- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- I-8410-484/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02858-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau - MGK) 2014-05-21 sprendimą Nr. S-96 (7-33/2014); 2) įpareigoti MGK išnagrinėti skundo dalį dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM, atsakovas) 2013-05-28 rašto Nr. (32.41-GPM)-RM-3365; 3) įpareigoti VMI prie FM grąžinti 2013-06-07 administraciniame sprendime Nr. (20.16-06)-331-40487 nurodytą 100 Lt žyminį mokestį.
Skunde nurodė, kad valstybės biudžetui neskolingas. Atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai žyminio mokesčio permoką įskaitė gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) nepriemokai padengti. Pareiškėjo manymu, nei iš Kauno apskrities VMI 2013-06-03 išvados dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) Nr. 2601666, kuria remiantis priimtas ginčijamas VMI prie FM sprendimas, nei iš ginčijamo sprendimo negalima spręsti, kokiems jo įsisikolinimams padengti buvo panaudota turima 100 Lt žyminio mokesčio permoka. Pareiškėjas teigė, kad VMI ir MGK privalėjo išreikalauti duomenis apie jam nustatytą žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar vis dar slepiamą padarytą žalą.Teigia, kad Lietuvos valstybės įsiskolinimas jam yra daug didesnis (1079380 Lt), todėl ne jis turi sumokėti mokestinę nepriemoką, o atsakovas nurodytą sumą, kaip permoką, jam privalo grąžinti. Akcentavo, kad Kauno apygardos teismas 2013-05-17 nutartimi patvirtino 100 Lt žyminio mokesčio permoką, tačiau pagal mokesčių administratoriaus turimus dokumentus buvo nepagrįstai fiksuota jo skola valstybei, t. y., kad jis už 2012 metus turėjo tariamai susidariusią 11659 Lt GPM nepriemoką.
Nurodė, kad MGK nepagrįstai mokesčių administratoriaus 2013-05-28 sprendimą Nr. (32.41-GPM)-RM-3365 laikė informacinio pobūdžio raštu ir atsisakė nagrinėti skundo dalį dėl šio sprendimo teisėtumo. Pareiškėjo tvirtinimu, šis dokumentas yra administracinis sprendimas dėl mokestinio ginčo, kurį pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 151 straipsnio nuostatas MGK privalėjo nagrinėti. Šiuo VMI prie FM raštu atsakovas apskaičiuoja ir nurodo sumokėti mokestį, taip pat atsisako tenkinti 2013-05-01 prašymą grąžinti mokesčio permoką (1-3 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas VMI prie FM su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime (18-19 b. l.) nurodė, kad mokesčių permokos grąžinimo procedūra atliekama vadovaujantis MAĮ nustatyta tvarka, t. y. mokesčių mokėtojui grąžinama permokos suma, kuri liko jos sumą įskaičius nepriemokai padengti. Kitaip tariant, jei mokesčių mokėtojas neįvykdo mokestinės prievolės, už jį ją įvykdo mokesčių administratorius, padengdamas nepriemoką fiksuojama permoka.
Paaiškino, kad Kauno apskrities VMI (toliau - Inspekcija) gavo pareiškėjo 2013-05-28 prašymą grąžinti žyminio mokesčio permoką. Inspekcija 2013-06-03 išvadoje Nr. 2601666 nurodė, jog pagal Kauno apygardos administracinio teismo 2013-05-17 nutartį administracinėje byloje Nr. I-625-414/2013 yra pradinis pagrindas grąžinti 100 Lt žyminį mokestį. Atlikus pareiškėjo fiksuojamų nepriemokų analizę (11659 Lt GPM nepriemoka pagal pareiškėjo GPM deklaraciją už 2012 m., kuri turėjo būti sumokėta iki 2013-05-02), ginčijamu sprendimu atsakovas nusprendė padengti dalį pareiškėjo nepriemokos ir negrąžinti žyminio mokesčio. Pabrėžė, kad pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, jog jis padengė susidariusią GPM nepriemoką.
Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad VMI privalėjo surinkti informaciją apie pareiškėjui nustatytą žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar vis dar slepiamą padarytą žalą, akcentavo, kad vienas iš esminių viešosios teisės principų - viešojo administravimo subjektui yra leidžiama elgtis tik taip, kaip numatyta jo veiklą reglamentuojančiose teisės normose ir jo veiklai nėra taikomas privatinės teisės principas, nustatantis, kad galima elgtis taip, kaip nėra draudžiama įstatymų. Šiuo atveju teisės aktai nenustato, jog VMI ir MGK kompetencijai yra priskirtas ginčų dėl galimai neteisėtų valdžios institucijų veiksmų nagrinėjimas, todėl minėtos valstybės institucijos neturi teisinio pagrindo reikalauti ir vertinti duomenis, susijusius su minėtų ginčų nagrinėjimu. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokios teisės normos nustato tokius įgaliojimus.
Atsakovas palaikė MGK sprendimo argumentus, kad VMI prie FM 2013-05-28 raštas Nr. (32.41-GPM)-RM-3365 yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia neigiamų teisnių pasekmių pareiškėjui. Mano, kad MGK priėmė sprendimą savo įgaliojimų ribose.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos administracinio teismo 2013-05-17 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-625-414/2013, nutarta grąžinti V. J. 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2012-11-16 į VMI prie FM sąskaitą (73 b. l. MGK byla).
Pareiškėjas 2013-05-01 kreipėsi į Kauno apskrities VMI su prašymu: 1) perskaičiuoti gyventojui apskaičiuotą GPM už 2012 m. ir grąžinti jo permoką; 2) perskaičiuoti pareiškėjui apskaičiuotą GPM už 2011 m. ir grąžinti jo permoką; 3) pareiškėjui taikyti neapmokestinamą pajamų dydį - 1079380 Lt, jį palaipsniui mažinant (perkeliant mokestinio laikotarpio nuostolius, atyginant žalą) ir kasmet atskaičiuojant teisingai paskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį; 4) pareiškėjui pasiūlyti visais LR ir ES galiojančiais ir susijusiais teisės aktais pagrįstą GPM mokėjimo / pareiškėjo GPM permokos/pajamų mokesčio kompensavimo / Lietuvos valstybės veiksmais / neveikimu pareiškėjui padarytų nuostolių perkėlimo vis į sekančius metus tvarką; 5) išaiškinti VMI siūlomą visais LR ir ES galiojančiais ir susijusiais teisės aktais pagrįstą GPM mokėjimo / pareiškėjo pajamų mokesčio permokos / pajamų mokesčio kompensavimo / Lietuvos valstybės veiksmais / neveikimu pareiškėjui padarytų nuostolių perkėlimo vis į sekančius metus tvarką; 6) pareiškėjui atsiųsti naują, perskaičiuotą metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2012 m. (GMP308, versija 01) su nemokėtinu GPM (2-5 b. l., MGK byla).
Kauno apskrities VMI 2013-05-07 persiuntė pareiškėjo 2013-05-1 prašymą pagal teismingumą nagrinėti VMI prie FM (56 b. l., MGK byla).
VMI prie FM 2013-05-28 raštu Nr. (32.41-GPM)-RM-3365 pateikė atsakymą į pareiškėjo 2013-05-01 prašymą (57-58 b. l., MGK byla)
Pareiškėjas 2013-05-28 VMI prie FM pateikė prašymą grąžinti žyminio mokesčio permoką (72 b. l. MGK byla).
Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Kauno gyventojų skyrius 2013-06-03 pateikė Išvadą dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) Nr. 2601666, kurioje konstatavo, kad mokesčio permoka gali būti grąžinta į V. J. banko sąskaitą (70 b. l., MGK byla).
VMI prie FM, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 87 straipsniu, mokesčių įstatymais, Mokesčių permokos įskaitymo mokesčių nepriemokai ir skoloms valstybei padengti taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-05-24 įsakymu Nr. 1K-199 (Žin., 2004, 86-3140) ir atsižvelgdama į Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Kauno gyventojų skyriaus 2013-06-03 Išvadą dėl Vinco jokimo mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo, 2013-06-07 sprendimu Nr. (20.16-06)-331-40487 nusprendė 100 Lt žyminio mokesčio permoką įskaityti gyventojų pajamų mokesčio prievolei padengti (69, 71 b. l., MGK byla).
