- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-02-10
- Bylos Nr.
- e1-363-1150/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21725-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- G. J.
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Žanos Sokolovskos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-363-1150/2023 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:
G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), neturintis išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turintis neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui – tetai, o būtent: jis, 2021 m. liepos 1 d. apie 17.17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, kuris nuosavybės teise priklauso jame gyvenančiai L. B., adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia tyrimo metu nenustatytos rankos delnu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė tetai nukentėjusiajai L. B. į kairį veido skruostą, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. B. fizinį skausmą.
2. Be to, G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – tėvą H. J., o būtent: jis, 2022 m. rugpjūčio 30 d. apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute, kilusio žodinio konflikto su tėvu H. J. metu, tyčia kumščiu sudavė tėvui H. J. ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam H. J. odos nubrozdinimus su minkštųjų audinių patinimu veido dešinėje pusėje, taip nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – tėvo H. J. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
3. Kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai. Patvirtino, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu ir vietose smurtavo prieš savo tetą ir tėtį. Dėl savo poelgio kaltinamasis labai gailisi
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
4. Be kaltinamojo prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo patvirtina šie pagrindiniai duomenys:
4.1. Nukentėjusioji L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena viena adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji serga (duomenys neskelbtini), į lauką išeiti negali dėl sveikatos, jau kelis metus sėdi namie, todėl nukentėjusiajai reikalinga priežiūra. Kaltinamasis yra jos sūnėnas, kuris ją prižiūri, duoda valgyt, prausia ją, tvarko jos namus ir kt. Dėl 2021 m. liepos 1 d. apie 17.17 val., paaiškino, jog kaltinamajam girtam atėjus į nukentėjusiosios namus kilo žodinis konfliktas dėl paso. Nukentėjusiajai neradus kaltinamojo paso, pastarasis supyko ir priėjęs prie nukentėjusiosios su delnu vieną kartą trenkė nukentėjusiajai į kairį veido skruostą. Po smūgio nukentėjusioji pradėjo verkti. Skaudėjo skruostą, buvo paraudęs, įkaitęs. Viso konflikto metu, kai kaltinamasis prieš ją smurtavo, nukentėjusioji buvo išsigandusi, bijojo kaltinamojo, kad jis jai gali padaryti ką nors blogo, nes buvo labai supykęs. Su kaltinamuoju nukentėjusioji susitaikė, kaltinamasis jos atsiprašė, tad jam atleido. Civilinio ieškinio neteiks.
4.2. Liudytojas L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 1 d. apie 16.30 val., maždaug 16.55 val. močiutei paskambino nukentėjusioji, kuri kvietė ateiti pas ją, kadangi ją muša kaltinamasis. Einant pas nukentėjusiąją, pastarąją sutiko pirmo aukšto laiptinėje, kuri atrodė labai susijaudinusi ir išsigandusi. Nukentėjusioji pasakojo, kad tarp jos ir kaltinamojo įvyko konfliktas, kiek suprato, konfliktas kilo dėl to, kad teta nedavė kaltinamajam paso ar kortelės, po ko kaltinamasis jai trenkė į veidą. Atpasakojant įvykį teta buvo susijaudinusi, isterijoje. Tuo tarpu liudytojui įėjus į namus, kaltinamasis tuo metu buvo svetainės kambaryje, atrodė, kad yra šiek tiek neblaivus.
4.3. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-25/2022 teismas nustatė, kad įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu kaltinamajam konstatuojamas lengvas (duomenys neskelbtini), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, ir priklausomybės alkoholiui sindromas, tačiau pagal savo psichikos būklę kaltinamasis įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Dėl kaltinamojo psichikos būklės su juo gali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis gali stoti prieš teismą, taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo.
4.4. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad kaltinamasis pripažino, jog tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas dėl paso, kurio metu nukentėjusiajai sudavė ranka. Tuo tarpu nukentėjusioji patvirtino kaltinamojo žodžius.
4.5. Iš alkotesterio parodymų žurnalo kopijos teismas nustatė, kad kaltinamajam po įvykio nustatytas 1,25 promilių girtumas.
