- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- e2S-1728-264/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02741-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- R. J., G. P.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-l9750-188/2018 pagal pareiškėjos G. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjai G. P. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. T.. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 27 d.
2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose 2018 m. liepos 4 d. gautas pareiškėjos bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti R. J. kreditorinį reikalavimą 8 044,41 Eur sumai, kartu pateikiant R. J. 2018-06-27 kreditorinio reikalavimo bendrai 58 444, 4 Eur sumai pagal 2012-07-11 vekselį bei šio vekselio ir 2013-09-10 vykdomojo įrašo kopijas. Bankroto administratorius prašyme nurodė, kad gavo R. J. prašymą dėl 58 444, 40 Eur kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, tačiau pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-12-15 nutartį pagal vekselį priverstinį išieškojimą vykdęs antstolis A. Š. 2017-09-19 pateikė raštą Nr. VM9-2524 vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad iš skolininkės G. P. pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį liko išieškoti 8 044,41 Eur R. J., todėl prašė tvirtinti R. J. 8 044,41 Eur finansinį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. liepos 5 d. nutartimi prašymą tenkino, patvirtino bankrutuojančios G. P. kreditoriaus R. J. 8 044,41 Eur finansinį reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Pareiškėjas R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl kreditoriaus R. J. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo G. P. fizinio asmens bankroto byloje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. nurodo, jog 2014 m. liepos 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1122-657/2014 G. P. individualios įmonės bankroto byloje R. J. kreditorinis reikalavimas patvirtintas 76 261,64 Lt (22 086,89 Eur) sumai. Analogiška kreditorinio reikalavimo suma nurodyta ir 2016 m. gegužės 24 d. bankrutavusios G. P. individualios įmonės kreditorių susirinkimo protokole Nr. 6, todėl antstolio A. Š. 2017 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. VM9-2524 yra nurodyta neteisinga informacija ir bankroto administratorius A. T. nepagrįstai ja vadovavosi.
1.2. Teigia, jog bankroto administratorius nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti, kodėl apelianto kreditoriniame reikalavime nurodyta suma ženkliai skiriasi nuo bankroto administratoriaus turimų duomenų. Taip pat neinformavo ir nepareikalavo iš kreditoriaus jokių papildomų paaiškinimų, o be to nesikreipė į antstolį A. Š. dėl aktualios informacijos pateikimo.
1.3. Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį patvirtindamas ženkliai mažesnį R. J. kreditorinį reikalavimą G. P. bankroto byloje.
1.4. Teigia, kad administratorius, turėdamas duomenis apie vykdomąją bylą G. P. atžvilgiu, ne tik kad nesiėmė jokių veiksmų dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, bet priešingai, tyčia neįtraukė R. J. į kreditorių sąrašą, to pasėkoje be kreditoriaus pritarimo patvirtino G. P., kaip fizinio asmens mokumo atkūrimo planą.
Atsiliepimas
5. Bankroto administratorius A. T. teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Apeliantas pripažįsta, kad antstoliui A. Š. pateikė prašymą užvesti vykdomąją bylą tik dėl pagrindinės skolos išieškojimo. Apeliantas nenurodo, kad antstolis jį suklaidino ar kokiu kitu būdu paveikė jo apsisprendimą pateikti reikalavimą būtent tokiai sumai. Priešingai, kreditorius R. J. nurodo, kad jis tai padarė sąmoningai, siekdamas sumokėti mažiau būtinųjų vykdymo išlaidų.
2.2. Bankroto administratorius teigia, jog rėmėsi antstolio A. Š. 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. VM9-2524, o teismas, gavęs bankroto administratoriaus 2018 m. liepos 3 d. prašymą, jį patenkino ir R. J. įtraukė kreditoriumi į sąrašą tai sumai, kuri buvo užfiksuota oficialiuose dokumentuose.
2.3. Teigia, jog apeliantas bankroto administratoriaus veiksmų neskundė ir neskundžia, juos nurodo tik kaip vieną iš skundo motyvų.
