Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2018-11-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-14464-1009/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-13
Bylos Nr.
e2YT-14464-1009/2018
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01151-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Pareiškėjas
S. B.
Suinteresuotas asmuo
A. S.
Advokatai
Anželika Meškaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-14464-1009/2018Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01151-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9.; 3.2.7.1.; 3.4.5.19 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 13 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant pareiškėjos S. B. atstovei advokatei Anželikai Meškaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą, suinteresuotas asmuo A. S., dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo teismo atnaujinti palikimo priėmimo terminą po jos tėvo P. B. mirties likusio palikimo priėmimui. Pareiškime nurodo, kad 2018 metų vasarą pareiškėjai tapo žinoma, kad jos tėvas P. B. turėjo teisę paveldėti likusį nepaveldėtą J. R., mirusio 1996 m., turtą - žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teise buvo atkurta 2006 m., turtas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre J. R. vardu 2007 m. Apie tai, kad 2007 m. J. R. vardu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota nuosavybės teisė į tris žemės sklypus, pareiškėjai nebuvo žinoma, kol suinteresuotas asmuo A. S. nepateikė močiutės brolio J. A. R. žinioje buvusius dokumentus - 2007-03-23 Pažymėjimus apie trijų žemės sklypų įregistravimą nekilnojamojo turto registre J. R. vardu: žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini).

Nors J. R. turėjo įstatyminių įpėdinių (vaikų ir vaikaičių), jis buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sutuoktinei Z. R.. Todėl, J. R. turtą galėjo paveldėti tik buvusi sutuoktinė Z. R., kuriai 2003 m. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į vieną žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas mirusiojo sutuoktinio J. R. vardu, analogiškai - po nuosavybės teisių atkūrimo. Z. R. mirė (duomenys neskelbtini) m., kai minėti trys žemės sklypai dar nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre J. R. vardu, todėl, šis turtas nepateko nei į J. R., nei į buvusios sutuoktinės Z. R. paveldimą turtą. Žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisė J. R. buvo atkurta 2006 m., būtų galėjęs paveldėti tik Z. R. įpėdinis - kitas sutuoktinis P. B.. Pastarasis Z. R. palikimą priėmė pagal įstatymą ir 2005 m. paveldėjo jos butą, bei piniginius indėlius.

P. B. 2005 m. sudarė testamentą, kad jo turimą turtą paveldės dukra - pareiškėja S. B.. Tačiau P. B. mirus (duomenys neskelbtini) m. jokio turto jo vardu nebuvo įregistruota, todėl, pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties nesikreipė.

J. R. paveldėjimo byloje yra notarės 1996 m. rašytas raštas Nr. 26, skirtas Molėtų rajono žemėtvarkos tarnybai, apie tai, kad „(duomenys neskelbtini) mirusio J. R. palikimą po du devintadalius paveldės vaikai M. S. ir J. A. R.“. Pasakytina, kad pastarasis būtent rūpinosi nuosavybės teisių į žemę Molėtų rajone atkūrimu J. R. vardu. Kiek yra žinoma suinteresuotam asmeniui A. S., jo močiutė M. (R.) S. su broliu J. A. R. nerealizavo įpėdinių teisių į privalomąją palikimo dalį po to, kai 2007 m. buvo atkurta nuosavybė į tris minėtus žemės sklypus. Suinteresuotas asmuo A. S. yra močiutės M. (R.) S. ir J.A. R. įpėdinis. Tačiau, pastariesiems nepriėmus savo tėvo J. R. palikimo, t. y. nepriėmus privalomosios palikimo dalies, A. S. šiuo metu negali tiesiogiai pretenduoti į prosenelio J. R. palikimą.