Dėl nusikalstamos veikos, padarytos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
5. Be kaltinamojo prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo patvirtina šie pagrindiniai duomenys:
5.1. Nukentėjusysis H. J. ikiteisminio tyrimo metu atliekant pirmąją apklausą, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. apie 11.00 val. grįžo iš darbo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu žmona L. J., jų sūnus G. J. ir anūkas L. P.. Nukentėjusiajam diskutuojant su sutuoktine apie žmonos sesers priežiūrą, o būtent tai, kad rado asmenį, galėsiantį prižiūrėti seserį, tad kaltinamajam nebeteks rūpintis ja, kaltinamasis tai išgirdęs supyko ir pribėgęs trenkė ranka šalia jo buvusiai savo motinai į veido sritį, po ko apie 3-4 kartus trenkė ir nukentėjusiajam į veido sritį. Konfliktą pamatęs jo anūkas, pribėgęs prie kaltinamojo, jį išstūmė į koridorių. Tuomet nukentėjusysis pamatė, kad iš virtuvės patalpos išeina kaltinamasis rankose laikydamas peilį. Anūkas pamatęs, kad kaltinamasis rankose turi peilį, jį iš jo atėmė. Po šių įvykių kaltinamasis iš namų pasišalino. Tačiau antros apklausos metu nukentėjusysis atsisakė duoti parodymus prieš šeimos narį, t. y. sūnų. Nurodo, kad pretenzijų sūnui neturi, sūnus serga psichine liga, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Sūnus yra geras žmogus, nepiktybinis. Nukentėjusiojo teigimu, jokio fizinio skausmo sūnus jam nesukėlė, jokių sužalojimų nepadarė. Civilinio ieškinio nereikš.
5.2. Liudytojas L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. apie 11.30 val., senelis po darbo grįžo į namus. Grįžęs pasakė, kad pas močiutės seserį daugiau kaltinamajam eiti nereikės, nes surado žmogų, kuris prižiūrės ją. Tai išgirdęs kaltinamasis labai jautriai sureagavo, supyko. Kaltinamasis numetė kelis daiktus ir priėjęs prie sėdinčio senelio, norėjo jį sugriebti už rūbų tačiau liudytojas iš karto puolė į tarpą ginti senelio. Tada įvyko susistumdymas, tačiau niekas nenukentėjo. Kurį laiką kaltinamasis buvo ramus, tačiau vėliau iš virtuvės pasiėmė peilį. Liudytojas tai pamatęs atėmė peilį, o kaltinamasis tuo metu seneliui kumščiu trenkė į kairės pusės veido sritį. Matė, kad nukentėjusiajam dešinys skruostas buvo paraudęs.
5.3. Liudytoja L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sūnus jau virš 10 metų turi nustatytą psichinį sutrikimą ir gavęs 3-ią neįgalumo grupę. Kas mėnesį lankosi pas psichiatrą, yra įrašytas į įskaitą. Kai jam būna ligos paūmėjimai, jis tampa agresyvus, tačiau visą kitą laiką jis būna ramaus būdo. Nesant ligos paūmėjimų, sūnus dirbo, po nustatyto neįgalumo pradėjo prižiūrėti liudytojos seserį, kuri sunkiai serga ir iš namų neišeina. 2022 m. rugpjūčio 30 d., nukentėjusysis grįžęs namo, pasakė, kad sesers nebereikės prižiūrėti, sūnaus pagalbos nebereikės ir jis gali eiti dirbti. Kadangi sūnus jautriai reaguoja į aplinką, sūnus stipriai susinervino, labai paėmė į širdį tai, kad bus nebereikalingas. Nukentėjusysis kažką pasakė sūnui, kad pastarasis pašoko nuo lovos ir puolė link tėvo ir anūko. Liudytoja nematė ar sūnus sudavė smūgį bent vienam iš jų, tačiau jie kartu parvertė kaltinamąjį ant lovos ir pradėjo patys sūnų mušti rankomis, siekdami jį nuraminti. Po kurio laiko sūnui pavyko ištrūkti tad išbėgo į buto koridorių ir virtuvėje paėmė peilį, kurį iš karto ištraukė anūkas. Prieš liudytoją smurtas naudotas nebuvo, nuo sūnaus nenukentėjo.
5.4. Liudytojas Emilis Buragas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį gavo pranešimą, kad jam žinomu adresu (duomenys neskelbtini), butas lyg (duomenys neskelbtini), gyvenantis G. J., prieš šeimos narius naudojo smurtą, turėjo peilį. Nuvykus į įvykio vietą, kieme išvydo senyvo amžiaus vyrą, t. y. kaltinamojo tėvą, kuris paaiškino, kad jį sumušė sūnus. Ant nukentėjusiojo veido matėsi kraujas. Galimai veidas buvo subraižytas, įdrėkstas, aiškiai matėsi sužalojimas. Nukentėjusysis sakė, kad kaltinamasi tapo agresyvus, šoko ir ant mamos ir anūko, turėjo ir peilį, kurį atėmė. Kaltinamasis pabėgo. Kaltinamąjį rado Trakų gatvėje Elektrėnuose, stotelėje. Kaltinamasis sėdėjo, buvo ramus, akivaizdžių sužalojimų ant kaltinamojo kūno nematė. Pasakius kaltinamajam, kad bus sulaikytas dėl smurto, pastarasis nieko nesakė, nesipriešino.
5.5. Liudytojas Vytautas Karpavičius ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas Emilis Buragas. Papildomai parodė, kad kaltinamajam po įvykio patikrinus neblaivumą, buvo nustatyta, kad kaltinamasis blaivus.
