- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- e2-1877-772/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-03-00776-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Atsakovas
- D. Č., A. Č., V. Č.
- Ieškovas
- R. K.
- Išvadą teikia
- Šiaulių
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
dalyvaujant ieškovės atstovui adv. S. Alysui, institucijos duodančios išvadą byloje atstovei R. Ambražūnei, neatvykus atsakovams: D. Č. ir A. Č., atstovaujantiems atsakovus: V. Č. ir V. Č., gauti D. Č. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, o A. Č. pareiškimas apie neatvykimą į teismo posėdį, atsakovei D. Č., gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams: 1. D. Č., 2. A. Č., 3. D. Č., 4. V. Č., 5. V. Č. dėl sandorio pripažinimo panaudos sutartimi ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje Šiaulių m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2017-10-18 patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti, kad ieškovės R. K. ir atsakovo D. Č. 2009-12-01 pasirašyta, Vilniaus m. 31-ojo notaro biuro notaro S. S. patvirtinta sutartis dėl buto su rūsiu (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., perleidimo 3 metų terminui neatlygintinai naudotis, yra panaudos sutartis; iškeldinti atsakovus D. Č., A. Č., D. Č., V. Č., V. Č. su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais iš ieškovei R. K. nuosavybės teise priklausančio 3 kambarių buto su rūsiu (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos; priteisti solidariai iš atsakovų D. Č., A. Č. ieškovei R. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinį grindė tuo, jog remiantis 2009-01-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu 3 kambarių butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei R. K.. Dėl šio buto naudojimosi 2009 metais atsakovas D. Č. kreipėsi į ieškovę.
2009-12-01 ieškovė R. K. bei atsakovas D. Č. sudarė sandorį, kurį įvardino Buto nuomos sutartimi (toliau - Sutartis). Pagal šią Sutartį, kurią patvirtino Vilniaus m. 31-ojo notaro biuro notaras S. S., ieškovė perleido 3 kambarių butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., atsakovui naudotis neatlygintinai. Sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad Turto nuomos mokestis Nuomininkui nėra nustatomas. T. N. įsipareigoja mokėti atitinkamoms įmonėms ar organizacijoms Turto mokesčius pagal įmonių teikiančių komunalines ir/ar kitokias paslaugas pateiktas sąskaitas ar kitus dokumentus ir/ar skaitliukų parodymus teisės aktų ir atitinkamų sutarčių numatytais terminais. Sutartis sudaryta 3 metų terminui, t. y. laikotarpiui nuo 2009 12 01 iki 2012 12 01 (Sutarties 2.1. punktas).
Nors Sutartis įvardinta Buto nuomos sutartimi, tačiau šalys realiai sudarė buto panaudos sutartį.
Nagrinėjamu atveju ieškovė trejų metų laikotarpiui perleido neatlygintinai atsakovui naudotis būtu, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. Atsakovas nuo 2009-12-01 iki dabar nė karto ieškovei už naudojimąsi svetimu turtu atlygio (nuomos mokesčio) nemokėjo.
Tad 2009-12-01 Sutartis, nors ir pavadinta Buto nuomos sutartimi, tačiau savo turiniu yra panaudos sutartis.
Pasibaigus Sutarties 3 metų terminui ieškovė kreipėsi į atsakovą prašydama išsikelti iš buto, tačiau atsakovas prašymo nevykdė, iš buto neišsikėlė, patalpų neatlaisvino.
2015-06-09 10.27 val. elektroniniu paštu ieškovė iš vyro M. K. pašto (duomenys neskelbtini)išsiuntė atsakovui į paštą (duomenys neskelbtini) pranešimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015-07-09 nutraukia Sutartį bei prašo iki nurodytos datos išsikelti iš buto.
2016-05-18 ieškovė parengė atsakovui pranešimą, kuriuo reikalavo nutraukti neteisėtą naudojimąsi svetimu turtu ir išsikelti iš buto iki 2016-08-31. Ieškovė nurodė, kad jei atsakovas gera valia nevykdys prašymo, ji kreipsis į teismą ir reikalaus atsakovą iškeldinti, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, bei reikalaus padengti visas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime taip pat įspėjo atsakovą nedaryti bute ir rūsyje statybos darbų.
Pranešimas atsakovui įteiktas 2016-05-25 per Vilniaus m. 33 - iojo notaro biuro notarę P. J..