Pareiškėjas nesutikdamas su centrinio mokesčių administratoriaus 2013-06-07 sprendimu ir 2013-05-28 raštu padavė skundą MGK, kuri 2014-05-21 sprendimu Nr. S-96 (7-33/2014) patvirtino minėtą VMI prie FM sprendimą ir paliko nenagrinėtą skundo dalį dėl 2013-05-28 rašto (94-96 b. l., MGK byla).
Ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs dėl mokesčių administratoriaus 2013-06-07 sprendimo Nr. (20.16-06)-331-40487, kuriuo pareiškėjo turima 100 Lt žyminio mokesčio permoka įskaityta pareiškėjo dalies nepriemokos padengimui bei MGK 2014-05-21 sprendimo Nr. S-96 (7-33/2014) dalies, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl VMI prie FM 2013-05-28 rašto Nr. (32.41-GPM)-RM-3365, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nors pareiškėjas aiškaus reikalavimo dėl mokesčių administratoriaus 2013-06-07 sprendimo Nr. (20.16-06)-331-40487 skunde nesuformulavo, tačiau iš MGK pateikto skundo dėl šio sprendimo bei teismui suformuluoto reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti žyminio mokesčio permoką turinio, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su šiuo atsakovo sprendimu ir siekia jį panaikinti.
MAĮ 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos VMI prie FM viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA- 186, nustato mokesčių mokėtojų prašymų grąžinti (įskaityti) mokesčių, valstybės rinkliavų ir kitų įmokų permokas (skirtumus) užpildymo, pateikimo, šių prašymų priėmimo ir mokesčių apskaitos, susijusios su mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimu (įskaitymu), tvarką.
Minėta, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos administracinio teismo 2013-05-17 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-625-414/2013, nutarta grąžinti V. J. 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2012-11-16 į VMI prie FM sąskaitą.
VMI prie FM informacinės sistemos, kurioje pateikiami duomenys apie mokesčių mokėtojų prievoles, duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skolingas valstybei 11 659 Lt GPM už 2012-01-01 – 2012-12-31 mokestinį laikotarpį (71 b. l., MGK byla). Pagal pareiškėjo GPM deklaraciją už 2012 m., mokestis turėjo būti sumokėtas iki 2013-05-02. Pareiškėjas skunde teigė, kad jis nėra skolingas valstybės biudžetui, tačiau tame pačiame skunde nurodė ir tai, kad Lietuvos valstybės įsiskolinimas jam yra daug didesnis (1079380 Lt), todėl, pasak jo, ne jis turi sumokėti mokestinę nepriemoką, o atsakovas nurodytą sumą (1079380 Lt), kaip permoką, jam privalo grąžinti, tuo iš esmės pripažindamas skolos valstybės biudžetui egzistavimą. Duomenų, kad ši mokestinė prievolė ginčijamo sprendimo dieną buvo įvykdyta, byloje nėra.
Teismas vertina kritiškai ir pareiškėjo skundo argumentus dėl mokesčių administratoriaus pareigos išsiaiškinti apie pareiškėjui nustatytą žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar vis dar slepiamą padarytą žalą. Pažymėtina, kad pagal Taisykles, sprendžiant prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą ir teisėtumą, mokesčių administratoriui tokia pareiga nenustyta. Be to, priteista turtinė ir neturtinė žala, patirta dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra apmokestinama jokiais mokesčiais.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad centrinis mokesčių administratorius ginčijamu 2013-06-07 sprendimu Nr. (20.16-06)-331-40487 pareiškėjo turima 100 Lt žyminio mokesčio permoka pagrįstai padengė dalį pareiškėjo GPM nepriemokos, todėl šis sprendimas yra teisėtas, todėl teisinio pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą grąžinti 100 Lt žyminio mokesčio permoką pareiškėjui nėra. Atitinkamai pripažintina teisėta ir pagrįsta MGK 2014-05-21 sprendimo dalis, kuria patvirtintas atsakovo 2013-06-07 sprendimas Nr. (20.16-06)-331-4048. Panaikinti šią MGK sprendimo dalį ir patenkinti pareiškėjo skundą šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.
