Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovėms J. Č., L. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., e. b. l. 1–8, 65–72), prašydamas nutraukti jo ir J. Č. santuoką dėl atsakovės kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą ir įgytus kreditorinius įsipareigojimus, pripažinti apsimestiniu sandoriu 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/001 ir palikti galioti sandorį, kurį šalys nuslėpė. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti J. Č. ir L. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu dalyvauti sandoriuose, kuriais disponuojama įmonės turtu (pirkimo–pardavimo sutartis, mainų sutartis, nuomos sutartis, atsiskaitomosios sąskaitos ir kt.). Prašyme ieškovas nurodė, kad atsakovė J. Č. iš ieškovo tėvo neteisėtai perėmė visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų valdymą. 50 proc. akcijų ji įgijo teisėtai, likusią 50 proc. dalį jai padėjo įsigyti atsakovės motina apsimestinio sandorio pagalba. Tokiu būdu pažeidžiamos ieškovo teisės pasidalinti akcijas po santuokos nutraukimo, jis neteisėtai atribotas nuo bendrovės valdymo. Ieškovo nuomone, egzistuoja reali tikimybė, kad atsakovė J. Č. toliau įgyvendins akcininkų teises ir tokiu būdu apsunkins ieškovui palankaus sprendimo vykdymą. Atsakovės gali parduoti bendrovės ilgalaikį turtą arba likviduoti bendrovę. Tokiu būdu mažinama ieškovui priklausančių akcijų vertė. Ieškovas taip pat prašė dėl sunkios turtinės padėties atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 56–59) atmetė ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio (2 001 Eur) sumokėjimo, atidėjo ieškovui 2 001 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė kreditorių AB Danske Bank A/S Lietuvos filialą. Teismas nustatė, kad ieškovas kartu su prašymu dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikė teismui 2017 m. rugsėjo 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį, kuria nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. buvo laikinai apribota, uždraudžiant disponuoti, nuosavybės teisė ieškovo turtui, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriuo iš ieškovo išieškoma 439 102,60 Eur paveldėta Z. Č. mokestinė nepriemoka. Teismas nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis nėra gera, tačiau nėra pagrindo spręsti, jog ieškovo turtinė padėtis nepasikeis, ateityje išliks tokia pati. Dėl nurodytos priežasties teismas atmetė prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir šios dalies mokėjimą atidėjo. Pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas vertino, kad draudimas disponuoti visu įmonės turtu yra netikslingas, neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų, tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas reiškia visišką įmonės veiklos paralyžiavimą, gali tapti įmonės veiklos pabaigos priežastimi. Teismas nurodė, kad bendrovės akcijos lygiomis dalimis priklauso atsakovėms, bet ne įmonei, todėl pritaikius draudimą atsakovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudaryti sandorius, kuriais disponuojama įmonės turtu, niekaip nėra užtikrintas būsimo sprendimo dėl sutuoktinių turto (akcijų) padalijimo įvykdymas, nes nesant pritaikytiems jokiems ribojimams akcijų atžvilgiu, atsakovėms, kaip įmonės akcininkėms, išlieka galimybė šias akcijas perleisti kitiems asmenims, parduoti ar kitaip pakeisti jų priklausomybę.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu (1 t., e. b. l. 117–119) ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria atmesti jo prašymai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl šių prašymų priimti naują nutartį – atleisti ieškovą nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje areštuoti atsakovėms J. Č. ir L. V. priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir uždrausti atsakovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu dalyvauti sandoriuose, kuriais disponuojama įmonės turtu (pirkimo–pardavimo sutartis, mainų sutartis, nuomos sutartis, atsiskaitomosios sąskaitos sutartis ir kt.). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovo 439 102,60 Eur skola yra itin didelė ir sunkiai grąžinama, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeis ateityje į gerąją pusę. Dėl to teismas turėjo ieškovą atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo.2015 m. birželio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama J. Č., sudarė ilgalaikę vertingiausio įmonės nekilnojamojo turto nuomos sutartį su J. Č. broliu V. V., kuris 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarė subnuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio vienintele akcininke yra J. Č. ir V. V. motina L. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vadovauja J. Č.. Tokiais veiksmais J. Č. akivaizdžiai siekia perleisti vertingiausio įmonės nekilnojamojo turto valdymą su ja susijusiems asmenims, o tokiu būdu daroma žala UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes iš patalpų nuomos gaunamos pajamos didžiąja dalimi lieka UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl to mažėja ieškovui priklausančių 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė, nes ji tiesiogiai proporcinga įmonės valdomam turtui ir generuojamoms pajamoms. Be to, J. Č. aktyviai ieško pirkėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamajam turtui. Šios aplinkybės lemia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka jų paskirtį, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, todėl tikslinga jas taikyti. Be to, egzistuoja realus pavojus, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.Atsakovė J. Č. atsiliepimu (5 t., e. b. l. 151–153) į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad ieškovas ginčija akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, bet byloje nėra sprendžiami klausimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarytų sandorių ginčijimo, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturi ryšio su byla. Atsakovė nurodo, kad bendrovė užsiima jai priklausančių patalpų nuoma, todėl uždraudus nuomoti patalpas, įmonė nebegalėtų vykdyti veiklos. Ieškovas nepagrįstai ieškinyje nurodė, kad atsakovė siekia perleisti vertingiausio įmonės nekilnojamojo turto valdymą susijusiems asmenims, aktyviai ieško pirkėjų įmonės nekilnojamajam turtui. Atsakovė nurodo, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo reikalavimas pripažinti 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia buvo atmestas. Be to, Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo pareikštas tapatus ieškinys, nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Nors ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nauju pagrindu, atsakovės nuomone, jis iš esmės nurodo tas pačias sandorio sudarymo aplinkybes, kurias nurodė ankstesnėse išnagrinėtose bylose. Atskirojo skundo argumentai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio taip pat nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. nutarties dalių, kuriomis atsisakyta atleisti ieškovą nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žyminio mokesčio

CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo atveju pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat duomenys iš Juridinių asmenų registro, pažymos iš darbovietės, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai.Nagrinėjamu atveju ieškovas teismui pateikė prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymą atsakovas motyvavo tuo, kad už ieškinį mokėtinas 2 101 Eur dydžio žyminis mokestis, dalį žyminio mokesčio, t. y. 100 Eur, jis sumokėjo, o kitą žyminio mokesčio dalį sumokėti neturi finansinių galimybių, nes paveldėjo savo tėvo 439 102,60 Eur mokestinę nepriemoką, jam teismo nutartimi taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį.Pirmosios instancijos teismas pagal pateiktus duomenis nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis nėra gera, tačiau pateikti duomenys nepatvirtina, jog jo turtinė padėtis nepasikeis, todėl pateiktą prašymą atmetė kaip neįrodytą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka ir laiko ją pagrįsta.Ieškovas prašyme atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir atskirajame skunde savo sunkią turtinę padėtį grindė tuo, kad iš jo išieškoma paveldėta 439 102,60 Eur mokestinė nepriemoka ir laikinai apribotos jo nuosavybės teisės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats ieškovas ieškinyje nurodė, jog tėvo palikimą priėmė pagal apyrašą, o tai reiškia, jog pagal prievoles atsakys tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.). Nesant tokio turto, mokestinės nepriemokos išieškojimas nebus nukreipiamas į kitą ieškovo turtą. Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, o santuokos nutraukimo byloje siekia, kad jam būtų priteista ne tik nekilnojamojo turto dalis, bet ir akcijos. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikytas nuosavybės teisių apribojimas yra laikino, o ne nuolatinio pobūdžio, kuris priklauso nuo ikiteisminio tyrimo rezultatų. Visos šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovo finansinė padėtis ateityje nepasikeis. Be to, ieškovas rinkosi ne valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o samdo profesionalų teisininką. Teismų praktikoje akcentuojama, kad ši aplinkybė yra svarbi vertinant asmens turtinę padėtį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011). Kitų duomenų, pagrindžiančių ieškovo sunkią turtinę padėtį, jis nepateikė (CPK 178 str.). Apibendrindamas nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti ginčijamos nutarties dalį, kuria buvo atmestas prašymas atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas, prašydamas panaikinti nutarties dalį dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo, atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, kuriais įrodinėtų šios nutarties dalies neteisėtumą. Atskirojo skundo turinys leidžia spręsti, kad šios nutarties dalies panaikinimą ieškovas vertino kaip jo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo patenkinimo pasekmę. Šį atskirojo skundo reikalavimą atmetus pateikto skundo ribose spręsti, kad žyminio mokesčio dalies mokėjimas ieškovui atidėtas neteisėtai, nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Šioje byloje ieškovas siekia, kad pripažinus 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir palikus galioti sandorį, kurį šalys nuslėpė, ieškovui būtų priteista 2 635 vnt. (50 proc.) bendrovės akcijų. Ieškovas aiškiai suformulavo tiek byloje reiškiamą reikalavimą, tiek ir jo faktinį pagrindą. Konstatuoti, kad ieškovas šioje proceso stadijoje tikėtinai nepagrindžia ieškinio reikalavimo, nėra pagrindo. Spręsti, ar ieškovo reikalavimai pagrįsti, bus galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta atsakovės J. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytą argumentą, kad ieškovo reikalavimas pripažinti 2011 m. birželio 3 d. sutartį apsimestiniu sandoriu jau buvo išspręstas ankstesnėse civilinėse byloje, kuriose yra priimti sprendimai. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. lapkričio 15 d. nutartis) ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. birželio 25 d. nutartis) akcijų perleidimo sandoriai buvo ginčijami kaip sudaryti pažeidžiant sutuoktinio, nedavusio sutikimo sandoriams sudaryti, iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės kylančias teises. Nagrinėjamoje byloje pardavėjo sutuoktinės teisių pažeidimas neįrodinėjamas, akcentuojama, kad sandoris, kuriuo dalis akcijų perleista atsakovei L. V., yra apsimestinis, kadangi tikroji akcijų pirkėja buvo atsakovė J. Č., kuri siekė išvengti akcijų įtraukimo į dalintino turto sąrašą santuokos nutraukimo byloje. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje spręsti, kad nurodytas reikalavimas (jo pagrindas) yra tapatus reikštam išnagrinėtose bylose CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, nėra pagrindo. Tiek pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, tiek ir atsakovė J. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą akcentavo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusiję su byloje reiškiamais reikalavimais, nes ieškovas neprašo areštuoti ginčijamu sandoriu perleistų akcijų, nereiškia reikalavimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sandorių pripažinimo neteisėtais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik dalyvaujančio byloje asmens prašymu. CPK 376 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė šeimos bylose laikinąsias apsaugos priemones taikyti savo iniciatyva siejama su viešojo intereso sąlygojama nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių asmeninių neturtinių teisių apsauga, tačiau netaikoma sprendžiant šalių turtinius ginčus. Dėl nurodytų priežasčių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribas apibrėžė ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas. Tiek ieškovo prašymo formuluotė, tiek ir ieškinyje nurodytos teisės normos (CPK 145 str. 1 d. 6 p., 12 p.) aiškiai parodo, kad ieškovas neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinio asmens, atžvilgiu. Ieškovas reikalavimus atsakovėms reiškia kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkėms, laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašė apriboti būtent šių atsakovių teises. Ieškovas prašė uždrausti J. Č. ir L. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu dalyvauti sandoriuose, kuriais disponuojama įmonės turtu (pirkimo–pardavimo sutartis, mainų sutartis, nuomos sutartis, atsiskaitomosios sąskaitos ir kt.). Akcininkų teisės ir pareigos apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatymo 15, 16 ir 20 straipsniuose. Tarp šių teisių nėra numatyta akcininkų teisė disponuoti bendrovės sąskaitoje esančiomis lėšomis, priimti sprendimus, susijusius su bendrovei priklausančio turto perleidimu ar teisių į jį suvaržymu. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi, 34 straipsnio 4 dalimi, bendrovėje nesant valdybos, visus klausimus, susijusius su bendrovės veikla, priima bendrovės vadovas. Akcininkų susirinkimo pritarimas tam tikriems sprendimams, susijusiems su disponavimu ilgalaikiu bendrovės turtu, būtinas tik įstatuose numatytais atvejais (Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones negrindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatais, kurie net nėra pateikti į bylą, todėl iš bylos medžiagos spręsti, kad draudimas atsakovėms, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkėms, priimti sprendimus, susijusius su disponavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu turtu, kokiu nors būdu užtikrintų ieškovo teises ar teisėtus interesus, nėra pagrindo. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, bylą sprendžiantis teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų būsimo teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymą, o teisingumo principas reikalauja, kad bet kokios taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei atitiktų siekiamus teisėtus tikslus, nevaržytų asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Apibendrindamas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagal prašymo nagrinėjimo metu byloje buvusią medžiagą tinkamai įvertino ieškovo pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą, todėl aptariamą ginčijamos nutarties dalį keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismo prašo ne tik uždrausti J. Č. ir L. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu dalyvauti sandoriuose, kuriais disponuojama įmonės turtu (pirkimo–pardavimo sutartis, mainų sutartis, nuomos sutartis, atsiskaitomosios sąskaitos sutartis ir kt.), bet ir areštuoti atsakovėms priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Kadangi atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str., 338 str.), teismas nepasisako dėl prašymo areštuoti atsakovėms priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pagrįstumo. Ši atskirojo skundo dalis vertinama kaip papildomas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl perduodama nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 144 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje areštuoti atsakovėms J. Č. ir L. V. priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas – perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.