Šalių 2009-12-01 pasirašytos Sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad Nuomotojas (panaudos davėjas) turi teisę vienašališkai nutraukti šią Sutartį prieš terminą, jeigu Nuomininkas (panaudos gavėjas) nemoka mokesčių už Turto komunalines bei kitas paslaugas. Sutarties 5.1. punkte nurodyta, kad Šalys turi teisę bet kada vienašališkai nutraukti šią Sutartį, įspėjusios apie tai viena kitą raštu teisės aktų nustatytais terminais.
CK 6.641 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad Panaudos davėjas turi teisę reikalauti sutartį nutraukti prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą. Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį Kiekvienas daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.
CK nenustato įspėjimo dėl panaudos sutarties nutraukimo formos bei turinio reikalavimų. Todėl įspėjimo turiniui keliamas vienintelis ir būtinas reikalavimas, kad panaudos davėjas aiškiai išreikštų savo valią nutraukti sutartį žodine arba rašytine forma. Įspėjimo tikslas - kad kita šalis pasiruoštų sutartį nutraukti bei grąžintų panaudos davėjai viską, ką yra gavusi iš jos (CK 6.629 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr.: 3K-3-206-415/2016).
Vertinant ieškovės pranešimo, perduoto atsakovui per notarą, atitiktį turinio reikalavimams konstatuotina, kad yra visi aiškią panaudos davėjo valią atskleidžiantys požymiai, todėl toks įspėjimas yra tinkamo turinio dokumentas, koks teikiamas panaudos gavėjui vadovaujantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi.
Panaudos davėjo valios dėl panaudos sutarties nutraukimo nesaisto faktas, kad yra keli panaudos gavėjai. Išsiųsti įspėjimą pakako tik atsakovui D. Č..
Motyvuojamoji dalis
Suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių panaudos gavėjo įspėjimo apie panaudos sutarties nutraukimą terminui, panaudos sutartis pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2008).
Kadangi šalių 2009-12-01 pasirašyta Sutartis pasibaigė 2016-08-31, laikytina, kad atsakovai ieškovei nuosavybės teise priklausančiame būste gyvena be jokio teisinio pagrindo. Neteisėtai naudodamiesi svetimu butu atsakovai pažeidžia ieškovės turtinius interesus. Ieškovė negali tinkamai naudotis savo turtu, t. y. nevaržomai bute gyventi, jį išnuomoti, parduoti ar kitaip perleisti.
Be to, atsakovas D. Č. nevykdo sutartinių įsipareigojimų - nemoka mokesčių už butui suteiktas komunalines paslaugas. Neteisėtai gyvendami ir nemokėdami mokesčių atsakovai daro realią žalą.
Sutarties 4.1 punktas numato, kad Nuomininkas (panaudos gavėjas) įsipareigoja laiku mokėti mokesčius už Turto komunalines bei kitas paslaugas. CK 6.636 straipsnyje nurodyta, kad Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Dėl atsakovo kaltų veiksmų susidarė skolos už butą. Skolos auga ir dėl jų administravimo bei teisminių procesų.
Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)savininkų bendrija už bendrą apšvietimą, lėšų kaupimą, ūkio išlaidas, administracijos išlaikymą 2017-07-31 dienai apskaičiavo buto (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., valdytojams 254,21 eurų įsiskolinimą.
AB „Šiaulių energija“ darbuotojai neįleidžiami į butą, todėl negali patikrinti bei pakeisti karšto vandens skaitliukų. AB „Šiaulių energija“ ieškovei atsiuntė 2016-12-08 raštą, kuriame nurodė, kad nesudarius galimybės pakeisti karšto vandens skaitiklio, nuo 2017-01-01 bus pradėtas taikyti normatyvinis vandens kiekis (92 l/parai žmogui).
AB „Šiaulių energija“ atsiuntė ieškovei 2017-06-26 pretenziją - įspėjimą, kuriuo prašė sumokėti skolą per 20 dienų. To nepadarius, AB „Šiaulių energija“ informavo, kad kreipsis į teismą.
Už buto šildymą, karšto vandens paruošimą, KV skaitiklio aptarnavimą AB „Šiaulių energija“ 2017-07-31 dienai apskaičiavo 388,67 eurų įsiskolinimą (379,67 eurai už suteiktas paslaugas; 9 eurai delspinigių).
