- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-29
- Bylos Nr.
- 1-118-297/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00431-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.20.5.1Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinti spec. vidurinį išsilavinimą, našlė, nedirbanti (senatvės pensininkė), gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2017 m. spalio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikusi, 2018 m. gegužės 10 d. išregistruota iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji V. J. davė melagingus parodymus apklausiama kaip nukentėjęs asmuo, o būtent 2020 m. sausio 28 d. laikotarpyje nuo 14.51 val. iki 15.15 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Jotvingių g. 8, Alytuje, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-49928-19 ir 2020 m. liepos 2 d. laikotarpyje nuo 09.34 val. iki 10.35 val., tiksliau nenustatytu laiku, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, S. Dariaus ir S. Girėno g. 17, Alytuje, teisiamojo posėdžio metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-404-319/2020, V. J., sutikusi duoti parodymus ir būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, pripažinta nukentėjusiąja ir apklausiama kaip liudytoja, tyčia davė melagingus parodymus, kad 2019 m. lapkričio 23 d. apie 19.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sūnus G. J. prieš ją nesmurtavo, plaktuku į galvą nesudavė ir jos nesužalojo, ji susižalojo pati, kai tuo tarpu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu G. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl savo šeimos nario – motinos V. J. sužalojimo.
Kaltinamoji V. J. kaltės nepripažino, nurodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. namuose sūnus G. J. prieš ją nesmurtavo ir plaktuku nesužalojo, ji prasikirto galvą pati, nukrisdama nuo kėdės ir galva atsitrenkdama į kietą žemės pagrindą. Jai iš žaizdos bėgo kraujas, ji išsigando, todėl išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, o kartu atvažiavo ir policijos pareigūnai, kuriems ji pasakė, kad ją plaktuku sumušė sūnus G.. Taip pasakė, nes buvo neblaivi ir pyko ant sūnaus, kad šis sudaužė koridoriaus lango stiklą ir nepadėjo užkalti lango plėvele, dėl ko jai teko pačiai tai daryti ir ji nugriuvo bei susižalojo. Kai ją kaip nukentėjusiąją apklausė policijos tyrėja ir vėliau teisme, kai buvo nagrinėjama sūnaus G. baudžiamoji byla dėl jos sužalojimo, ji sakė tiesą, t. y. kad sūnus jos nesumušė, ji susižalojo pati. Prieš apklausas ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji V. J. kaltės nepripažino, tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamoji davė melagingus parodymus apklausiama kaip nukentėjusioji.
Iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. priimtos nutarties matyti, kad teismas pranešė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie tai, kad V. J. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes nustatė, kad nagrinėjant teisme baudžiamąją bylą Nr. 1-404-319/2020, kurioje G. J. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, V. J., byloje pripažinta nukentėjusiąja, davė parodymus, kad 2019 m. lapkričio 23 d. apie 19 val. sūnus G. J. prieš ją nesmurtavo, plaktuku į galvą nesudavė ir jos nesužalojo (b. l. 1).
Iš Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. teisiamojo posėdžio protokolo byloje Nr. 1-404-319/2020 ir nukentėjusiojo priesaikos matyti, kad nagrinėjant teisme baudžiamąją bylą, kurioje G. J. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. J., sutikusi duoti parodymus, apklausta pagal liudytojo apklausos taisykles, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, davusi priesaiką sakyti tiesą, parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. jos sūnus G. J. grįžo namo iš Alytaus išgėręs, parsivežė alaus, nuėjo miegoti, o tuo metu namuose pasibaigė dujos (balione), todėl ji prikėlė sūnų, liepė jam parvežti dujų balioną, šis parvežė ir nešdamas namo vidun išdaužė stiklą. Liepė užkalti langą, bet sūnus neužkalė, todėl ji pati pasiėmė plėvelės, užlipo ant suoliuko ir bandė plaktuku užkalti langą plėvele, bet nusivertė nuo suoliuko ir trenkėsi galva į betoninius laiptelius. Buvo stipriai išgėrusi. Pamačiusi kraują, išsigando ir kvietė greitąją. Policijos ji nekvietė. Pagalbos centrui melavo, kad ją sumušė sūnus. Taip nurodė, nes buvo susinervinusi. Policijos tyrėjai sakė taip, kaip viskas buvo. Ji kai tik būna išgėrusi, taip ir meluoja. Sūnus jos nemušė, ji pati kalta. Medikei sakė taip, kaip tuo metu jai išėjo. Teismo posėdžio metu perskaičius V. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad su pirminiais savo parodymais nesutinka, o su antrais parodymais sutinka (b. l. 29, 30–32).
Įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-404-319/2020, G. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad jis 2019 m. lapkričio 23 d. apie 19 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną V. J., su plaktuku vieną kartą sudavė jai į galvos sritį ir taip mušdamas sukėlė V. J. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl muštinės galvos plaukuotos dalies žaizdos. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstant nusikalstamos veikos aplinkybes ir įrodymus, nurodyta, kad teisme liudytoja apklausta nukentėjusioji V. J. davė parodymus, jog 2019 m. lapkričio 23 d. sūnus G. J. prieš ją nesmurtavo, ji buvo neblaivi ir pati prasikirto galvą, krisdama nuo suoliuko, kuomet bandė plėvele užkalti sūnaus išdaužytą lango stiklą. Tačiau teismas tokius V. J. parodymus vertino kaip nepatikimus, prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusioji V. J., apklausta iš karto po įvykio, t. y. 2019 m. lapkričio 23 d., parodė, kad jos sūnus G. J. prieš ją panaudojo smurtą ir plaktuku prakirto galvą. Nurodė ir tai, kad sūnus smurtą prieš ją naudoja jau ne pirmą kartą. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad pirminius nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti įrodymai – Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikto pokalbio garso įrašas tarp nukentėjusiosios V. J. ir BPC operatoriaus, taip pat liudytojų L. Ž. ir J. D. parodymai, kad nuvykus pagal iškvietimą į V. J. namus, ji buvo rasta sužalota galva, nukentėjusioji buvo išsigandusi, nurodė, kad neblaivus sūnus prieš ją smurtavo ir plaktuku sužalojo galvą, taip pat specialisto išvada, kuri patvirtina, kad nukentėjusiajai V. J. nustatyta muštinė galvos plaukuotos dalies žaizda galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje ir toks sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Visa tai įvertinęs, teismas padarė išvadą, kad V. J., duodama teisme parodymus, prieštaraujančius kitiems bylos įrodymams, siekė palengvinti kaltinamojo G. J. padėtį, kad šis išvengtų baudžiamosios atsakomybės (b. l. 7–9).
Iš 2019 m. lapkričio 23 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-49928-19 matyti, kad V. J. buvo išaiškinta BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė, kad liudytojas, kuris yra įtariamojo ir kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Taip pat išaiškinta atsakomybė pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. V. J. protokole pasirašė (b. l. 19–23).
Iš 2020 m. sausio 28 d. liudytojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-49928-19, V. J., apklausta kaip nukentėjusioji, davė parodymus, kad ji nesilaiko ankstesnių savo parodymų, policijos ji nekvietė, kvietė tik greitosios pagalbos darbuotojus, kviesdama pamelavo, kad ją sumušė sūnus, kadangi buvo stipriai apgirtusi bei pikta ant sūnaus, jog jis išdaužė koridoriaus langą. 2019 m. lapkričio 23 d. ji su sūnumi namuose gėrė degtinę, po to sūnus nešė iš lauko į namą dujų balioną ir neišlaikė pusiausvyros, sudaužė koridoriaus lango stiklą. Tą dieną buvo labai šalta, todėl reikėjo kažkuo užkalti langą; ji susirado plėvelės gabalą, pasiėmė plaktuką ir norėjo užkalti atvirą langą iš lauko pusės. Ji užlipo ant suoliuko, tačiau buvo neblaivi ir, neišlaikiusi pusiausvyros, nukrito nuo suoliuko ant žemės. Atsistojusi lipo ant suoliuko antrą kartą, vėl krito ant cementinio takelio. Krisdama susitrenkė galvą kairėje pusėje, iš karto pradėjo bėgti kraujas. Pamačiusi kraują, ji išsigando ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, policijos nekvietė. Negali pasakyti, kodėl melavo policijai, tikriausiai dėl didelio savo girtumo. Kai atvyko policijos pareigūnai, sūnus G. gulėjo lovoje ir sakė, kad jos nemušė. Sūnus jos nemušė, visą istoriją ji išsigalvojo, kadangi tuo metu buvo labai pikta ant sūnaus dėl išdaužto lango, taip pat buvo neblaivi. Šie jos parodymai yra teisingi, nori, kad jais būtų remiamasi. Sūnui jokių pretenzijų neturi, kadangi jis prieš ją nesmurtavo (b. l. 24–27).
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas V. J. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertas ar specialistas pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje institucijoje. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, iškraipomi arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. Melagingų parodymų davimas – veika, padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015).
Nors kaltinamoji V. J. neigia davusi melagingus parodymus, tačiau teismas kaltinamosios paaiškinimus vertina kaip gynybinius ir jais nesiremia. Įsiteisėjusiu teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu nustatyta, kad G. J. 2019 m. lapkričio 23 d. apie 19 val. namuose tyčia smurtavo prieš savo motiną V. J., su plaktuku vieną kartą sudavė jai į galvos sritį ir taip mušdamas sukėlė V. J. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl muštinės galvos plaukuotos dalies žaizdos. Todėl kaltinamosios paaiškinimus, kad ji davė teisingus parodymus, teigdama, jog sūnus G. J. prieš ją nesmurtavo ir galvą ji susižalojo pati, teismas vertina kaip nepatikimus ir daro išvadą, kad kaltinamoji V. J., sutikusi duoti parodymus ir būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, sąmoningai davė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančius parodymus, t. y. ji tyčia melagingai liudijo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, siekdama padėti G. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės už smurtą artimoje aplinkoje. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Už nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaltinamoji V. J. padarė nusikaltimą teisingumui. Padaryta veika pagal pavojingumą priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į tai, kad V. J. teisiama ne pirmą kartą, 2017 m. spalio 12 d. ji buvo nuteista už analogišką nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji nedirba, yra senatvės pensininkė, gauna minimalią pensiją. Psichiatro, priklausomybių ligų įskaitoje neįrašyta (b. l. 66). Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamosios asmenybę, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Kaltinamajai 2020 m. spalio 16 d. tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46–47) paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 304, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, paskiriant jai draudimą bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.