- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- 1-404-319/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kaltinamasis
- G. J.
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012 m. sausio 26 d. pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, bausmę atlikęs;
2) 2014 m. lapkričio 13 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse institucijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
3) 2015 m. vasario 20 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – areštu 60 parų, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, bausmė subendrinta su 2014 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – devyniasdešimt parų arešto;
4) 2015 m. liepos 1 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 ir 2 dalis, laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių keturioms dienoms. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis G. J. 2019 m. lapkričio 23 d. apie 19 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną V. J., su plaktuku vieną kartą sudavė V. į galvos sritį, taip mušdamas nukentėjusiajai V. J. sukėlė fizinį skausmą ir dėl muštinės galvos plaukuotos dalies žaizdos nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis G. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 23 d. iš Alytaus grįžo į namus. Parsivežęs kelis 7,5 procentų stiprumo 1 litro talpos butelius alaus, kartu su motina juos išgėrė. Motinos prašymu jis nuvažiavęs nupirko dujų balioną ir jį parvežęs nešdamas į namo vidų užkabino langą ir išdaužė lango stiklą. Motina prašė langą užkalti plėvele, tačiau jis to nepadarė ir nuėjo miegoti. Vėliau jį iš miegų pakėlė policijos pareigūnai, namuose buvo ir medikai. Jis girdėjo, kad motina pareigūnams pasakojo, kad neva jis sudavė jai plaktuku per galvą. Motina dėl lango buvo supykusi, todėl be pagrindo jį apkaltino smurtu. Prieš motiną nesmurtavo ir plaktuku jai nesudavė. Vėliau motina pasakojo, kad jam miegant ji bandė apkalti langą plėvele, tačiau krito ir susižalojo galvą.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 str. 4 d., perskaityti kaltinamojo G. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. lapkričio 24 d., apklausiamas įtariamuoju, G. J. parodė, kad jis gyvena kartu su savo motina V. J. adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 23 d. jis namuose gėrė ir buvo neblaivus. Su juo taip pat visą laiką gėrė ir motina V. J. Jis buvo tą dieną Alytuje, nupirko, ką motina prašė, o grįžus, jie abu toliau gėrė alų. Nežino kuriuo metu, vakare jie su motina lygtais kažko sukonfliktavo, bet nepamena tiksliai dėl ko. Kaip ten viskas buvo, jis nežino, nepamena dėl girtumo, nes tikrai buvo girtas. Jis, kiek pamena, jos nemušė, su plaktuku į galvą nesudavė, jis niekada prieš ją rankos nekelia. Ji gal pati kur krito, nes buvo girta taip pat. Jis daugiau nieko nepamena ir neturi ką paaiškinti (t.1, b. l. 100).
2020 m. kovo 10 d. apklausiamas papildomai įtariamuoju G. J. parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. kartu su motina vartojo alkoholinius gėrimus – alų ir degtinę. Jeigu gerai pamena, išgėrė 6 butelius alaus. Tą dieną buvo Alytuje, kadangi namuose pasibaigė dujos ir jis nupirko dujų balioną. Kadangi buvo neblaivus, nešdamas dujų balioną į namus, susvyravo ir su juo išdaužė verandos lango stiklą. Motina bandė sukelti tarp jų žodinį konfliktą, tačiau jis nekreipė į ją dėmesio ir, pakeitęs dujų balioną, iš karto nuėjo miegoti. Kad motina iškvietė policiją ir greitąją, sužinojo tik tada, kai jie atvyko į namus. Grįžus jam iš areštinės, motina jam pasakė, kad pamelavo policijai. Jis prieš motiną nesmurtavo (t.1, b. l. 110-111).
Nukentėjusioji V. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. sūnus G. J. iš Alytaus grįžo neblaivus ir parsivežęs degtinės kelis butelius, alaus kartu su ja išgėrė. Jautėsi stipriai apgirtusi. Pasibaigus dujoms, ji prikėlė miegantį sūnų G. ir paprašė parvežti dujų balioną. Parvežęs dujų balioną, sūnus jį nešė vidun ir, užkabinęs langą, išmušė stiklą. Ji prašė užkalti langą plėvele, nes buvo šalta, tačiau sūnus jos nepaklausė ir nuėjo miegoti. Ji, pasiėmusi plaktuką, norėjo užkalti plėvelę, tačiau, užlipus ant suoliuko, nukrito ir susižalojo galvą. Galva kraujavo ir išsigandusi iškvietė greitąją pagalbą, policijos nekvietė. Skambindama į pagalbos centrą melavo, kad ją sužalojo sūnus. Ikiteisminio tyrimo metu pirminiuose parodymuose ji nurodė, kad ją sužalojo sūnus suduodamas plaktuku per galvą. Vėliau ji tai paneigė nurodydama, kad susižalojo pati krisdama nuo suoliuko.
Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti nukentėjusiosios V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji V. J. parodė, kad ji gyvena kartu su savo sūnumi G. J. (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 23 d. apie 12.20 val. sūnus grįžo iš Alytaus į namus ją apipirkęs, tačiau jis buvo neblaivus. Kartu jie išgėrė vieną buteliuką alaus. Apie 19.00 val. ji grįžo į kambarį, nes prieš tai buvo išėjusi užsidaryti vištų. Ji paklausė sūnaus apie pinigus, nes buvo ryte davusi ir norėjo gauti grąžą. G. labai supyko ir puolė ją rankoje turėtu plaktuku, kirto jai vieną kartą į galvą pakaušio srityje. Galva jai pradėjo stipriai kraujuoti, todėl ji paskambino 112 ir paprašė pagalbos. Apie tai, kad jai reikia policijos, ji nesakė, norėjo tik greitosios medicinos pagalbos. Sūnus smurtauja jau ne pirmą kartą, tačiau ji jam pretenzijų dėl šio įvykio neturi, pareiškimą rašyti atsisako, pas teismo medicinos ekspertus neis, užduoties neims. Civilinio ieškinio jam nereikš (t.1, b. l. 1).
2020 m. sausio 28 d. apklausiama V. J. parodė, kad savo ankstesnių parodymų, kuriuos davė šiame ikiteisminiame tyrime, nesilaiko. Policijos iš viso ji nekvietė, kvietė tik greitosios pagalbos darbuotojus. Kviesdama greitąją pamelavo, kad ją sumušė sūnus, kadangi buvo stipriai apgirtusi bei pikta ant sūnaus, jog jis išdaužė koridoriaus langą. 2019 m. lapkričio 23 d. su sūnumi namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu vartojo alkoholinį gėrimą – degtinę, jos išgėrė vieną butelį 0,5 litro talpos. Tarp jos ir sūnaus jokio konflikto nebuvo. Po išgertuvių paprašė, kad sūnus į namus atneštų dujų balioną. Būdamas neblaivus, sūnus iš lauko nešė dujų balioną, neišlaikęs pusiausvyros, su juo išdaužė koridoriaus lango stiklą. Pamačiusi tokį jo veiksmą, labai supyko. Tą dieną buvo labai šalta diena, žinojo, kad atviro lango palikti negalima, kadangi sušals, todėl, susiradusi plėvelės gabalą, pasiėmusi plaktuką, norėjo užkalti atvirą langą. Iš lauko pusės užlipo ant suoliuko, tačiau buvo neblaivi ir, neišlaikiusi pusiausvyros, nukrito nuo suoliuko ant žemės. Atsistojusi nuo žemės, lipo ant suoliuko antrą kartą. Užlipus ant suoliuko, jis jos neatlaikė ir sulūžo dėl to ji nukrito ant cementinio takelio, krisdama, susitrenkė kairę galvos dalį, pradėjo bėgti kraujas. Pamačiusi kraują, išsigando ir iš karto išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, policijos nekvietė. Negali pasakyti, kodėl melavo policijai, tikriausia, dėl didelio savo girtumo. Sūnui jokių pretenzijų neturi, kadangi jis prieš ją nesmurtavo (t.1, b. l. 13-14).
Liudytoja L. Ž., (duomenys neskelbtini) darbuotoja, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio mėn., tikslaus laiko nepamena, iš dispečerės gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) sūnus sumušė pranešėją. Nuvykę į įvykio vietą, jie apžiūrėjo sumuštą neblaivią, išsigandusią nukentėjusiąją, kuri skundėsi, kad galvą plaktuku sužalojo sūnus. Įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai prikėlė kambaryje lovoje miegojusį nukentėjusiosios sūnų. Moters galvoje buvo žaizda, ant kurios uždėjo tvarstį. Nukentėjusioji vykti į ligoninę atsisakė.
