei „Vynoteka“ 85,99 eurų turtinę žalą, todėl kaltinamojo E. D. veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Dėl plėšimo

Teisamojo posėdžio metu kaltinamasis E. D. dėl nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d., eidamas į namus, šalia miesto turgaus pamatė einančią moteriškę. Apsidairęs, jog aplink nėra žmonių, E. D. pastūmė minėtą moteriškę ir iš jos atėmė rankinę. Atėmęs iš moters rankinę, E. D. pasileido bėgti Deltuvos gatvės link, kur jį sulaikė policijos pareigūnai. Pamatęs priešais atvažiuojančią policijos pareigūnų mašiną, E. D. pavogtą rankinę išmetė. Tokį E. D. elgesį išprovokavo tai, kad tuo metu jam labai reikėjo pinigų. Dėl tokio savo elgesio E. D. nuoširdžiai gailisi, žada ateityje nebenusikalsti, keisti gyvenimo būdą.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo E. D. duotiems parodymams (t. 2., b. l. 119, 120).

Nukentėjusioji A. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 16 val. 50 min., ėjo nuo (duomenys neskelbtini) pagrindinio turgaus per parką namų link, kada pajuto stiprų stūmimą iš nugaros ir pargriuvo, dėl ko užsigavo kojų kelius, o tuo metu vaikinas, kurio neįsidėmėjo nei aprangos, nei kūno sudėjimo, nei veido, griebė už jos šviesios rankinės, kurioje buvo piniginė su „Swedbank“ debetine kortele, įvairios prekybos centrų nuolaidų kortelės, 37 eurai, kurių kupiūros 20, 10, 5 ir dvi monetos po 1 eurą ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Taip pat rankinėje buvo namų raktai, akiniai. Kas tai per asmuo, neatpažino, atpažinti taip pat negalėtų. Civilinio ieškinio nereikš, nes finansinės žalos nepatyrė (t. 2., b. l. 13).

Liudytojas M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 16 val. 50 min., dirbo kartu su S. S., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) miesto centro pusės. Priartėję prie autobusų sustojimo stotelės, esančios netoli parko, kuris yra tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių pusės, pastebėjo nuo parko link autobusų sustojimo stotelės atbėgantį žinomą E. D.. Jis pribėgęs prie autobusų sustojimo stotelės, jau būdamas beveik lygiagrečiai su tarnybiniu automobiliu, pakėlė savo ranką tarsi norėdamas pamoti link parko pusės. Ties pilvu jis kažką laikė. Liudytojas su S. S. iš pradžių pravažiavo pro jį, bet nutolę vos kelis metrus, sustojo ir grįžo važiuodami atbulomis. Visą laiką liudytojas stebėjo E. D. per šoninį galinio vaizdo dešinės pusės veidrodėlį. Tuo metu E. D. užlindo už metalinės autobusų sustojimo stotelės korpuso. Pradžioje jie su kolege privažiavę prie stotelės atbulomis ir atsidarę tarnybinio automobilio langą kalbino prie stotelės stovintį E. D.. Jis rankose jau nieko neturėjo. Jo klausė, ką jis prieš akimirką turėjo rankose ties pilvu. E. D. neigė kažką turėjęs. Liudytojas prašė E. D. sėstis į tarnybinio automobilio galą, bet jis nesėdo. Jis tik atsidaręs galines automobilio dureles stoviniavo šalia, bet galiausiai ištaręs žodžius „ai tingiu“ pasileido bėgti link (duomenys neskelbtini) miesto pusės. Liudytojui su kolege kilo įtarimas, ką jis prieš akimirką galimai laikė prie savęs ties pilvu, todėl abu išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo už autobusų sustojimo stotelės metalinio korpuso. Už jo yra krūmynais apžėlusi privati teritorija. Krūmuose tarp visokių šiukšlių pastebėjo gulinčią šviesiai rudos spalvos moterišką rankinę dvejomis petnešomis. Kolegė šią rankinę pradžioje nufotografavo, po to ją paėmė. Rankinėje buvo žaliai juodos spalvos piniginė, kurioje buvo parduotuvių nuolaidų kortelės, A. P. vardu išduota banko AB Swedbank mokėjimo kortelė, 37 eurai. Rankinėje dar buvo akinių dėklas. Su kolege įtarė, kad E. D. pavogė šią rankinę. Iš karto radijo ryšio priemone informavo budėtoją ir kitus tuo metu dirbusius ekipažus, kad dėl galimai nusikalstamos veikos reikalinga pristatyti į policijos komisariatą E. D.. Šią rankinę nusinešė į tarnybinį automobilį, nusistatė moters, kuriai galimai priklauso rankinė, adresą. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link A. S. gatvės pusės, kada pamatė nuo parko pusės atbėgančią link jų moterį, kuri mojavo rankomis. Ji pasakė, kad iš jos ką tik parke pagrobė rankinę. Moteris buvo uždususi, sunkiai kvėpavo. Su kolege parodė krūmuose rastą rankinę, moteris patvirtino, kad tai jos. Moteris peržiūrėjusi rankinėje buvusius daiktus, teigė, kad rankinėje yra visi jos turėti daiktai. A. P. aiškino, jog ji ėjo parku namo, kai kažkas ją iš už nugaros stipriai stumtelėjo į priekį ir ji griuvo ant žemės, užsigavo kelius. Ji sakė, kad iš jos rankos kažkas išplėšė ir pagrobė jos turėtą rankinę. Ji pastebėjo, kad tai buvo vyriškis, detaliau bruožų neįvardijo. Kartu su šia moterimi grįžo į įvykio vietą, kurią apžiūrėjo S. S.. Apie įvykį informavo budėtoją, po ko kartu su nukentėjusiąja moterimi grįžo į policijos komisariatą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 2., b. l. 52, 53).

Liudytoja S. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino liudytojo M. B. duotus parodymus (t. 2., b. l. 56, 57).

Iš protokolo-pareiškimo nustatyta, kad pareiškėja A. P. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 16 val. 50 min., ji ėjo nuo (duomenys neskelbtini) pagrindinio turgaus per parką namų link, kada pajuto stiprų stumimą iš nugaros ir pargriuvo, dėl ko užsigavo kojas, t. y. kelius, o tuo metu vaikinas, kurio neįsidėmėjo nei aprangos, nei kūno sudėjimo, nei veido, griebė jai už šviesios rankinės, kurioje buvo piniginė su Swedbank debetine kortele, įvairios prekybos centrų nuolaidų kortelės, 37 eurai, kurių kupiūros 20, 10, 5 ir dvi monetos po 1 eurą ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Taip pat rankinėje buvo namų raktai, akiniai. Minėto ją užpuolusio asmens A. P. nepažino, jo atpažinti negalėtų (t. 1., b. l. 192-193).

Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 16 val. 50 min., policijos pareigūnai M. B. ir S. S. patruliuodami (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, pastebėjo iš parko į (duomenys neskelbtini) išbėgantį E. D., kuris kažką nešėsi užsikišęs už maikutės. E. D. pro tarnybinį automobilį prabėgo link autobusų stotelės. Policijos pareigūnams tarnybiniu automobiliu grįžtant atbuline eiga, E. D. užlindo už autobuso stotelės ir išlindęs jau nieko su savimi neturėjo. E. D. paragintas sėsti į tarnybinį automobilį pasileido bėgti. Policijos pareigūnams priėjus prie krūmų pastebėjo šviesios spalvos moterišką rankinę, kurią patikrinę nustatė, kad tai A. P. daiktai, pinigai. Apžiūrėję įvykio vietą, pajudėjo link minėtos moters gyvenamosios vietos, kur netrukus iš parko pastebėta link pareigūnų ateinanti moteris. Minėta moteris paaiškino, kad ją einant parke iš nugaros kažkas labai stipriai pastūmė, dėl ko ji krito ir užsigavo kojas, o jaunuolis griebė už jos rankinės ir nubėgo Deltuvos gatvės link (t. 1., b. l. 190).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. atvykus į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės, sustojus apie 50 metrų nuo (duomenys neskelbtini) pusės po dešine kelio puse, išlipusi iš automobilio nukentėjusioji A. P. nurodė eiti į parką, esantį po dešine kelio puse. Paėjus apie 150 metrų nukentėjusioji A. P. nurodė vietą, kurioje nepažįstamas asmuo stipriai pastūmė ją, dėl ko ji parkrito ant žolės ir minėtas vyras iš jos rankų išplėšė jai priklausančią rankinę. Tuomet nukentėjusioji nurodė, kad ją užpuolęs ir rankinę atėmęs vyras nubėgo link (duomenys neskelbtini), pusės ir dingo krūmuose. Tuomet už 150 metrų į (duomenys neskelbtini) pusę, prie (duomenys neskelbtini) autobusų stotelės krūmuose rasta V. P. priklausanti rankinėje (t. 1., b. l. 194-199).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas R. L. pateikė išvadą, kad A. P. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota (t. 2., b. l. 31).

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis E. D., apklausiamas teisme, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina ir teisme ištirti ir anksčiau išdėstyti įrodymai, kuriuos įvertinęs teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog E. D., panaudodamos fizinį smurtą prieš A. P., pagrobė iš jos svetimą, tai yra, A. P. priklausantį turtą – rankinę su joje buvusiais daiktais. Darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia: panaudodamos fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir pagrobdamos svetimą turtą, jis suvokė, kad veikia prieš turto savininkės valią, kad grobia svetimą turtą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. D., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai ir tris apysunkius tyčinius nusikaltimus nuosavybei), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis anksčiau teistas (t. 2., b. l. 161-165, 166-168), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka už vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 3., b. l. 8-41), nėra įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą (t. 2., b. l. 69, 154), nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje (t. 3., b. l. 5, 6).

Kaltinamasis E. D. turi neišnykusį teistumą už vagystę, buvo baustas arešto bausme (t. 3., b. l. 1-4), po arešto bausmės atlikimo (t. 2., b. l. 165), E. D. naujų administracinių nusižengimų nepadarė, nors dabar E. D. teisiamas dėl 3 nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, padarytų 2018 m. rugsėjo mėnesį, dėl 1 veikos žmogaus sveikatai, padarytos 2018 m. liepos mėnesį, tačiau po šių nusikalstamų veikų padarymo jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis E. D. jau ne kartą buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, žmogaus sveikatai, daugumą nusikalstamų veikų padarė siekdamas finansinės naudos, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė, išreiškė kritinį požiūrį į savo elgesį, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio, žadėjo nusikalstama veiką padarytą žalą atlyginti, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus arešto bausmę.

Nustatydamas arešto bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, kuri nėra didelė, į tai, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, E. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą skirtinos arešto bausmės dydis nustatytinas artimesnis šios bausmės minimaliai ribai, už nusikalstamų veikų, numatytų 178 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai) skirtinų bausmių dydis nustatytinas artimesnis šios bausmės vidurkiui, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtinos bausmės dydis artimesnis jo vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, ir pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, ir galutinis skirtinos subendrintos bausmės dydis, pagal BK 63 straipsnio 7 dalį, negali viršyti BK nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kaltinamajam E. D. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. D. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. pavogtą iš parduotuvės „Vynoteka“ viskio Jack Daniel's, 3 l talpos butelį pardavė už 40 eurų.

Atsižvelgiant į išdėstytas ir teisiamojo posėdžio metu ištirtas aplinkybes, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 72 straipsnio, pagrindu kaltinamajam E. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 40,00 (keturiasdešimt) eurų, gautų iš nusikalstamos veikos, tai yra, pardavus pavogtą viskio butelį, konfiskavimas valstybės naudai.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje baudžiamojoje byloje UAB „Gelsva“ buvo pripažinta civiline ieškove ir pareiškė 85,99 eurų dydžio civilinį (t. 1., b. l. 131). Civiliniame ieškinyje nurodyta žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir motyvuotas, be to, kaltinamasis pripažino šį civilinį ieškinį, jo dydžio neginčijo, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 35,34 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiosios A. P. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 2., b. l. 44-45). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo E. D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 35,34 eurų turtinė žala.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. M. D. pareiškė civilinį ieškinį 140 eurų sumai (t. 1., b. l. 169), kadangi tokią žalą nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo E. D. neteisėtų veiksmų. Civiliniame ieškinyje nurodyta žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir motyvuotas, be to, kaltinamasis pripažino šį civilinį ieškinį, jo dydžio neginčijo, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl kitų klausimų

2018 m. rugsėjo 21 d. A. P. savanoriškai pateikė daiktus: žaliai-juodą moterišką piniginę, AB Swedbank debetinė kortelę, pinigus, Rimi nuolaidų kortelę, Iki nuolaidų kortelę, Ačiū nuolaidų kortelę, akinius, šviesią moterišką rankinę (t. 2., b. l. 17-18), kurie apžiūrėti 2018 m. rugsėjo 21 d. apžiūros metu (t. 2., 19-27) bei pagal pakvitavimą grąžinti A. P. (t. 2., b. l. 28).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmeną (1 vnt. CD voke) su vaizdo ir garso įrašais, D. V. savanoriškai pateiktą (duomenys neskelbtini) gydytojo išrašą (t. 1., b. l. 54), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje byloje.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, pagal kurį viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama vienai arešto parai, į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas E. D. sulaikymo laikas nuo 2018 m. liepos 5 d., 21 val. 40 min. iki 2018 m. liepos 6 d., 17 val. 44 min. (t. 2., b. l. 63, 141), t. y. viena diena.

2018 m. liepos 6 d. nutarimu, 2018 m. spalio 3 d. nutarimu E. D. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2., b. l. 142-145), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintinos.

2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimu E. D. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2., b. l. 146-148), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje bei paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. rugsėjo 12 d. vagystė) bei paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. rugsėjo 17 d. vagystė) bei paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje bei paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 7 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu E. D. paskirti subendrintą 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. D. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę, bausmę paskiriant atlikti areštinėje.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 72 straipsnio pagrindu kaltinamajam E. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40,00 (keturiasdešimt) eurų, gautų iš nusikalstamos veikos, konfiskavimą valstybės naudai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo E. D. sulaikymo dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti E. D. suėmimo laiką nuo 2018 m. liepos 5 d., 21 val. 40 min. iki 2018 m. liepos 6 d., 17 val. 44 min., tai yra vieną dieną.

E. D. 2018 m. liepos 6 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

E. D. 2018 m. spalio 3 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

E. D. rugsėjo 25 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmeną (1 vnt. CD voke) su vaizdo įrašais, D. V. pateiktą VšĮ „Ukmergės ligoninė“ gydytojo išrašą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje byloje.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo E. D. priteisti turtinei žalai atlyginti civiliniams ieškovams: UAB „Gelsva“ – 85,99 (aštuoniasdešimt penkis eurus devyniasdešimt devynis centus) eurus; Vilniaus teritorinei ligonių kasai –35,34 (trisdešimt penkis eurus trisdešimt keturis centus) eurus; I. M. D. – 140 (vieną šimtą keturiasdešimt) eurų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė