Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-11 · Administracinė byla Nr. I-9990-394/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-11
Bylos Nr.
I-9990-394/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02363-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
E. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-9990-394/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02363-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 11 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 2600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad šių metų (2019 m.) spalio 1 d. po vakarinio patikrinimo jam būnant kameroje Nr. 32 pareigūnė liepė išsivėdinti kamerą, o jam atsakius, kad šalta, išvadino jį necenzūriniais žodžiais (gaidžiu) ir pažemino kitų nuteistųjų akivaizdoje, įžeidžiančiais žodžiais vadino ir kitus nuteistuosius, o paklausus pavardės, nepasisakė, ir kitam nuteistajam atsakė „ko žiūri, gaidy“. Dėl tokių pareigūnės veiksmų teko save žaloti, buvo išvežtas į Šiaulių respublikinę ligoninę, kad suteiktų pirmąją pagalbą, po to buvo nukreiptas į psichiatrijos ligoninę. Jam išrašė raminančių vaistų, kad galėtų užmigti ir nusiraminti, nes jį labai paveikė pareigūnės pasakyti žodžiai. Patyrė psichologinius išgyvenimus, depresiją.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (7, 32, 36-37 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką pranešta tinkamai ( 32 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (14-15 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad patikrinus Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų, peticijų Tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnalus nustatyta, kad E. Š. į Šiaulių TI direktorių su skundais, kurie būtų susiję su 2019-10-01 galimai buvusiu įvykiu, nesikreipė. Be to, patikrinus Tarnybinių pranešimų apie padarytus režimo pažeidimus registrą nustatyta, kad jokių tarnybinių pranešimų, susijusių su nurodomomis aplinkybėmis, neužregistruota. Pažymi, kad Šiaulių TI darbuotojai savo veikloje, be visa ko, vadovaujasi ir pagarbos žmogui bei valstybei principu, o abstraktūs pareiškėjo teiginiai neargumentuoti, nenurodyti nei įvykį galėję matyti pareigūnai, nei kalinami asmenys. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės niekuo nepagrįstos, neteisėti veiksmai ar neveikimas nenustatyti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjo E. Š. skundas netenkinamas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad 2019 m. spalio 1 d. pareigūnė kitų asmenų akivaizdoje jį pažemino, nes išvadino įžeidžiančiais žodžiais, dėl tokių pareigūnės veiksmų jam teko žalotis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018, 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis numato, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 6 punkte nurodyta, kad Tardymo izoliatorių darbuotojų ir suimtųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu.

Iš byloje esančio nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (11-12 b. l.) matosi, kad 2019 m. spalio 2 d. Šiaulių TI kameroje Nr. 32 kalintis suimtasis E. Š. pastebėtas su kūno sužalojimais. Apklaustas liudytoju jis paaiškino, kad po pokalbio su Resocializacijos skyriaus darbuotoja jis susinervino dėl pareigūnų veiksmų ir surašyto tarnybinio pranešimo, todėl grįžęs į kamerą skutimosi peiliuko nuolauža kelis kartus įsipjovė į kairės rankos dilbį. Šias aplinkybes patvirtino ir kartu su pareiškėju kameroje Nr. 32 kalėję suimtieji A. L. ir G. G., kurie nurodė, jog Eimantas po pokalbio su Resocializacijos skyriaus darbuotoja į kamerą grįžo labai susinervinęs, nuėjo į tualeto patalpą ir išėjo iš jos su sužalota ranka. Medicinos dokumentų išraše / siuntime (9-10 b. l.) taip pat užfiksuota, kad pacientas (E. Š.) po konflikto su pareigūnu skutimosi peliuku susižalojo kairės rankos riešą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Taip pat teisminėje praktikoje buvo ne kartą išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas laiko, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad susižalojo 2019 m. spalio 1 d. dėl to, kad pareigūnė kameroje išvadino jį necenzūriniais žodžiais, tačiau iš Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinio matosi visai kitokios susižalojimo aplinkybės, nurodyta, kad E. Š. susižalojo 2019 m. spalio 2 d. po pokalbio su Resocializacijos skyriaus darbuotoju, dėl susižalojimo pretenzijų niekam neturi, būnant Šiaulių TI prieš jį jokio smurto niekas nenaudojo, aiškinantis aplinkybes nebuvo nustatyti jokie liudytojai, kurie patvirtintų, kad prieš E. Š. būtų naudojamas fizinis skurtas ar jis būtų verčiamas žalotis kito asmens. Nors pareiškėjas savo rašytiniame prašyme (7 b. l.) nurodė, jog kodėl jis susižalojo gali paliudyti G. G., tačiau šis asmuo apklaustas liudytoju tikslinant įvykio aplinkybes (11-12 b. l.) nurodė, kad Eimantas susižalojo būtent po pokalbio su Resocializacijos skyriaus darbuotoju ir apie jokį E. Š. konfliktą kameroje su pareigūne dėl neatidaromo lango, apie pareigūnės galimai pavartotus necenzūrinius žodžius nei šis liudytojas, nei kitas kameroje Nr. 32 buvęs asmuo nepasisakė. Resocializacijos skyriaus pažymoje dėl E. Š. nurodyta, kad E. Š. į Šiaulių direktorių su skundais dėl 2019-10-01 pareigūno veiksmų nesikreipė, patikrinus Tarnybinių pranešimų apie padarytus režimo pažeidimus registrą įrašų dėl skunde nurodytų aplinkybių nėra (18 b. l.). Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad Šiaulių TI pareigūnė savo žodžiais pažemino pareiškėją ir dėl to jam teko žalotis, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas susižalojo dėl visai kitų aplinkybių.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai šiuo atveju nenustačius neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų pareiškėjo skunde nurodytais aspektais, kas yra savarankiškas skundo atmetimo pagrindas, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, nėra pagrindo nustatinėti kitas sąlygas, būtinas deliktinei atsakomybei kilti, t. y. žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. Š. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė