Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-170-548/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-06-05Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-05
Bylos Nr.
1-170-548/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12418-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kaltinamasis
R. B.
Nukentėjusysis
K. A., R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-170-548/2020Teisminio proceso Nr.1-01-1-12418-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.1.7.2.5; 2.1.7.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 5 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei, Vilmai Janonienei,dalyvaujant prokurorams A. V., G. J., N. G.,kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui R. G.,nukentėjusiajam K. A.,nukentėjusiajai R. B. nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas:

1) 2000 m. rugsėjo 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 471 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2001 m. sausio 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsniu, 44 straipsniu, 2001 m. sausio 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2000 m. rugsėjo 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metai 3 mėnesiai su 300 Lt vertės turto konfiskavimu. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 6 d. nutartimi 2001 m. sausio 18 d. nuosprendis pakeistas – veika iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams konfiskuojant turto už 300 Lt. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d. nutartimi pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2001 m. sausio 18 d. nuosprendį veiką iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalies perkvalifikavus į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

3) 2011 m. liepos 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį - 2 metams laisvės atėmimo;

4) 2012 m. kovo 30 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį - 90 parų areštu. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, pagal 2012 m. kovo 30 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. liepos 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams;

5) 2015 m. birželio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

6) 2018 m. birželio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį - 50 parų areštu, skiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimą;

7) 2019 m. gegužės 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį - 66 parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta 44 (keturiasdešimt keturių) parų arešto bausmė;

8) 2019 m. lapkričio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio pagrindu, paskirta bausmė sumažinta 1/3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis ir 65 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 11 parų areštu ir galutinė bausmė paskirta – 4 mėnesiai 11 dienų laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, teistumams neišnykus, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo K. A. epizodas.