Atsiliepimas
6. Bankrutuojantis asmuo G. P. teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. R. J. pranešimas dėl fizinio asmens G. P. ketinimo iškelti bankroto bylą išsiųstas 2017 m. rugsėjo 11 d., nurodant, kad per 10 dienų jis gali pateikti kreditorinį reikalavimą. Apeliantas reikalavimą pateikė tik 2018 m. liepos 3 d., praleidęs terminą.
3.2. Teigia, kad kreditorius R. J. neturi teises kreiptis su tuo pačiu reikalavimu į fizinį asmenį, nes tuo atveju, kai įmonės savininkas neturi jam nuosavybės teise priklausančio turto, jo atsakomybė prieš įmonės kreditorius baigiasi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Byloje kilęs ginčas dėl fizinio asmens G. P. kreditoriaus R. J. finansinio reikalavimo dydžio patvirtinimo bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių sąraše. G. P. ir jos bankroto administratoriaus teigimu, kreditoriaus reikalavimas yra 8 044,41 Eur, kaip ir buvo nurodyta nutartyse dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu apeliantas kreditorius teigia, jog jo kreditorinis reikalavimas yra 58 444,41 Eur, kaip buvo nurodyta 2018 m. birželio 27 d. kreditoriaus prašyme pateiktame bankroto administratoriui A. T..
9. Apeliacinės instancijos teismui, susipažinus su bylos medžiaga vis tik kyla abejonių dėl skundžiama nutartimi patvirtinto fizinio asmens G. P. bankroto byloje kreditoriaus R. J. finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo dėl sekančių motyvų:
10. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatas, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą (FABĮ 23 straipsnio 1 dalis). Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (FABĮ 23 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog bankroto administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs bankroto administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.
11. Pažymėtina, jog pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
12. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. liepos 5 d. nutartimi, rašytinio proceso tvarka patvirtino bankrutuojančios G. P. kreditoriaus R. J. kreditorinį reikalavimą ir įtraukė jį į kreditorių sąrašą, nurodant šio kreditoriaus 8044,41 Eur kreditorinio reikalavimo sumą bankroto administratoriaus A. T. prašymo pagrindu.
13. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui pateiktame 2018 m. liepos 3 d. prašyme dėl R. J. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto administratorius nurodė, jog 2018 m. birželio 27 d. R. J. pateikė kreditorinį reikalavimą 58 444,40 Eur sumai pagal 2012 m. liepos 11 d. vekselį. Tačiau administratorius prašė patvirtinti kreditoriaus R. J. kreditorinį reikalavimą tik 8044,41 Eur sumai ir įtraukti jį į kreditorių sąrašą. Byloje taip pat yra pateiktas ir apelianto R. J. bankroto administratoriui adresuotas dokumentas – 2018 m. birželio 27 d. kreditorinis reikalavimas.
14. Įvertinus 2018 m. birželio 27 d. prašymo dėl R. J. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo turinį, nustatyta, jog, bankroto administratoriaus nuomone, pateiktas apelianto R. J. finansinis reikalavimas yra su trūkumais, t. y. finansiniame reikalavime ir pateiktuose dokumentuose nurodytos finansinių reikalavimų sumos neatitinka. Taigi ši bankroto administratoriaus padaryta išvada liudija, jog pateiktą apelianto R. J. finansinį reikalavimą bankroto administratorius 2018 m. liepos 3 d. prašyme teismui vertino kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks bankroto administratoriaus bei apelianto pateikto finansinio reikalavimo vertinimas yra svarbus, sprendžiant klausimą dėl apelianto R. J. finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo, tačiau negali būti pagrindu spręsti apie FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės įgyvendinimo tinkamumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apelianto kreipimasis į bankroto administratorių, pateikiant savo kreditorinį reikalavimą ir šį kreditorinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, laikytinas tinkamu FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės įgyvendinimu, nepaisant to, jog bankroto administratorius šio kreditorinio reikalavimo dydį šiuo metu laiko esant nepagrįstą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto R. J. finansinis reikalavimas yra pareikštas įstatymų nustatyta tvarka.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje administratoriaus 2018 m. liepos 3 d. prašymas dėl apelianto kreditorinio reikalavimo pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinamas kaip bankroto administratoriaus ginčytinas kreditorinis reikalavimas, kurio pagrįstumas atitinkamai turėjo būti sprendžiamas FABĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas apelianto R. J. kreditorinį reikalavimą 8044,41 Eur sumai visiškai nepasisakė ir nevertino aplinkybių, susijusių su apelianto 2018 m. liepos 3 d. prašyme nurodyto kreditorinio reikalavimo 58 444,40 Eur dydžiu bei jo (ne) pagrįstumo.