Šiuo metu į J. R., mirusio (duomenys neskelbtini) m. palikimą (po mirties atsiradusį turtą) gali pretenduoti tik pareiškėja, kadangi ji yra testamentinė P. B. įpėdinė, kuris priėmė Z. R. palikimą pagal įstatymą, kai pastaroji buvo testamentinė J. R. įpėdinė. Pareiškėja, nebūdama susijusi jokiu giminystės ryšiu su J. R., nei su Z. R., objektyviai negalėjo žinoti, kad buvo atkuriama nuosavybės teisė į kitą nekilnojamąjį turtą Molėtų rajone, į kuri (per eilę paveldėjimų) būtų galėjęs pretenduoti pareiškėjos tėvas P. B., gyvenęs ir miręs (duomenys neskelbtini). Todėl, laiko, kad pareiškėja iki šiol nerealizavo savo, kaip įpėdinės teisių dėl svarbių priežasčių, nes tam neturėjo jokių objektyvių galimybių.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos S. B. atstovė advokatė Anželika Meškaitė pareiškimą palaikė pilnai, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja į teismo posėdį neatvyko dėl blogos sveikatos būklės. Apie galimą paveldėti turtą pareiškėja sužinojo tik šią vasarą, liepos mėnesio pradžioje, kuomet suinteresuotas asmuo A. S. jai apie tai pranešė. Suinteresuotas asmuo apie tai, kad žemės sklypai iki šiol nėra paveldėti ir jis negali jų paveldėti sužinojo, kuomet kreipėsi į notarą priimti palikimą pagal testamentą po savo močiutės M. S. ir močiutės brolio J. A. R. mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad apie tai, jog jo senelis J. A. R. tvarkė žemės nuosavybės dokumentus, jam buvo žinoma tik iš kalbų, tačiau kol netapo įpėdiniu ir neperėmė visų dokumentų, negalėjo žinoti, jog prosenelio J. R. paveldėjimo byloje nebuvo kreiptasi dėl privalomosios palikimo dalies. Su pareiškimu sutinka, nes S. B. iki šiol nežinojo, kad jos tėvas P. B. galėjo paveldėti žemės sklypus, po to, kai buvo atkurta nuosavybės teisė į žemes jo prosenelio J. R. vardu. Prašo teismo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir atnaujinti pareiškėjai dėl svarbių priežasčių praleistą terminą tėvo palikimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.

Pareiškėja nurodo, kad įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą praleido, nes nežinojo, kad jos tėvas P. B. turėjo teisę paveldėti likusią nepaveldėtą J. R. turtą – žemės sklypus, į kuriuos buvo atkurta nuosavybės teisė 2006 m. Apie nurodytus žemės sklypus pareiškėja sužinojo iš suinteresuoto asmens A. S. tik šių metų vasarą, kuomet A. S. su ja susisiekė ir apie tai informavo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2006‑12-29 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atkurta nuosavybės teisė į piliečiui J. R. tenkančią nekilnojamo turto dalį – 5,47 ha žemės: 3,79 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), 1,27 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), 0,41 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai Registrų centre buvo įregistruoti 2007-03-23. Po J. R. mirties notarė A. Š. išdavė Molėtų rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai raštą, kuriame nurodyta, kad po J. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo penkių devintadalių paveldėtoja pagal testamentą yra jo žmona Z. R., po du devintadalius palikimo gauna jo vaikai M. S. ir J. A. R.. M. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė suinteresuotas asmuo A. S.. J. A. R. turtą, po jo mirties (duomenys neskelbtini), priėmė 4/5 dalis A. U. ir 1/5 dalį A. S..

(duomenys neskelbtini) J. R. turtą po jo mirties priėmė jo sutuoktinė Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduotas Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas. Z. R. mirė (duomenys neskelbtini), jos turtą pagal 2005-08-02 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėjo jos sutuoktinis P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. B. 2005-08-29 sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko savo dukrai, pareiškėjai S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš notarės A. S. rašto matyti, kad dėl P. B. palikimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑91/2011; 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra mirusiojo P. B. duktė. Suinteresuotas asmuo A. S. su mirusiuoju kraujo giminystės ryšiu nėra susijęs, jis yra J. R., kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės, proanūkis.

Kaip nurodė bylos šalys tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu, pareiškėja su J. R. giminaičiais, po Z. R. ir P. B. mirties nebendravo, jokio ryšio nepalaikė, apie likusį nepaveldėtą turtą – žemės sklypus, nežinojo, nes nuosavybės teisė į žemės sklypus buvo atkurta ir įregistruota viešuose registruose jau po Z. R. mirties, t. y. tik 2007 metais. Taip pat byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. S. apie žemės sklypus ir tai, kad jie liko nepaveldėti, sužinojo tik priėmęs savo dėdės J. A. R. palikimą ir radęs jo žinioje laikytus žemės dokumentus. Taigi, įvertinęs teismui pateiktus duomenis bei šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėja apie jos tėvui priklausantį turtą – po J. R. ir Z. R. mirties likusius nepaveldėtus žemės sklypus, sužinojo tik šią vasarą, kuomet į ją kreipėsi ir apie tai pranešė suinteresuotas asmuo A. S.. Gavusi šią informaciją kreipėsi į advokatę ir 2018-07-10 sudarė teisinių paslaugų sutartį dėl procesinių dokumentų parengimo teismui. Teismui pareiškimas pateiktas tik 2018-10-09 dėl advokatės kasmetinių atostogų.

Nurodytos aplinkybės rodo, kad pareiškėja, gavusi informaciją apie galimą paveldėti turtą, be nepagrįsto delsimo ėmėsi nuoseklių veiksmų palikimui priimti, kreipėsi į advokatą dėl konsultacijos bei kreipimosi į teismą. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai terminą priimti palikimą, likusį po pareiškėjos tėvo P. B. mirties (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 – 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškėjos tėvo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Sigita Kazlauskienė