5.6. Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo teismas nustatė, kad nukentėjusysis pranešė, kad sūnus konflikto metu jam trenkė kumščiu, dėl ko jautė skausmą. Ant nukentėjusiojo veido matomas nubrozdinimas.
5.7. Iš asmens apžiūros protokolo teismas nustatė, kad ant nukentėjusiojo dešinės skruosto pusės matoma kraujosruva ir nubrozdinimas.
5.8. Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra juodos spalvos plastikine rankena peilis. Peilio rankenos išmatavimai: ilgis 13 cm, storis ties ašmenų pradžia 3,5 x 1,5 cm, rankenos storis plačiausioje vietoje 3 cm. Ašmenų ilgis 14 cm, prie rankenos ašmenų plotis 2,03 x 0,02 cm, į galą plonėja ir lieka 0,02 cm x 0,02 cm. Ant ašmenų yra išgraviruotas užrašas „KDS Stainless Steel“.
5.9. Iš alkotesterio parodymų žurnalo kopijos teismas nustatė, kad kaltinamasis po įvykio buvo blaivus.
5.10. Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad nukentėjusiajam nustatyti odos nubrozdinimai su minkštųjų audinių patinimu veido dešinėje pusėje, kurie galėjo būti padaryti 2022 m. rugpjūčio 30 d. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, galimai suduodant smūgį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
5.11. Iš valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-224/2022 teismas nustatė, kad nustatytos analogiškos išvados, nurodytos šio procesinio dokumento 4.3. punkte.
G. J. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados
6. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą G. J., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – tėvui) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tuo tarpu BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio (BK 140 straipsnio – teismo pastaba) 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (nežymaus sveikatos sutrikdymą) padarymą artimajam giminaičiui, t. y. šeimos nariui – tėvui.
8. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
9. Nagrinėjamu atveju pats kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Dėl nusikalstamos veikos, padarytos tetos atžvilgiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, liudytojo L. P. parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai tarpusavyje sutampa, abi šalys nurodė, jog žodinis konfliktas prasidėjo dėl kaltinamojo paso. Nukentėjusiajai neradus kaltinamojo paso, pastarasis supyko, tad vieną kartą delnu sudavė tetai į kairį veido skruostą ir tokiu būdu sukėlė jai fizinė skausmą. Be to, neblaivumo laipsnis kaltinamajam nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, kadangi parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu sutampa su kita bylos medžiaga.
10. Tuo tarpu dėl nusikalstamos veikos, padarytos tėvo atžvilgiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamasis taip pat prisipažino, patvirtino ir tai, kad pirmas trenkė tėvui kumščiu į veido sritį, tačiau dėl kokių priežasčių, nežino. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo, liudytojo L. P. duoti parodymai. Tai, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo naudoto smurto buvo patirti sužalojimai patvirtina liudytojų Emilio Burago, V. K. ir L. P. parodymai bei byloje esanti rašytinė medžiaga: tarnybinio pranešimo duomenys, asmens apžiūros ir protokolo duomenys. Be to, teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kuria teismas neturi pagrindo abejoti, laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiojo H. J. atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes (odos nubrozdinimo su minkštųjų audinių patinimu veido dešinėje pusėje), o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo.
11. Tad teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajam H. J. nežymiai sutrikdydamas sveikatą, tuo tarpu tetai L. B. – fizinio skausmo sukėlimą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamojo atliktos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, t. y. atitinka sudėtis, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje.
12. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga priimant teismo baudžiamąjį įsakymą
Dėl G. J. skirtinos bausmės
13. Prokurorė siūlo kaltinamajam dėl nusikalstamos veikos, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirti 30 parų arešto bausmę; dėl nusikalstamos veikos, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 70 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsniu 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – 90 parų areštą. Prokurorė taip pat siūlo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 12 mėnesių.
14. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tuo tarpu už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką – laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
15. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 19 punktas).
17. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, veikos baigtos. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, turintis neįgalumą, administracine tvarka nebaustas, neteistas, duomenų, kad būtų įrašytas į Priklausomybės ligų centrą, nėra, gydėsi Psichikos sveikatos centre.
18. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.
19. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir kaltinamajam G. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
20. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.
21. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas G. J. išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2021 m. liepos 1 d. 18.40 val. iki 2021 m. liepos 2 d. 11.42 val., nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. 14.40 val. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., bei suėmime nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. 93 laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas dienas prilyginant 93 arešto parom (1:1).
22. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – peilį – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,
nusprendžia:
G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
G. J., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir skirti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. J. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Į bausmės laiką įskaityti G. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 1 d. 18.40 val. iki 2021 m. liepos 2 d. 11.42 val., nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. 14.40 val. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., bei suėmime nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d., 93 (devyniasdešimt tris) paras laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas dienas prilyginant 93 (devyniasdešimt trims) paroms arešto ir laikyti, kad G. J. atliko jam paskirtą bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti G. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
G. J. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – peilį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.