Kaltinamasis R. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. kovo 24 d., apie 14.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia mediniu kočėlu sudavė vieną smūgį K. A. į veidą, vieną smūgį per dešinę ranką ir du smūgius per kairę koją, tuo šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam K. A. minkštųjų audinių sumušimus kairio žando ir kairio smilkinio srityse, dešiniame dilbyje bei kairio kelio srityje su girnelės lūžiu, taip nesunkiai sutrikdė K. A. sveikatą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo šiame epizode kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis 2019 m. kovo 24 d. apie 13 – 14 valandą buvo (duomenys neskelbtini) pas D. A. namuose. Pas D. A. į namus jį telefonu pakvietė K. A., nes norėjo, kad jis nukentėjusįjį parvežtų į namus. Atvykęs pas D. A. namuose rado K. A., R, B,, H, J, ir M, C,. Į D. A. namus atvyko išgėręs alkoholinių gėrimų. Atvykus K. A. paprašė parvežti jį į namus, bet po to jis paprašė pavežti jį iki parduotuvės ir paskolinti kelis eurus ant alkoholio. Jis sutiko ir su K. A. ir D. A. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę ir ten nusipirko alkoholinių gėrimų bei grįžę pas D. A. į namus, juos gėrė. Namuose jis vienas išgėrė butelį degtinės, o kiti, įskaitant ir R. B., gėrė nusipirktą alų. Po to jis vėl buvo nuvažiavęs į parduotuvę pirkti alkoholinių gėrimų ir sugrįžęs iš H. J. sužinojo, kad dingo M. C. priklausantis telefonas. Kieme buvo M. C., H. J., D. A., o namo antrame aukšte buvo K. A. ir R. B.. Jis su M. C., H. J. ir D. A. nuėjo į butą ir priėjęs prie K. A. pasakė, atiduoti daiktus. K. A. pasakė, kad neturi jokių daiktų ir nuo jo bėgo. Bėgdamas K. A. nukrito nuo laiptų. Jis nebuvo iš virtuvės paėmęs jokio medinio daikto apie 50 cm. ilgio ir juo nemušė nukentėjusiojo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. A. paaiškino, kad 2019 m kovo 24 d. jis kartu su broliu A. A. ir R. B. nuvyko pas D. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur kartu su H. J., M. C. ir D. A. uošviu vartojo alkoholinius gėrimus. Baigę gerti alkoholinius gėrimus, A. A. vairuojamu automobiliu kartu su R. B. važiavo į namus ir juos sustabdė policijos pareigūnai. Kadangi A. A. buvo neblaivus, jį sulaikė policijos pareigūnai, o jis su R. B. grįžo pas D. A. į namus. Sekančios dienos rytą jis skambino draugams ir prašė, kad jį parvežtų į namus. Juos sutiko parvežti R. B., kuris automobiliu atvažiavo pas D. A.. Namuose visi sugalvojo nusipirkti alkoholinių gėrimų. Jis ir D. A., kartu su R. B. nuvažiavo į parduotuvę ir nusipirko alkoholinių gėrimų, kuriuos parsivežę į namus išgėrė. Po to alkoholinių gėrimų pirkti išvažiavo R. B., D. A., M. C. ir H. J.. Sugrįžę iš parduotuvės aukščiau paminėti asmenys pradėjo priekaištauti, jog jis pavogė M. C. telefoną. Jis sakė, kad jokio telefono neėmė ir bandė skambinti telefonu 112. Tuo metu R. B. iš virtuvės atsinešė medinį baslį ir su juo du kartus sudavė jam per kojas, vieną kartą per ranką ir vieną kartą per veidą, bei atėmė telefoną. Po smūgių sudavimo jis buvo trumpam praradęs sąmonę. R. B. jam smūgius sudavė sėdinčiam ant lovos. Po to jis atsikėlęs sunkiai nusileido laiptais ir nuėjęs pas netoliese esančią kaimynę paprašė, kad ši iškviestų greitąją pagalbą. Kaimynė iškvietė greitąją pagalbą su kuria kartu atvyko ir policijos pareigūnai. Medikai jį nuvežė į ligoninės priimamąjį ir jam sugipsavo koją. Civilinio ieškinio nereiškia.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. P. paaiškino, kad 2019 m. kovo 24 d. ji su sūnumi buvo broliui priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) Apie pietus į sodybos kiemą atėjo nukentėjusysis, kuriam buvo ištinęs vienas skruostas, šlubavo ir paprašė iškviesti medikus. Nukentėjusysis sakė, kad jis atėjo iš netoliese esančio daugiabučio, kuriame buvo sumuštas. Ji iškvietė medikus ir maždaug po valandos laiko atvyko medikai ir policijos pareigūnai.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. C. paaiškino, kad ji 2019 m. kovo 23 d. su H. J. buvo atvažiavusi pas D. A. į namus. Naktį į D. A. namus atvyko K. A., jo brolis ir R. B., kurie gėrė alkoholinius gėrimus. Kitos dienos ryte K. A., R. B., H. J. ir D. A. vartojo alkoholinius gėrimus. Po to į namus atvyko R. B. su kuriuo ji ir D. A. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ten D. A. pardavė benzopjūklą ir už gautus pinigus R. B. nupirko degtinės. Sugrįžusi į D. A. namus ieškojo savo mobilaus ryšio telefono, kurį buvo palikusi krautis. R. B. užsipuolė K. A. ir jo klausinėjo, kur yra jai priklausantis telefonas. K. A. sakė, kad nežino kur yra jai priklausantis telefonas. Tada R. B. iš virtuvės atsinešė medinį kočėlą ir juo keletą kartų sudavė per kojas K. A., kuris sėdėjo ant lovos. Po suduotų smūgių K. A. parodė, kur yra jai priklausantis telefonas. Suradus telefoną R. B. pradėjo priekaištauti K. A. ir mediniu kočėlu sudavė smūgius nukentėjusiajam per kairę veido pusę, šonus, rankas. Po smūgių sudavimo K. A. bandė skambinti bendruoju pagalbos telefonu, tačiau kaltinamasis iš jo paėmė mobilaus ryšio telefoną. Nukentėjusysis palikęs telefoną bute išėjo į lauką. Ji gerai matė, kaip nukentėjusysis išėjo iš buto ir gali patvirtinti, kad K. A. nuo laiptų tikrai nukritęs nebuvo. Vėliau su H. J. išėjusi į lauką matė K. A. sėdintį namo kieme, pas netoliese gyvenančią kaimynę. Taip pat matė, kad ten buvo atvykęs greitosios medicinos pagalbos automobilis.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. S. paaiškino, kad 2019 m. balandžio 7 d. jai H. J. davė SIM kortelę ir sakė, kad ji ją gali pasilikti sau. 2019 m. balandžio 9 d. jai į telefoną pradėjo skambinti nepažįstamas asmuo ir klausinėjo, kur yra jai nepažįstama moteris. Po to jai paskambino policijos pareigūnai ir jai nuvykus į policijos komisariatą sužinojo, kad SIM kortelė, kurią jai davė H. J. yra vogta.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas H. J. paaiškino, kad 2019 m. kovo 24 d. jis buvo pas D. A. namuose. Iš parduotuvės grįžo D. A., R. B. ir M. C., kurie atsivežė alkoholinių gėrimų. Jis paklausė pas M. C., kur yra jos mobilaus ryšio telefonas. M. C. pasakė, kad telefonas kraunasi. Kadangi telefono nebuvo, R. B. liepė K. A. gražinti M. C. priklausantį telefoną. Tada K. A. bėgo ir nukrito nuo laiptų. Pačio kritimo momento jis nematė, tik girdėjo duslius garsus. Po kiek laiko jis išėjęs į lauką matė gulintį K. A., o šalia jo gulėjo sudužęs mobilaus ryšio telefonas ir SIM kortelė. Jis paėmė SIM kortelę. Nesuprato, kad SIM kortelė priklausė nukentėjusiajam. Jis šią kortelę norėjo atiduoti D. A., bet vėliau užmiršo. Po to jis su M. C. vaikščiojo po kaimą ieškodami K. A. ir matė jį sėdintį pas kaimynus. Vėliau jis rastą SIM kortelę atidavė L. S..