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl 124,50 eurų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31, priteisimo iš R. K.. Jos prašymu suinteresuotu asmeniu į administracinį procesą byloje Nr. 1-1140-289/2017 buvo įtrauktas ir D. Č.. Pažymėtina, kad D. Č., net ir prasidėjus skolos priteisimo procesui, skolos neapmokėjo. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017-06-26 sprendimu priteisė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui iš R. K. 124,50 eurų skolą.
Atsakovui D. Č. buto skolos bei sąskaitos už komunalines paslaugas yra žinomos. Komunalines paslaugas teikiančios įmonės sąskaitas pristato į pašto dėžutę Nr. 25, esančią daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., laiptinėje. Ieškovė papildomai elektroniniu paštu atsakovui siunčia prašymus dėl sąskaitų apmokėjimo. D. Č. sąskaitos už komunalines paslaugas pateikiamos ir šioje byloje kartu su kitais procesiniais dokumentais, tačiau atsakovas įsipareigojimų nevykdo.
Atsakovas neprisidėjo prie būtinų buto remonto apmokėjimo. Ieškovė 2016-09-23 sumokėjo 140 eurų Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini)už buto Nr. 25 balkono remontą.
Kadangi atsakovo šeima neteisėtai naudojasi ieškovės būstu, todėl yra pagrindas teismo prašyti visus atsakovus iškeldinti.
Ieškovė savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pakartojo patikslinto ieškinio motyvus ir prašė teismo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Atskirai nurodė, kad teismas neturėtų atidėti sprendimo vykdymo jam įsiteisėjus, kadangi atsakovai jau seniai galėjo išsikelti iš savininkės buto, tam laiko jiems pakako. Be to suaugę atsakovai turi galimybę apsigyventi pas savo tėvus. Nurodė, kad atsakovas sumoką tik elektros tiekėjui, kadangi supranta, jog priešingu atveju gali būti nutrauktas elektros tiekimas į butą.
Atsakovai D. Č. ir A. Č., kurie tuo pačiu kaip įstatyminiai atstovai atstovauja ir nepilnamečius vaikus atsakovus: V. Č. ir V. Č., į teismo posėdį neatvyko, tačiau iki teismo posėdžio pradžios pateikė teismui rašytinius prašymus atidėti (dėl neatvykimo į teismo posėdį) teismo posėdį pagal pateiktus rašytinius įrodymus. Teismas išklausęs bylos dalyvių nuomonę dėl atsakovų prašymų nusprendė jų netenkinti dėl šių motyvų. Pirma, abu suaugę atsakovai nepateikė į bylą tinkamų įrodymų dėl ko jie negali dalyvauti bylos nagrinėjime. Antra, teismas tenkino anksčiau atsakovo D. Č. analogiškus prašymus, todėl laikytina, kad jis turėjo pakankamai laiko pasirūpinti ir atstovu šioje byloje (CPK 8, 51 str.). Trečia, teismas ieškovės ieškinį priėmė dar 2017-01-24, todėl pripažintina, kad tolesnis bylos nagrinėjimas iš atsakovų pusės įgauna vilkinimo pobūdį, kas pagal įstatymo nuostatą netoleruotina (CPK 7 str.). Ketvirta, atsakovas D. Č. dalyvavo teismo posėdžiuose kurie vyko 2017-04-24, 2017-06-21, 2017-08-31, 2017-10-16, todėl laikytina, kad jis galėjo ne kartą pateikti teismui savo atsiliepimą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų.
Taip pat teismas nusprendė dėl atsakovo D. Č. prašymo taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę priimti nutartį.
Be to pastebėtina, kad atsakovas D. Č. ir A. Č., kartu atstovaujantys ir savo nepilnamečius vaikus V. Č. ir V. Č. per visą bylos nagrinėjimo procesą teisme atsiliepimų nepateikė ir nenurodė jokių esminių aplinkybių turinčių įtakos bylos nagrinėjimui jiems nedalyvaujant, todėl teismas išklausęs bylos dalyvių nuomonę nusprendė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.). Atskirai pažymėtina, kad atsakovas D. Č. dalyvaudamas teismo posėdžiuose ne kartą minėjo, jog norėtų ginčą su ieškove baigti taikiai, tačiau teismui nepateikė jokio taikos sutarties projekto.
