Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu prie paskirtos bausmės visiškai pridėta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai 7 mėnesiai 11 dienų laisvės atėmimo.

BK 66 straipsnio pagrindu R. B. į bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendį.

R. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. B. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. kovo 24 d. apie 14.00 val., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia mediniu kočėlu sudavė vieną smūgį K. A. į veidą, vieną smūgį per dešinę ranką ir du smūgius per kairę koją, tuo šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam K. A. minkštųjų audinių sumušimus kairio žando ir kairio smilkinio srityse, dešiniame dilbyje bei kairio kelio srityje su girnelės lūžiu, taip nesunkiai sutrikdė K. A. sveikatą. Veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

1.1. byloje esanti specialisto išvada patvirtinta, jog nukentėjusysis K. A. patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minėti sužalojimai buvo būtent neteisėtų R. B. veiksmų pasekmė. R. B. kaltė dėl nesunkaus K. A. sveikatos sutrikdymo yra visiškai įrodyta bylos duomenimis ir tai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje.

1.2. byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, pagal kuriuos būtų galima neginčijamai spręsti, kad R. B. atliko neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios R. B. atžvilgiu ir yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo šiame epizode. Nesurinkus neginčytinų R. B. kaltės įrodymų šiame epizode, abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl R. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl nuteisimo už nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad R. B. pripažintinas kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant R. B. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

8. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl siekiant pripažinti asmenį kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, turi būti nustatomi ne tik BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, bet ir nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčia.

9. Teisėjų kolegija nuteistojo R. B. nurodytą versiją, kad jis nesužalojo K. A. ir nesudavė jam mediniu kočėlu, o nukentėjusysis susižalojo pats nukritęs nuo laiptų, atmeta kaip gynybinę, kadangi byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

10. Iš nukentėjusiojo K. A. parodymų nustatyta, kad jis kartu su A. A., R. B., H. J., M. C. ir D. A. uošviu vartojo alkoholinius gėrimus pas D. A. namuose. Vėliau atvažiavo ir R. B.. Jis, D. A. ir R. B. nuvažiavo į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų, kuriuos parsivežę į namus išgėrė. Po to alkoholinių gėrimų pirkti išvažiavo R. B., D. A., M. C. ir H. J.. Sugrįžę iš parduotuvės šie asmenys pradėjo priekaištauti, jog jis pavogė M. C. telefoną. Jis sakė, kad jokio telefono neėmė ir bandė skambinti telefonu 112. Tuo metu R. B. iš virtuvės atsinešė medinį kočėlą ir su juo du kartus sudavė jam per kojas, vieną kartą per ranką ir vieną kartą per veidą bei atėmė telefoną. Po smūgių sudavimo jis buvo trumpam praradęs sąmonę. R. B. jam smūgius sudavė sėdinčiam ant lovos. Po to jis atsikėlęs sunkiai nusileido laiptais ir nuėjęs pas kaimynę paprašė, kad ši iškviestų greitąją pagalbą. Kaimynė iškvietė greitąją pagalbą su kuria kartu atvyko ir policijos pareigūnai. Medikai jį nuvežė į ligoninės priimamąjį ir jam sugipsavo koją.

11. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo netikėti šia nukentėjusiojo versija. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis K. A., priešingai nei nuteistasis, buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, nukentėjusiojo parodymai esminėse aplinkybėse – dėl neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu atlikusio asmens, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, atitiko tiek faktines nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, tiek kitų liudytojų parodymus.

12. Iš liudytojos R. P. parodymų nustatyta, kad įvykio dieną ji su sūnumi buvo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apie pietus į sodybos kiemą atėjo nukentėjusysis K. A., kuriam buvo ištinęs vienas skruostas, šlubavo ir paprašė iškviesti medikus. Nukentėjusysis sakė, kad jis atėjo iš netoliese esančio daugiabučio, kuriame buvo sumuštas. Ji iškvietė medikus ir maždaug po valandos laiko atvyko medikai ir policijos pareigūnai.

13. Iš liudytojos M. C. parodymų nustatyta, kad įvykio dieną ji pas D. A. kartu su K. A., R. B., H. J. ir D. A. vartojo alkoholinius gėrimus. Po to į namus atvyko R. B., kuris ją ir D. A. pavežė į (duomenys neskelbtini) kaimą. Sugrįžusi į D. A. namus, ji ieškojo savo mobilaus ryšio telefono, kurį buvo palikusi krautis. R. B. užsipuolė K. A. ir klausinėjo jo, kur yra jai priklausantis telefonas. K. A. atsakė, kad nežino ir tada R. B. iš virtuvės atsinešė medinį kočėlą ir juo keletą kartų sudavė per kojas K. A., kuris sėdėjo ant lovos. Po suduotų smūgių K. A. parodė, kur yra jai priklausantis telefonas. Suradus telefoną R. B. pradėjo priekaištauti K. A. ir mediniu kočėlu sudavė smūgius nukentėjusiajam per kairę veido pusę, šonus, rankas. Po smūgių sudavimo K. A. bandė skambinti bendruoju pagalbos telefonu, tačiau R. B. paėmė iš jo telefoną. Tada nukentėjusysis išėjo į lauką. Ji gali patvirtinti, kad K. A. nuo laiptų nukritęs nebuvo. Vėliau išėjusi į lauką matė K. A. sėdintį namo kieme pas kaimynę, kur buvo atvykęs greitosios medicinos pagalbos automobilis.

14. BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo pagarsinti 2019 m. kovo 31 d. duoti nukentėjusiosios R. B. (mirusios 2019 m. gruodžio 6 d.) parodymai, iš kurių nustatyta, kad įvykio dieną ji su sugyventiniu K. A. nuvyko pas draugus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Į kompaniją prisijungė ir R. B.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus ir apie 14 val. K. A. susiginčijo su R. B.. R. B. pasiėmęs medinį pagalį pradėjo mušti K. A.. R. B. atėmė iš K. A. telefoną, kad jis nepaskambintų policijai. Tada K. A. nubėgo pas kaimynę, ir jis iš jos iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Jos R. B. neišleido išeiti ir liepė sakyti, kad atvykus policijai ji sakytų, jog K. A. pats nukrito nuo laiptų, būdamas girtas. Analogiškus parodymus R. B. davė ir 2019 m. balandžio 11 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu, kuriuose patvirtino, kad ginčo metu R. B. nuėjo į virtuvę, atsinešė medinį kočėlą ir juo sėdinčiam K. A. sudavė kelis kartus per abi kojas, vieną kartą kočėlu per petį ir vieną kartą kočėlu sudavė per veidą, kur pataikė į dešinės pusės žandikaulį ir lūpas, nuskėlė priekinį viršutinį dantį. Po suduotų smūgių K. A. nugriuvo ant lovos ir tada R. B. dar vieną kartą kočėlu sudavė K. A. per nugarą. Po to K. A. pasiėmė savo telefoną ir skambino 112 dėl jo sumušimo, tačiau R. B. atėmė iš jo telefoną. Tada nukentėjusysis vos paeidamas nuėjo pas kaimynus prašyti pagalbos. R. B. jai liepė sakyti, kad jeigu kas klaus, tai pasakytų, jog K. A. nukrito nuo laiptų ir pats susižalojo.

15. Abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu bei objektyvumu, iš esmės paneigiančių nuteistojo R. B. parodymus ir betarpiškai patvirtinančių jo kaltę, teisinio pagrindo nėra. Aukščiau paminėtų liudytojų išdėstytos aplinkybės sutapo tarpusavyje bei atitiko ir nukentėjusiojo parodymus. Taip pat pažymėtina, kad liudytojai, tiek apklausiant juos ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti jų parodymais. Šiame epizode nenustatyta jokių aplinkybių apie tai, kad nukentėjusysis K. A. ir liudytojos M. C., R. P. ir R. B. siektų apkalbėti R. B. ar jį nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu. Kaip ir nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kad K. A. galėjo sužaloti kas nors kitas ar kokiu nors kitu laiku ar būdu.

16. Tiek nukentėjusiojo, tiek aukščiau aprašytus liudytojų parodymus dėl K. A. padarytų sužalojimų, betarpiškai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos aplinkybės, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja. Išvadoje konstatuota, kad K. A. padaryti minkštųjų audinių sumušimai kairio žando ir kairio smilkinio srityse, dešiniame dilbyje bei kairio kelio srityje su girnelės lūžiu padaryti mažiausiai keturiais smūgiais kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuvimui ir tikimybė, jog žmogus taip susižalojo griūdamas šiuo atveju menka. Girnelės lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 88).

17. Visuos aukščiau nustatytus faktinius bylos duomenis dėl R. B. kaltės padarius nusikaltimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, patvirtina ir kiti rašytiniai baudžiamosios bylos duomenys: protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad tyrimas pradėtas 2019 m. kovo 26 d. gavus K. A. pareiškimą apie tai, kad 2019 m. kovo 24 d. apie 13-14 val., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), jį mediniu pagaliu sumušė R. B., suduodamas apie septynis smūgius į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 38-41); Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK RS vyr. patrulio V. M. tarnybinis pranešimas dėl kūno sužalojimo, iš kurio matyti, kad 2019 m. kovo 24 d. 14.24 val. buvo gautas pranešimas, jog į sodybą atėjo sumuštas K. A. (sumuštas, sutinęs veidas, rankos, sąmoningas) (1 t., b. l. 52-53).

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atmetė ne tik nuteistojo R. B., bet ir liudytojų H. J. ir D. A. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą atmeta, kaip nepagrįstą bei pažymi, kad apylinkės teismas neatmetė šių liudytojų parodymų, o juos tyrė kartu su visais kitais liudytojų parodymais. Šių liudytojų ir nuteistojo parodymai prieštaravo kitoms byloje nustatytoms ir neginčytinoms faktinėms aplinkybėms, todėl teismas tokius šių liudytojų parodymus pagrįstai vertino, kaip norą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, o kaltinamojo parodymus, kaip jo gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

19. Įvertinus bylos aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nuteistojo R. B. kaltės įvykdžius nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiojo K. A. atžvilgiu. Taigi, įrodymų visuma patvirtina, kad R. B. įvykdė nusikalstamą veiką, t. y. tyčia mediniu kočėlu sudavė vieną smūgį K. A. į veidą, vieną smūgį per dešinę ranką ir du smūgius per kairę koją, tuo šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam K. A. minkštųjų audinių sumušimus kairio žando ir kairio smilkinio srityse, dešiniame dilbyje bei kairio kelio srityje su girnelės lūžiu, taip nesunkiai sutrikdė K. A. sveikatą.

20. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama įrodymų interpretacija. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Tokiu būdu, apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ar padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. B. veiksmuose yra visi būtini BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o nuteistojo apeliaciniame skunde iškelta versija yra argumentuotai paneigta tiek minėtais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, tiek ir kitais skundžiamame nuosprendyje išdėstytais ir šioje nutartyje aptartais įrodymais.

21. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. B. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

22. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog R. B. veiksmuose yra visi būtini inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.