Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-11-06 · Administracinė byla Nr. eI2-18813-780/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-11-06
Bylos Nr.
eI2-18813-780/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05045-2025-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Šarka, Asta Vailionė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-18813-780/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05045-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Vailionės ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 25S174720 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760408303.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintas teisės normas. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad jam leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kadangi studijų sutartis su juo yra nutraukta. Pažymėjo, kad Vilniaus verslo kolegija išbraukė pareiškėją iš studentų sąrašų, nors jis yra sumokėjęs už studijas visų metų įmoką, taip pat jis negavo jokio pranešimo iš švietimo įstaigos apie studijų nutraukimą. Nurodė, kad skųs Vilniaus verslo kolegijos veiksmus, nes toks veikimas vertintinas, kaip nesąžiningas. Pareiškėjas teikdamas skundą teismui nurodė, kad yra verčiama studijų sutartis ir mokėjimo pavedimas bei elektroniniai laiškai, kuriuos jis pateiks teismui, kad įrodytų, jog studijos buvo nutrauktos neteisėtai.

Skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, kadangi yra priimtas remiantis tik Vilniaus verslo kolegijos pateikta informacija, todėl nėra pagrįstas teisingais ir objektyviais duomenimis.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2026 m. rugpjūčio 31 d., nes pareiškėjo studijos buvo nutrauktos nuo 2025 m. liepos 30 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), nutraukia studijas. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis Lietuvos Respublikoje), todėl Vilniaus verslo kolegijai pateikus pranešimą Nr. 2508-PRNŠ-0073, kad pareiškėjo studijos nutrauktos, buvo priimtas ginčijamas sprendimas.

Atsakovo teigimu, nors pareiškėjas teigia, kad Vilniaus verslo kolegija išbraukė jį iš studentų sąrašų neteisėtai, pažymi, jog Migracijos departamentas neturi kompetencijos vertinti švietimo įstaigos ir pareiškėjo santykių. Pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentas, gavęs švietimo įstaigos pranešimą, ginčijamą sprendimą priėmė remdamasis vien jos pateikta informacija. Tačiau atsakovo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą, nustatęs, jog Vilniaus verslo kolegija pranešimu informavo apie pareiškėjo studijų nutraukimą (išbraukimo iš studentų sąrašų priežastis – akademinis nepažangumas). Migracijos departamentas neturi pagrindo abejoti oficialiu įstaigos pranešimu. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatomi imperatyvūs leidimo laikinai gyventi pagrindai, kuriems esant Migracijos departamentas turi pareigą priimti sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi.

Nurodė, kad Migracijos departamentas priėmė teisės normomis pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka Įstatymo, VAĮ, kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 5 d. priimto sprendimo Nr. 25S174720, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760408303, galiojęs iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. (Sprendimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. spalio 8 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2409-LLG-2177 tuo pagrindu, kad jis ketina studijuoti Vilniaus verslo kolegijoje. Prašyme, be kita ko, nurodė, kad jis yra priimtas studijuoti pagal studijų programą.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760408303. Leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Viešoji įstaiga Vilniaus verslo kolegija 2025 m. rugpjūčio 4 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) pateikė pranešimą Nr. 2508-PRNŠ-0073 apie tai, kad pareiškėjo studijos nutrauktos dėl akademinio nepažangumo.

Įvertinęs šiuos duomenis, Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 5 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr.25S174720, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo iki 2026 m. rugpjūčio 31 d., nes asmuo nutraukė studijas.

Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (toliau – Įstatymas).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis: 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.

Pagal Įstatymo 46 straipsnio 3 dalį, kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis, arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu arba jeigu užsienietis, užbaigęs mokymąsi arba studijas Lietuvos Respublikoje, pradeda dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu ir kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuoti ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių.

Teismas akcentuoja, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, o nustačius bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be kita ko, akcentuotina, jog tokiose situacijose reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1700-815/2024).

Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes nuo studijų nutraukimo dienos iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos Migracijos departamento neinformavo, t. y. nevykdė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nesutinka su skundžiamu Sprendimu dėl to, kad mano, jog Vilniaus verslo kolegijos priimtas sprendimas dėl studijų nutraukimo yra neteisėtas, nesudaro pagrindo laikyti, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas. Kaip jau minėta, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis yra priimtas studijuoti į Lietuvos mokslo ir studijų instituciją pagal konkrečią studijų programą (tarptautinis e. verslas ir komercija). Į bylą pateiktas 2025 m. rugpjūčio 4 d. MIGRIS pranešimas Nr. 2508-PRNŠ-0073, kuriame Vilniaus verslo kolegija nurodė, jog pareiškėjo studijos nutrauktos dėl nepažangumo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjo studijos buvo nutrauktos, šią aplinkybę skunde pripažįsta ir pats pareiškėjas. Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas, gavęs 2025 m. rugpjūčio 4 d. pranešimą Nr. 2508-PRNŠ-0073, jog pareiškėjo studijos nutrauktos, neturėjo kompetencijos vertinti Vilniaus verslo kolegijos pateiktų oficialių duomenų pagrįstumo ir teisėtumo bei neturėjo pagrindo abejoti šiais oficialiais duomenimis. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato pareigos Migracijos departamentui aiškintis pareiškėjo studijų nutraukimo aplinkybių, vertinti studijų nutraukimo teisėtumo, todėl pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus verslo kolegijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo neturi jokios reikšmės priimtam ginčijamam sprendimui. Kaip jau minėta, Įstatymo 50 straipsnyje yra numatyti imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, o nustačius bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011).

Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas skunde teigia, kad Vilniaus verslo kolegijos sprendimas yra neteisėtas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos argumentus, nėra pateikęs. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad skundo pateikimo dieną buvo rengiamas šių dokumentų – studijų sutarties, mokėjimo pavedimo bei elektroninių laiškų – vertimas į lietuvių kalbą, kadangi pareiškėjas planavo juos pateikti teismui vėliau, visgi minėti duomenys teismui pateikti nebuvo.

Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, kurio pagrįstumas ir teisėtumas yra vertinamas šioje byloje, neatitiko leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų, ners studijų sutartis su juo buvo nutraukta. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas atsižvelgiant į tai, jog jis ketino studijuoti Lietuvos Respublikoje, tačiau pareiškėją pašalinus iš studentų sąrašų, išnyko išduoto leidimo laikinai gyventi pagrindas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai, remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiais administracinis teismas laikosi ir naujausioje savo praktikoje analogiškose tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022, 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1837-629/2023. 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1894-822/2025 ir kt.).

Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, sprendimas yra priimtas tik remiantis vienos pusės pateiktais duomenimis, todėl nėra pagrįstas teisingais ir objektyviais duomenimis.

Teismas su šiais pareiškėjo argumentais neturi pagrindo sutikti. Pareiškėjo teiginiai, kad Skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas teisingais ir objektyviais duomenimis ir neatitinka VAĮ, yra nepagrįsti. LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).

Skundžiamame sprendime nurodytas jo pagrindas (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir kokiais duomenimis vadovaujantis pareiškėjui yra panaikintas leidimas laikinai gyventi (Lietuvos inžinerijos kolegijos pranešimas apie nutrauktas studijas). Konstatuojama, jog skundžiamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktai susieti su duomenų visuma, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus ir teismų praktiką.

Pareiškėjo argumentas, kad Sprendimas priimtas remiantis vienos pusės pateiktais duomenimis, atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Teismų praktikoje, be kita ko, laikomasi pozicijos, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022, 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Be to, pareiškėjas skunde teigdamas, kad Vilniaus verslo kolegijos sprendimas yra neteisėtas, teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad minėtas sprendimas yra panaikintas, skunde teigė, jog skųs tokį švietimo įstaigos sprendimą, tačiau duomenų apie tai, kad sprendimas yra apskųstas teismui taip pat nepateikė. Taip pat nenurodė konkrečių aplinkybių ir įrodymų, kuriuos jis galėjo pateikti Migracijos departamentui ir kurie sudarytų pagrindą kitaip įvertinti skundžiamo Sprendimo motyvus.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ginčijamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti 2025 m. rugpjūčio 5 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 25S174720, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Ramūnas ŠarkaAsta VailionėNatalja Zelionkienė