Liudytojas J. D., (duomenys neskelbtini) pareigūnas teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad pagal budėtojo nurodymą dėl smurto artimojoje aplinkoje nuvyko į (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą kartu su jų ekipažu tuo pačiu metu atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Gyvenamajame name juos pasitiko nukentėjusioji, kuri buvo aiškiai neblaivi ir pasakė, kad prieš ją smurtavo jos sūnus, kuris plaktuku jai sužalojo galvą. Nustatęs tokias aplinkybes, jis iškvietė operatyvinę grupę. Kaltinamasis miegojo lovoje ir prikeltas nurodė, kad prieš motiną smurto nenaudojo ir jos plaktuku nesužalojo. Jis matė kirstinę žaizdą nukentėjusios galvoje. Medikė suteikė pirmąją pagalbą ir sutvarstė nukentėjusiosios galvą. Nukentėjusioji atsisakė vykti į ligoninę. Nukentėjusioji, nors ir buvo neblaivi, tačiau prieš ją panaudoto smurto aplinkybes nurodė nuosekliai ir aiškiai. Jis matė plaktuką, kuris buvo padėtas koridoriuje ant grindų.
Iš pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole išdėstytų aplinkybių matyti, kad 2019 m. lapkričio 23 d. apklausos metu nukentėjusioji patvirtino, kad 2019 m. lapkričio 23 d. apie 19 val. namuose ją sumušė sūnus G. J. suduodamas vieną smūgį plaktuku jai į pakaušį. Ji kvietė tik greitąją pagalbą, o policijos nekvietė. Šiame protokole nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu G. J. nustatytas 3,22 promilės, o V. J. – 2,49 promilės girtumai (t.1, b. l. 1-3).
Iš 2019 m. lapkričio 23 d. Alytaus AVPK OVS specialisto D. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 23 d. 20.48 val. iš GMP medikės Ž. gautas telefoninis pranešimas, kad atvykę į iškvietimą (duomenys neskelbtini), rado V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurią namuose sumušė sūnus. Nustatyta galvos plaukuotos dalies žaizda. Moteris vykti į ligoninę atsisakė, todėl palikta namuose (t.1, b. l. 41).
Iš įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rastas ir paimtas plaktukas, kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veiklai tirti (t.1, b. l. 21-31). Tyrimo eigoje plaktukas perduotas saugoti Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (t.1, b. l. 34).
2020 m. sausio 14 d. specialisto išvadoje Nr. G 1084/2019 (06) konstatuota, kad nukentėjusiajai V. J. muštinė galvos plaukuotos dalies žaizda galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b. l. 54).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas pokalbio garso įrašas tarp nukentėjusiosios V. J. ir BPC operatoriaus. V. J. prašo atvažiuoti, nurodė, kad jos galvą pramušė sūnus, jis namuose girtas (t. 1, b. l. 67-69).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis G. J. smurtavo prieš nukentėjusiąją V. J. ir sutrikdė šios sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
Kaip matyti iš kaltinamojo G. J. parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis kaltu neprisipažino ir nurodė, kad prieš savo motiną V. anesmurtavo, plaktuku jos nesužalojo. Iš esmės kaltinamasis G. J. tokias aplinkybes, nepripažindamas kaltės, nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, tačiau neneigė, kad tarp jo ir motinos įvyko konfliktas, tačiau dėl girtumo daug ko nepamena. Nukentėjusioji V. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad kaltinamasis prieš ją nesmurtavo ir jai plaktuku į galvą nesudavė, o galvą prasikirto krisdama nuo suoliuko, kuomet bandė plėvele užkalti išdaužytą lango stiklą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. J. 2019 m. lapkričio 23 d., iš karto po įvykio apklausta policijos pareigūnės, nurodė, kad jos sūnus G. J. prieš ją panaudojo smurtą ir plaktuku prakirto galvą. Nurodė ir tai, kad sūnus smurtą prieš ją naudoja jau ne pirmą kartą. Tokius nukentėjusios parodymus patvirtina aptartas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikto pokalbio garso įrašas tarp nukentėjusiosios V. J. ir BPC operatoriaus. Pagal šį pranešimą į įvykio vietą atvyko greitosios pagalbos bei policijos pareigūnų ekipažai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojai L. Ž. ir J. D. patvirtino, kad, nuvykus pagal iškvietimą į nukentėjusiosios V. J. namus, rado šią sužalota galva. Nukentėjusioji buvo išsigandusi ir nurodė, kad neblaivus sūnus prieš ją smurtavo ir plaktuku sužalojo galvą. Nukentėjusioji V. J. ir kaltinamasis neneigė, kad minimą vakarą jie abu girtavo ir tai patvirtina, kad po įvykio nukentėjusiajai buvo nustatytas 2,49 promilės, o G. J. – 3,22 promilės girtumas. Vertinant nukentėjusiosios gebėjimą, esant tokiam neblaivumui, teisingai nurodyti įvykio aplinkybes, teismas remiasi liudytojo J. D. parodymais, kuris paaiškino, kad nukentėjusioji, nors ir buvo neblaivi, tačiau prieš ją panaudoto smurto aplinkybes nurodė aiškiai, suprantamai ir jam nekilo jokių abejonių dėl smurto panaudojimo, todėl iškvietė operatyvinę grupę. Tai iš esmės patvirtinta ir aptartame pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji buvo apklausta praėjus 3 valandoms (21.40 val.) po įvykio (t. 1, b. l. 12). Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai V. J. muštinė galvos plaukuotos dalies žaizda galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje ir toks sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Ši išvada neprieštarauja aptartų įrodymų visumai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja papildomai apklausta nukentėjusioji V. J. ir duodama parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, paneigė pirminius parodymus ir nurodė, kad kaltinamasis G. J. prieš ją nesmurtavo ir jos nesužalojo. Tokie nukentėjusiosios parodymai prieštarauja aptartiems įrodymams ir teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji tuo siekia palengvinti kaltinamojo G. J. padėtį ir siekia, kad šis išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo aiškinimai, kad jis niekada nesmurtauja prieš motiną paneigti byloje esančiais procesiniais dokumentais – 2015 m. vasario 20 d. ir 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiais, kuriais jis pripažintas kaltu dėl smurto panaudojimo (BK 140 str. 2 d.) prieš motiną V. J. (t. 1, b. l. 124-131). 2017 m. rugpjūčio 21 d., 2018 m. vasario 2 d. ir 2019 m. kovo 27 d. nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus (t.1, b. l. 131-138) patvirtina, kad tarp kaltinamojo G. J. ir nukentėjusiosios V. J. vyksta konfliktai, nukentėjusioji kreipiasi į policiją, o vėliau pakeičia parodymus nurodydama, kad G. J. prieš ją smurto nenaudojo. Minėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimai įsiteisėję, tačiau nagrinėjamu atveju tai bei aukščiau aptartų įrodymų visuma teismui duoda pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusioji V. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu davė melagingus parodymus. Taigi neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis G. J. aukščiau aptartomis aplinkybėmis, tyčia plaktuku sudavė nukentėjusiajai V. J. į galvą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo G. J. tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl šio veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., požymiai. Veiką kvalifikuoja tai, kad nusikalstami veiksmai padaryti prieš šeimos narį – motiną (BK 248 str. 2 d.).
Daiktinis įrodymas – plaktukas, saugomas Alytaus apskrities VPK (b. l. 34), grąžintinas nukentėjusiajai V. J. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis G. J. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje kaltinamasis buvo teistas keturis kartus, tačiau teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nuo (duomenys neskelbtini) niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 143-152). Jis įrašytas į (duomenys neskelbtini) tarpą, diagnozė (duomenys neskelbtini). Specialistė, įvertinusi šiuos duomenis, savo išvadoje konstatavo, kad kaltinamajam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 164). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinus visas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, teismas mano, kad kaltinamajam gali būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu – laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str.). Įvertinus aptartas bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamajam paskirtinos bausmės dydis nustatytinas aukščiau bausmės vidurkio.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. J. buvo sulaikytas, todėl vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., BK 65, 66 str. į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. (t.1, b. l. 93-95).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,
nusprendžia:
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Įpareigoti G. J.: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 100 valandų per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktinį įrodymą – plaktuką, saugomą Alytaus apskrities VPK, grąžinti V. J.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.