16. Iš ginčijamos nutarties turinio nustatyta, jog šia nutartimi pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, jog R. J. reikalavimas ne naujas, o G. P. skola nepadidėjo, todėl įtraukė į kreditorių sąrašą R. J. su 8044,41 Eur kreditoriniu reikalavimu.
17. Taigi klausimas dėl ginčytino kreditorinio reikalavimo šiuo atveju buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, tinkamai nedetalizavus ir neišsiaiškinus faktinių aplinkybių dėl skirtingų apelianto bei bankroto administratoriaus pozicijų nagrinėjamu klausimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, buvo užkirsta galimybė apeliantui R. J. pateikti savo argumentus šiuo klausimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas klausimą dėl ginčytino kreditorinio reikalavimo išsprendė, pažeisdamas FABĮ įtvirtintą ginčytinų kreditorinių reikalavimų nagrinėjimo fizinio asmens bankroto byloje tvarką.
18. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog bankroto administratorius, turėdamas duomenis apie vykdomąją bylą G. P. atžvilgiu, ne tik kad nesiėmė jokių veiksmų dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, bet priešingai, neįtraukė R. J. į kreditorių sąrašą, to pasėkoje be kreditoriaus pritarimo patvirtino G. P., kaip fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Su šiais teiginiais iš dalies sutiktina.
19. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2FB-536-188/2018 gautas antstolio A. Š. 2018-01-08 patvarkymas Nr.S-18-110-678 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui R. J., skolininkė G. P., dėl 8000 Eur skolos, 44, 41 Eur žyminio ir 41 266, 85 Eur palūkanų išieškojimo, skolos likutis iš viso 49 214, 77 Eur, tačiau 2018-05-29 bankroto administratoriaus pateiktame Mokumo atkūrimo plane šis kreditorius nenurodytas, R. J. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas iki pirmosios instancijos teismo 2018-06-13 nutarties dėl Mokumo atkūrimo plano patvirtinimo priėmimo, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išspręstas.
20. Tačiau pažymėtina ir tai, jog teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas tampa mokumo atkūrimo planu ir taip užbaigiama ši proceso stadija. Tolesnė stadija yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, jai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 8 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, sveikatos būklė ar pan., mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, 40-41 p.). Be to pažymėtina, kad FABĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, jog pagal kreditoriaus R. J. pateiktą kreditorinį reikalavimą galimi kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų bei mokumo atkūrimo plano patikslinimai.
21. Byloje nustačius, jog pirmosios instancijos teismas klausimą dėl ginčytino kreditorinio reikalavimo išsprendė, pažeisdamas FABĮ įtvirtintą ginčytinų kreditorinių reikalavimų nagrinėjimo fizinio asmens bankroto byloje tvarką bei įvertinus, jog būtina klausimą dėl ginčytino kreditorinio reikalavimo spręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išklausyti šalių nuomonę dėl ginčytino kreditorinio reikalavimo, taip pat išsireikalauti iš antstolio vykdomąją bylą bei ištirti visus įrodymus, pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl apelianto R. J. kreditorinio reikalavimo pagrįstumo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl R. J. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.