Atsakovė D. Č. pateikė teismui savo atsiliepimą ir nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka bei žada artimiausiu metu pakeisti savo gyvenamosios vietos deklaravimą. Taip pat prašė teismo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (T.2, 44-45 b. l.). Teismas išklausęs kitų bylos dalyvių nuomonę, nusprendė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos atstovė pateikdama teismui žodžiu institucijos išvadą nurodė, kad atsakovų Č. šeima nėra įrašyta į padidintos rizikos šeimų apskaitą, todėl manytina, kad jie geba pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais. Tuo pačiu nurodė, kad siekiant apsilankyti atsakovų Č. ir jų nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje jų darbuotojai nė kartą nebuvo įleisti į vidų, nors vyko nurodytu adresu kelis kartus. Taip pat atsakovai ne kartą buvo kviečiami atvykti ir į instituciją kuri yra įsikūrusi netoli jų gyvenamosios vietos, tačiau jie nė karto neatvyko ir neparodė noro bendrauti su įstaigos darbuotojais. Todėl institucijai nėra žinoma atsakovų nuomonė dėl jiems ieškovės pareikšto reikalavimo išsikelti iš pastarajai nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos. Institucijos atstovai lankėsi pas atsakovės A. Č. tėvus, kurie pavirtino, kad jų dukra su vaikais ir vyru gyvena (duomenys neskelbtini)Šiauliai. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus atstovė mano, kad teismas galėtų priimto sprendimo vykdymą atidėti kelių mėnesių laikotarpiui.
Institucija dalyvaujanti bylos nagrinėjime pateikė teismui ir rašytinius įrodymus, kurie susiję su atsakovų Č. šeima (T.2. 21-26 b. l.).
Ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei nuosavybes teise priklauso gyvenamoji patalpa su rūsiu, esanti adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai (T.1, 34-35 b. l.). Ši ieškovei priklausanti gyvenamoji patalpa pagal 2009-12-01 Buto nuomos sutartį, kuri patvirtinta Vilniaus m. 31 - ojo notaro biure, perduota atsakovui D. Č. ir jo šeimos nariams (T.1, 10-13 b. l.). Šalys nurodė, kad jų sudaryta minėta sutartis galioja iki 2012-12-01 (Sutarties 2.1.p.).
Ieškovė 2016-05-12 išsiuntė atsakovui D. Č. pranešimą su reikalavimu nutraukti neteisėtą naudojimąsi svetimu būstu (T.1, 14-16 b. l.). Atsakovas D. Č. 2016-06-23 atsakymu dėl ieškovės pareiškimo nurodė, kad norėtų gyvenamąją patalpą įsigyti savo asmeninei nuosavybei (T.1, 29 b. l.). Iš ginčo šalių susirašinėjimo el. paštu matyti, kad jos skirtingai aiškino tiek sudarytos sutarties nuostatas, tiek ir su šia sutartimi susijusius teisinius santykius (T.1, 110-112 b. l.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas ir jo šeima nemokėjo už jiems suteiktas komunalines paslaugas ar privalomų mokėjimų susijusiu su turto eksploatacija, o šią prievolę kreditoriams įvykdė ieškovė (T.1, 8, 17-23, 30, 36-37, 71-76, 113-118 b. l., T.2, 16-18 b. l.). Atskirai pastebėtina, kad atsakovė A. Č. faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, tačiau ji gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, o jai nuosavybės teise priklauso kita gyvenamoji patalpą esantį adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai (T.1, 122, 128 b. l.).
Vienas iš ieškovės prašymų susijęs su šalių sudarytos sutarties rūšies kvalifikavimu į kitos rūšies sutartį. Toks ieškovės reikalavimas ydingas ir atmestinas, kadangi teismas šį santykį vertina ne kaip ginčo objektą, o kaip vieną iš įrodymų. Tokia teismo išvada pagrįsta tuo, jog šalių sudarytas sandoris pirmiausia, ne tik laikytinas vienu iš įrodymų, bet ir oficialiu įrodymu, kadangi buvo patvirtintas valstybės įgalioto pareigūno, tai yra notaro, o pagal Notariato įstatymo 26 str. 2 d. nuostatą jis dar turi būti pripažįstamas negaliojančiu (CPK 197 str. 2 d.). Antra, ieškovė net ir pasibaigus nuomos sutarties terminui bei toliau palaikydama santykius su atsakovu D. Č., remiasi būtent šia nuomos santykių sutartimi ir nekalba apie kitos rūšies šalių teisinius santykius (T.1, 14-16 b. l.). Trečia, teismas šalių ginče remiasi šia sutartimi kaip įrodymu, o dėl jo nuostatų taikymo pasisako tiek kiek tai susiję su šalių ginču.
Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, jog tarp šalių ginčas kilo dėl gyvenamosios patalpos nuomos, todėl jam spręsti taikytinos CK XXXI skyriaus „Gyvenamosios patalpos nuoma“ teisės normų nuostatos.
Ieškovė prašo laikyti 2009 m. gruodžio 1 d. buto nuomos sutartį sudarytą su atsakovu D. Č., kuri patvirtinta Vilniaus m. 31 - ojo notarų biuro notaro pasibaigusia ir iškeldinti atsakovą kartu su kitais atsakovais, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Reikalavimą laikyti nuomos sutartį su atsakovu D. Č. ir kitais atsakovais pasibaigusia, ieškovė grindė tuo, jog yra pasibaigęs nuomos sutarties terminas pagal šalių pasirašytos nuomos sutarties 2.1 punktą. Be to pačiai ieškovei yra reikalinga nuomojama gyvenamoji patalpa, kurios ji neplanuoja parduoti atsakovui ar kitiems su juo susijusiems asmenims.
Iš bylos duomenų seka, kad atsakovas D. Č. 2016-05-25 gavo ieškovės 2016-05-12 pranešimą, kad nuomos sutartis su juo yra nutraukta, nors jis su ieškiniu iš esmės nesutiko.
Nuomos sutartis, sudaryta tarp šalių, buvo terminuota. CK 6.576 straipsnis nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Tačiau privatinės teisės nuostatos leidžia šalims susitarti ir kitaip, o pati sutartis dėl to netampa kitos rūšies sutartimi, pvz. panaudos (CK 6. 156 str.). CK 6.613 straipsnis nustato, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o ne išsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Remiantis paminėtu atsakovas D. Č. ir jo šeimos nariai, įskaitant ir D. Č., jau nuo 2016-05-25 kada gavo nuomotojos pareiškimą privalėjo išsikelti iš savininkei (ieškovei) priklausančio buto. Tačiau jiems to nepadarius, pripažintina, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl visų atsakovų iškeldinimo iš jai nuosavybės teise priklausančio buto. Byloje nėra duomenų, kad šalių sudaryta ir pasibaigusi Buto nuomos sutartis būtų žodžiu ar raštu, šalių pratęsta terminuotam ar neterminuotam laikui, todėl pripažintina, kad nuomos santykiai tarp sutarties šalių pasibaigė dar 2012-12-01. Tokiu būdu darytina išvada, jog bute faktiškai gyvenantys atsakovai yra savavališkai ją užėmę. Tai, kad ir po sutarties pasibaigimo termino atsakovas D. Č. ir jo šeimos nariai liko toliau gyventi nuomojamame bute, nesudaro teisinio pagrindo išvadai, kad tarp šalių susiformavo neterminuoti buto nuomos teisiniai santykiai. Tokia teismo išvada paremta tuo, jog šalių sudaryta ir notaro patvirtinta buto nuomos sutartis turėjo būti pratęsta notarine forma arba kaip jau teismas yra nurodęs kitu jos sudarymo būdu (CK 192 str. 4 d.). Tuo pačiu pripažintina, kad atsakovui D. Č. laiku neišsikėlus iš ieškovei priklausančio buto, nepasibaigė jo ir kitų kartu bute gyvenančių asmenų prievolės nei komunalinių paslaugų tiekėjams, nei gyvenamojo namo savininkų bendrijai, kadangi pagal anksčiau tarp šalių galiojusios Buto nuomos sutarties nuostatą (sutarties 2.2 p. p.), šios prievolės laikytinos asmeninėmis jų gavėjų prievolėmis (CK 6. 1 str., 6. 2 str.). Dėl to kaip jau anksčiau teismas yra nurodęs, remiantis CK 6. 613 str. nuostatą ir ginčo sutarties 4.1. p. p. pastraipa, pasibaigus buto nuomos sutarties terminui, atsakovas D. Č. ir jo šeimos nariai, įskaitant ir atsakovę D. Č., privalėjo kuo skubiau palikti jiems jau nebepriklausančią gyvenamąją patalpą. Nors minėtoje sutarties nuostatoje vartojama sąvoka nutraukus, tačiau toks pat teisinis santykis atsiranda ir pasibaigus šalių nuomos santykiams. Todėl pripažintina, kad atsakovas D. Č. ir jo šeimos nariai turėjo ne tik išsikelti iš jiems jau nepriklausančios gyvenamosios patalpos, tai yra nuomininkas privalėjo patuštinti patalpą, bet ir nedelsiant perduoti nuomotojui pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas ir jų įrenginius. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas D. Č. ir jo šeimos nariai ne tik toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini)Šiauliuose, kuriame gyvena nuo 2009-12-01, bet ir toliau naudojasi tik jiems teikiamomis komunalinės paslaugomis, nesirūpindami ir šio turto eksploatacija. Iš ieškovės R. K. atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad atsakovai ir po buto nuomos sutarties pasibaigimo, toliau nemoka jokių privalomų mokesčių, kuriuos turėjo apmokėti pati ieškovė (T. 1, 118 b. l., T. 2, 18 b. l.). Pastebėtina, kad ir ieškovė nepateikė teismui duomenų, jog šalių sudarytą buto nuomos sutartis būtų įregistruota tiek viešame registre, tiek ir pas komunalinių paslaugų tiekėjus, todėl pastarieji pagrįstai sąskaitas išrašo buto savininkei (CK 1.75 str.). Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovas ir kiti jo šeimos nariai, įskaitant D. Č., neteisėtai gyvena ieškovės bute po nuomos termino pasibaigimo bei naudojasi jiems teikiamomis komunalinėmis paslaugomis už kurias nepagrįstai nemoka. Teismas, visą tai įvertinęs, turi pagrindo daryti šias išvadas, jog šalių 2009-12-01 sudaryta buto nuomos sutartis yra pasibaigusi 2012-12-01, atsakovai toliau neteisėtai naudojasi jiems nepriklausančiu butu ir nemoka už bute toliau gyvenantiems asmenims, suteiktas komunalines paslaugas ir privalomų mokėjimų, dėl to jie priverstinai iškeldintini iš jiems nepriklausančios gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, jog yra teisinis pagrindas visų atsakovų atžvilgiu taikyti CK 6. 613 straipsnio nuostatą.
Iškeldinimas yra nuomos sutarties pasibaigimo pasekmė, kai buvęs nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai atsisako ją patuštinti. Iškeldinimas gali būti ir negaliojančios nuomos sutarties pasekmė. Nuomininkui gera valia neišsikeliant iš jam suteiktos gyvenamosios patalpos jis paprastai iškeldinamas teismine tvarka, išskyrus atvejus, kai tai atliekama pagal prokuroro sankciją. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovus iš jai teisėtai priklausančių gyvenamųjų patalpų yra ir daiktinis teisinis reikalavimas (tai yra pažeistas subjektinės teisės gynimas). Daiktinius teisinius reikalavimus nuo prievolinių (sutartinių) teisinių reikalavimų būtina skirti, nes jiems taikomos skirtingos teisės normos. Daiktiniai teisiniai reikalavimai yra tokie, kuriuos daiktinės teisės subjektas pareiškia remdamasis jam priklausančia daiktine teise, ginčo atveju ieškovė yra šio turto teisėta savininkė. Daiktinius teisinius reikalavimus galima pareikšti, kol egzistuoja daiktinė teisė. Tokie materialiniai teisiniai reikalavimai pareiškiami tiems pažeidėjams, kurie nėra su daiktinių teisių savininku sutartiniuose arba kituose prievoliniuose teisiniuose santykiuose. Taip pat kaip jau teismas anksčiau yra nurodęs ieškovei išlieka ir prievolinis teisinis reikalavimas į atsakovus dėl patirtų nuostolių atlyginimo pagal jiems priklausiusias asmenines turtines prievoles, nes toks subjekto materialinis teisinis reikalavimas yra grindžiamas atitinkama prievoline teise. Jį pareiškia subjektas teisės pažeidėjui, esančiam su juo sutartiniuose arba kituose prievoliniuose santykiuose, reikalaudamas atlyginti nuostolius ir pan.
