Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Būsto vartai“ ir M. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau –UAB) „Būsto vartai“ atlikti veiksmus: atidaryti asmeninę vertybinių popierių sąskaitą M. P. vardu, užfiksuoti 50 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Būsto vartai“ akcijų perleidimą įrašais M. V. ir M. P. asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose; sudaryti naują UAB „Būsto vartai“ akcininkų sąrašą, nurodant jame M. P. priklausančių akcijų dalį, pranešti valstybės įmonės (toliau –VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registrui apie UAB „Būsto vartai“ akcininkų pasikeitimus; taip pat prašė priteisti iš atsakovo M. V. 48 836 Eur žalos atlyginimą ieškovui M. P..Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo M. V. kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą už 48 836 Eur. Nurodė, kad atsakovas gali siekti paslėpti arba perleisti savo turtą, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovo M. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino: areštavo atsakovui M. V. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą neviršijant 48 836 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims.Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas. Teismas nurodė, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, o atsakovas, siekdamas išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, todėl teismas sprendė, kad yra reali grėsmė, jog priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.Teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į tai, kad jos turi mažiausiai varžyti atsakovo padėtį, o tuo pačiu užtikrinti ir ieškovo interesus. Todėl sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra tikslinga ieškinio sumai areštuoti atsakovo nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, o tik šio turto nesant – areštuoti jo pinigines lėšas, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas M. V. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo suformuotų aktualių laikinųjų apsaugos priemonių instituto aiškinimo ir taikymo precedentų dėl didelės ieškinio sumos, kurių nuosekliai aukštesnės instancijos teismas laikosi daugiau nei du metus, ir taip akivaizdžiai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatą.Apeliantas per 2016 metus gavo 116 220,49 Eur, per 2015 metus gavo 282 109 Eur pajamų bei per 2014 metus gavo 162 697,23 Eur (561 761,01 Lt) pajamų. Viso per paskutinius tris metus apelianto vidutinės pajamos sudarė 187 008,91 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo teiginys esą ieškinio suma apeliantui yra didelė yra laikytinas absoliučiai nepagrįstu ir pramanytu, nes ieškinio suma sudaro tik 26,11 procento apelianto vidutinių pajamų per paskutinius trejus metus.Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas M. P. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Byloje esantys duomenys, kurių pagrindu ir buvo priimta nutartis, patvirtina tiek prima facie neteisėtus atsakovo veiksmus (ieškovo neregistravimas akcininku esant jų įgijimo sutarčiai, dividendų išmokėjimas tik sau ir kt.), tiek atsakovo nesąžiningumą (akcijų pardavimo neigimas, nors pats atsakovas pasirašė atitinkamą sutartį), tiek ir galimą sprendimo vykdymo pasunkėjimą (beveik 100 tūkst. Eur dividendų išsimokėjimas tik sau, kuris patvirtina atsakovo vengimą vykdyti prievoles ieškovui).Ieškinio reikalavimas sudaro daugiau nei ketvirtadalį atsakovo vidutinių metinių pajamų. Tai pripažįsta ir pats atsakovas. Tokia suma negali būti laikoma maža.Nors atsakovo skundas šioje proceso stadijoje jau yra priimtas, ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad terminas skundui pateikti buvo praleistas. 2017 m. liepos 26 d. 15:41 val. buvo paskelbtas pranešimas, atitinkantis visus CPK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimus, taigi procesiniai dokumentai atsakovui, įskaitant ir nutartį, kuri dar gi ir atskirai išskirta teismo pranešime, buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, o ne tada, kai atsakovas galiausiai nusprendė susipažinti su elektroninės bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų pridėjimo prie bylos

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui.Apeliantas (atsakovas) pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme – metinės pajamų deklaracijos kopiją ir trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų pažymų kopijas.Įvertinus aplinkybę, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo sprendžiamas nepranešus atsakovui, spręstina, kad atsakovas neturėjo galimybės atsikirsti į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir su tuo susijusius įrodymus pateikti anksčiau, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su jo turtine padėtimi, priima ir vertina kartu su kitais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Taigi, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų – pirmiausia įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien didelės ieškinio sumos kriterijumi, nepagrįstai sprendė, kad yra reali grėsmė, jog priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas pagrįstai nurodo, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išskirtinę reikšmę suteikė ieškinio sumai (kurios dydis, kaip žinia, išimtinai priklauso nuo ieškovo pasirinkimo), tačiau jokių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo galimą nesąžiningumą, jo siekį išvengti jam galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant jo turtą ir pan., ieškovas iš esmės nenurodė, o pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nenustatė. Priešingai, nei atsiliepime nurodo ieškovas, ieškinyje nurodytos aplinkybės – atsakovo neteisėti veiksmai, akcijų pardavimo neigimas, yra ne atsakovo nesąžiningumo įrodymas, o įrodinėjimo dalykas šioje civilinėje byloje. Konstatavus, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, kuriame kiekviena šalis savo poziciją dėl antrosios šalies atliktų ar neatliktų veiksmų interpretuoja tik sau palankia linkme, nėra pagrindo spręsti apie vienos iš šalių (atsakovo) nesąžiningumą, keliantį realią grėsmę nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinį klausimą teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kuri yra būtina sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1106-464/2017).Aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, kad atsakovas nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą (be argumentų, kurie sudaro ginčo dalyką), ieškovas nenurodė ir atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus aspektus, konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo atsakovo turto areštui taikyti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Ieškovas taip pat nurodė, kad terminas atskirajam skundui pateikti buvo praleistas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio termino atnaujinimo klausimas išspręstas teisėjos rezoliucija, kuri yra neskundžiama (CPK 290 straipsnio 5 dalis). Todėl šis argumentas nevertinamas kaip neturintis teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo M. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Nutarties patvirtiną kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.