Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-08 nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams;

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą V. L. bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-10-29 nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, paskirta V. L. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam ) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad pasikėsino slaptai pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2011-12-07, apie 16.04 val., iš UAB „Peek and Cloppenburg“ drabužių parduotuvės, esančios adresu Ozo g. 18, Vilniuje, pasikėsino slaptai pagrobti UAB ,,Peek and Cloppenburg“ priklausantį turtą – vyriškas kelnes XJ16RD5 HUGO BOSS, kurių vertė 549 Lt, vyriškas kelnes XJ16RE0 HUGO BOSS, kurių vertė 549 Lt, vyriškas kelnes XJ16RE4 HUGO BOSS, kurių vertė 549 Lt, vyriškas kelnes XJ16RD9 HUGO BOSS, kurių vertė 549 Lt., viso turto 2196.00 Lt. vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo V. L. padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. ir pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Pažymėtina, jog teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs V. L. padarytos nuskalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, pasikėsinta padaryti nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nėra V. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinęs nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – baustas administracine tvarka, 13 kartų teistas, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, pasikėsino padaryti naują nusikalstamą veiką, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, – padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant V. L. realią laisvės atėmimo bausmę, kuri, kolegijos nuomone, būdama ženkliai mažesnė už BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, yra aiškiai ne per griežta. Paskirta V. L. bausmė yra tinkamai subendrinta, atitinka siekiamus bausmės tikslus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-08 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteitojo V. L. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.