Atskirai pastebėtina, kad atsakovams gera valia po jų iškeldinimo iš ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos ir neišsideklaruojant iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)Šiauliuose, ieškovė, kaip minėto buto savininkė, turi teisę kreiptis į atitinkamą subjektą, kuriam pavesta funkcija vykdyti gyvenamosios vietos deklaravimą, dėl visų atsakovų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. O tuo atveju, jeigu ieškovei pasikreipus dėl deklaravimo duomenų į atitinkamą šią funkciją vykdantį subjektą, dėl to kiltų ginčas, tokiu atveju ji gali kreiptis į teismą dėl iškilusio ginčo šiuo klausimu išsprendimo.
Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą visi atsakovai turi būti iškeldinti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.613 straipsnis).
Teismas daro išvadą, jog ieškovės R. K. ieškinio reikalavimas dėl atsakovams: D. Č. ir A. Č., atstovaujantiems ir atsakovus: V. Č. bei V. Č., o taip pat atsakovei D. Č. dėl jų visų iškeldinimo su visu jiems priklausančius turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)Šiauliuose, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas.
Remiantis CPK 284 straipsniu teismas turi teisę savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Atsižvelgiant į atsakovų D. Č. ir A. Č. turtinę padėtį, įvertinus tai, kad būtina skirti laiko naujo būsto paieškoms arba persikėlimui, teismas sprendimo vykdymą atideda 40 kalendorinių dienų laikotarpiui po jo įsiteisėjimo dienos. Ši procesinio sprendimo dalis netaikytina atsakovei D. Č., kuri turi išsikelti sprendimui įsiteisėjus.
Patenkinus ieškinį iš dalies turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 31,00 Eur žyminio mokesčio, 820,00 Eur už ieškovei suteiktas teisines paslaugas ir 74,99 Eur išlaidos už antstolio paslaugas, iš viso: 894,99 Eur. Teismas įvertinęs ieškovės patirtas išlaidas ir jas patvirtinančius rašytinius įrodymus iš nurodytos sumos netenkina tos išlaidų dalies (74,99 Eur), kuri yra susijusi su apmokėjimu už antstolio suteiktas paslaugas, kadangi į bylą tėra pateikti tik apmokėjimą įrodantys dokumentai, o ne įrodymai apie realiai antstolio suteiktas paslaugas dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovams. Tokiu būdu iš atsakovų šių priteistinų išlaidų suma yra 851,00 Eur. Šias ieškovės patirtas išlaidas teismas tarp atsakovų paskirsto tokia tvarka. Pirmiausia, šį suma dalintina į dvi skirtingas dalis, išskiriant atskirai atsakovei D. Č. tenkančią išlaidų dalį (kurios dydis yra 283,66 Eur) ir atsakovams D. Č. ir A. Č. tenkančią šių išlaidų dalį, kurios bendra suma yra 567,34 Eur. Antra, anksčiau nurodytos išlaidos iš atsakovų D. Č. ir A. Č. priteistinos solidariai ir atskirai iš D. Č. Kadangi ieškovės ieškinio pagrindinis reikalavimas dėl nurodytų atsakovų iškeldinimo yra tenkinamas visa apimtimi, todėl valstybei iš visų trijų pilnamečių atsakovų lygiomis dalimis po 4,18 Eur priteistinos valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurių bendra suma 12,54 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
1. Iškeldinti atsakovus: D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir jų nepilnamečius vaikus atsakovus: V. Č. (gim. (duomenys neskelbtini) ir V. Č. (gim. (duomenys neskelbtini), bei atsakovę D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) su jiems priklausančiu turtu iš buto, priklausančio ieškovei R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.
2. Kitus ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovams atmesti.
3. Sprendimo vykdymą dalyje dėl atsakovų: D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir jų nepilnamečių vaikų atsakovų: V. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)), iškeldinimo atidėti 40 (keturiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
4. Priteisti ieškovei R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 283,66 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
5. Priteisti ieškovei R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų: D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 567,34 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
6. Priteisti valstybei (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovės D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,18 Eur (keturis eurus 18 ct) už procesinių dokumentų įteikimą bylos dalyviams.
7. Priteisti valstybei (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 4,18 Eur (keturis eurus 18 ct) už procesinių dokumentų įteikimą bylos dalyviams.
Išaiškinti atsakovams, kad valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660. Sumokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą reikia pateikti Šiaulių apylinkės teismui (P. Cvirkos g. 77, Šiauliai).
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.