Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1668-493/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-09
Bylos Nr.
1S-1668-493/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Pareiškėjas
L. Z.
Byla Nr. 1S-1668-493/2012
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.12.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo L. Z. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-09-13 nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas L. Z. 2012-09-10 kreipėsi į teismą su privataus kaltinimo skundu prašydamas pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti A. S. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 155 straipsnio 1 dalį, apginti pažeistas teises ir įpareigoti atlyginti nukentėjusiajam (ieškovui) L. Z. neturtinę žalą iš A. S. sumoje 3000 (trys tūkstančiai) litų, kadangi dėl neteisėtų A. S. veiksmų pažeistos teisės nepripažintos ir neatstatytos jokia forma – nei pinigine, nei teisine.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2012-09-13 nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo L. Z. skundą, kuriuo jis kaltina A. S. nusikaltimo, numatyto LR BK 155 straipsnio 1 dalyje padarymu. Teismas nutartyje konstatavo, kad A. S. administracinės teisės pažeidimas ir pareiškėjo L. Z. privataus kaltinimo skunde formuluojamas nusikaltimas savo faktinėmis aplinkybėmis yra identiški, nes akivaizdžiai sutampa pažeidėjas, pažeidimo vieta, laikas, pobūdis, kitos esminės aplinkybės. Tai reiškia, kad tas A. S. neteisėtas poelgis, už kurį jis jau yra pripažintas kaltu ir nubaustas įsiteisėjusiu 2012-07-04 teismo nutarimu, negali būti iš naujo vertinamas tiriant privataus kaltintojo skunde inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius jo veikoje, ne būtų pažeistas non bis in idem principas. Negali susidaryti tokia teisinė situacija, kuomet asmens įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu pripažintas padarytas teisės pažeidimas dar kartą tam asmeniui užtrauktų griežtesnę baudžiamąją atsakomybę.

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. Z. skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-09-13 nutartį ir prašo ją panaikinti, priimti naują sprendimą – apginti pažeistas pareiškėjo teises. Skunde nurodo, kad teismas visiškai nieko nedarė ir nesiėmė jokių priemonių, kad apginti pareiškėjo orumą motyvuodamas tuo, kad asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu A. S. , jau yra baustas už L. Z. orumo žeminimą, netinkamai pritaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau EŽTK) septinto protokolo 4 straipsnį, LR Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį, LR BK 2 straipsnio 6 dalį, LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, vadovavosi tuo, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą ir atsisakė pradėti baudžiamąją bylą pažeisdamas pareiškėjo teises. Pareiškėjo teisės teismo neapgintos, kas sukelia abejones teismo kompetencija ir teisėjo D. Kantaravičiaus nešališkumu, bei teismo teisingumu. A. S. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimą (pareiškėjo orumo žeminimą, įžeidimą), pareiškėjui jokia žala neatlyginta, patirta dvasinė skriauda atlyginti neišreikalauta. Teismas nesuprato, kad A. S. nėra patrauktas jokion baudžiamojon atsakomybėn, todėl galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį, ir negynė pareiškėjo teisių, nors žinojo, kad A. S. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškėjo teises pradėjo ginti nepažįstamas LR pilietis, kuris geriau nei teismas suprato, kas yra orumas ir įžeidimas, viešas pažeminimas, dėl kurio pareiškėjas daugiau neina į „MAXIMA“, lankosi pas psichologą dėl patirto pažeminimo ir neapgintų teisių. Pareiškėjas suprato, kad teismas neapgins jo teisių ir tai tik tuščias beprasmis laiko gaišinimas, kad valstybė negali apginti jo teisių, o kiti asmenys gali jas pažeidinėti ir iš jų neįmanoma išreikalauti atlyginti žalą teisiniu keliu. A. S. atžvilgiu nėra jokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dėl to paties kaltinimo arba teismo nutarties ar prokuroro nutarimo nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, t. y. dėl LR BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos bei pareiškėjo 1-10 punkte įvardintų pažeidimų, todėl negali būti taikomos LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto teisinės normos, EŽTK septintojo protokolo 4 straipsnio, LR Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies pagrindai bei LR BK 2 straipsnio 6 dalie pagrindai, kadangi jie reglamentuoja nusikalstamą veiką ir jos tapatų pakartotinumą. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės, kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma grąžinti. Tokią būseną galima kai kada tik iš naujo sukurti panaudojant materialią kompensaciją už moralinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012-09-13 nutartį, įstatymą taikė tinkamai.

LR BPK 412¹ straipsnio 1 ir 2 dalys nurodo, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, teisėjas priima nutartį.

Iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-07-04 nutarimo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.9.-568-814/2012 matyti, jog A. S. už administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 174 straipsnyje padarymą, nubaustas 100 Lt. bauda, už tai, kad A. S. ir T. G. 2012-05-12 21:30 val., būdami viešoje vietoje, tai yra parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), A. S. pil. L. Z. , gim. 1961m. gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, o T. G. pil. L. Z. atžvilgiu parodė įžeidžiantį gestą-vidurinį rankos pirštą. Iš paminėto seka, jog A. S. veiksmus pilnai apima LR ATPK 174 straipsnio dispozicija, kurioje nurodyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešėją tvarką ar žmonių rimtį. Iš pareiškėjo L. Z. privataus kaltinimo skundo dėl LR BK 155 straipsnio 1 dalies matyti, jog pareiškėjas L. Z. A. S. kaltina dėl tos pačios veikos, už kurią pastarasis jau yra nubaustas administracine tvarka ir A. S. inkriminuotas administracinės teisės pažeidimas ir pareiškėjo L. Z. privataus kaltinimo skunde formuluojamas nusikaltimas savo faktinėmis aplinkybėmis yra identiški, nes akivaizdžiai sutampa pažeidėjas, pažeidimo vieta, laikas, pobūdis, kitos esminės aplinkybės.

Iš pateikto, aukštesnysis teismas pilnai sutinka su apylinkės teismo argumentais, jog A. S. neteisėtas poelgis, už kurį jis jau yra pripažintas kaltu ir nubaustas įsiteisėjusiu 2012-07-04 teismo nutarimu, negali būti iš naujo vertinamas tiriant privataus kaltintojo skunde inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius jo veikoje, nes būtų pažeistas non bis in idem principas, kuris yra įtvirtintas net tik LR BK 2 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Dėl paminėto apylinkės teismo išvada, jog A. S. negali būti antrą katrą baudžiamas už tuos pačius neteisėtus veiksmus, pagrįsta, todėl net ir išsprendus privataus kaltintojo skundo priėmimo klausimą ir iškvietus į taikinamąjį posėdį bylos baigtimi suinteresuotus asmenis, jo metu paaiškėjus aplinkybėms, kurios baudžiamąjį persekiojimą daro negalimą, teismas ne tik gali, bet ir privalo imtis priemonių užkirsti kelią procesui, kuris įstatymiškai negalimas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, tai pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl to į teismą civilinio proceso tvarka. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, jog apylinkės teisėjas būtų šališkas jo atžvilgiu, ar jam trūktų kompetencijos.

Atsižvelgiant į paminėtą, apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjo L. Z. skundą atmesti, palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-09-13 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Paštuolis