Dėl MGK atsisakymo nagrinėti skundo dalį dėl VMI prie FM 2013-05-28 rašto Nr. (32.41-GPM)-RM-3365
Aukščiau nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas 2013-05-01 pateikė prašymą atsakovui perskaičiuoti jam apskaičiuotą GPM už 2011 ir 2012 m. ir grąžinti permoką (1 ir 2 prašymo reikalavimai). Tai reiškia, kad pareiškėjas iniciavo mokestinį ginčą (MAĮ 2 str. 21 d). Pažymėtina, kad analogiškai pareiškėjo 2013-05-01 prašyme keliamo ginčo pobūdį vertino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-11-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS438-905/2013, kurioje, remdamasis MAĮ 145 straipsnio ir 147 straipsnio nuostatomis, išaiškino, kad ginčas dėl VMI prie FM 2013-05-28 rašto Nr. (32.41-GPM)-RM-3365 iš pradžių turėjo būti išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka (64-65 b. l., MGK byla). Vadovaudamasis minėtoje teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, pareiškėjas 2014-02-27 kreipėsi į MGK su skundu, kuriame, be kita ko, skundė VMI prie FM 2013-05-28 administracinį sprendimą Nr. (32.41-GPM)-RM-3365 (1 b. l., MGK byla).
Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2013-05-01 prašymą, 2013-05-28 rašte Nr. (32.41-GPM)-RM-3365 paaiškino pareiškėjui GPM perskaičiavimo tvarką, kuria remdamasis, nurodė, kad mokesčių administratorius savo iniciatyva neperskaičiuoja ir negrąžina permokėto GPM. Perskaičiuoti GPM privalo pats gyventojas, pateikdamas Metinę pajamų deklaraciją. Atsakydamas į 3-5 pareiškėjo prašymo reikalavimus, atsakovas išaiškino pareiškėjui neapmokestinamojo pajamų dydžio apskaičiavimo tvarką ir nurodė, kad GPMĮ nenumato galimybės visoms pareiškėjo gautoms pajamoms taikyti jo prašyme nurodytą neapmokestinamąjį dydį. Taip pat atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, kai konstatuojama, jog valstybės pareigūnų veiksmais/neveikimu fiziniam asmeniui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai nenumato šiuo pagrindu asmeniui taikyti papildomas mokestines lengvatas. Dėl 6-ojo reikalavimo paaiškino, kad VMI prie FM negali suformuoti ir išsiųsti pagal pareiškėjo prašyme pateiktus siūlymus parengtos preliminarios deklaracijos. Atsakovas taip pat rašte pažymėjo, kad jo teikiamas paaiškinimas mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir reiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų ar kitų teisės aktų reglamentuojamais klausimais ( 57-58 b. l MGK byla).
Teismo vertinimu, MGK ginčijamame sprendime nepagrįstai atsakovo 2013-05-28 raštą Nr. (32.41-GPM)-RM-3365 laikė informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentu. Kaip matyti iš ginčijamo rašto turinio, atsakovas, nurodydamas, kad mokesčių administratorius savo iniciatyva neperskaičiuoja ir negrąžina permokėto GPM, iš esmės priėmė sprendimą atsisakyti perskaičuoti GPM ir grąžinti pareiškėjui šio mokesčio permoką už 2011-2012 metus. Tai yra priėmė valinį individualų administracinį aktą, kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.
Atsakovo ginčijamame rašte esantis teiginys, kad jo teikiamas paaiškinimas mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir reiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų ar kitų teisės aktų reglamentuojamais klausimais, nesudaro pagrindo kitaip vertinti šio dokumento turinio.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad MGK nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl atsakovo 2013-05-28 rašto Nr. (32.41-GPM)-RM-3365, todėl ši 2014-05-21 sprendimo Nr. S-96(7-33/2014) dalis naikintina ir, remiantis MAĮ 151 straipsniu, MGK įpareigotina išnagrinėti iš esmės pareiškėjo skundo dalį dėl minėto atsakovo rašto.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nusprendė:
pareiškėjo V. J. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės sprendimo 2014-05-21 sprendimo Nr. S-96 (7-33/2014) dalį, kuria palikta nenagrinėta pareiškėjo skundo dalis dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2013-05-28 rašto Nr. (32.41-GPM)-RM-3365.
Įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją prie LR Vyriausybės iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2014-02-27 skundo dalį dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2013-05-28 rašto Nr. (32.41-GPM)-RM-3365.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.