Iš gyventojų registro išrašo apie asmenį matyti, kad R. B. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 60).

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pagarsintų 2019 m. kovo 31 d. duotų nukentėjusiosios R. B. parodymų matyti, kad ji gyvena su sugyventiniu K. A.. Jos sugyventinis turi pažįstamą R. B., su kuriuo kartais sutaria, kartais ne. Šiuo metu ji yra trečią mėnesį nėščia. 2019-03-24 ji su sugyventiniu nuvyko pas draugus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), kokia ten tiksliai gatvė, nežino. Jie ten buvo, ji alkoholio nevartojo, draugai ir jos sugyventinis vartojo alkoholį. Į kompaniją prisijungė apie 11.30 val. R. B.. Visi kartu sėdėjo, konfliktų nebuvo, tada vyrai pradėjo vartoti degtinę ir alų, tada jau visi buvo normaliai išgėrę ir apie 14.00 val. jos sugyventinis susiginčijo, bet negirdėjo dėl ko. R., pasiėmęs medinį pagalį, pradėjo mušti jos sugyventinį. Iškart R. iš K. atėmė telefoną, kad jis nepaskambintų policijai, tada K. nubėgo pas kaimynę, ir jis iš jos iškvietė policiją ir greitąją. Apie 16.00 val. pastaroji norėjo kartu bėgti su K., bet R. jos neišleido, atsistojo prie durų ir sakė, kad dabar jai čia už tai, kad K. yra "ožys" ir užsimojęs, kumščiu jai vieną kartą trenkė į dešinę veido pusę ir iškart iš kojos vieną kartą spyrė jai į pilvą, žinodamas, kad ji yra nėščia. Jai labai skaudėjo. Viską matė D., dar ji pasakė R.: "žinai, kad ji laukiasi, kam reikia taip daryti". Ji atsisėdo ant lovos, nes R. neleido jos eiti pas sugyventinį, jie toliau gėrė, su pastarąja buvo R., D. A., M., kurios pavardės nežino ir dar kažkoks berniukas, romų tautybės, jo duomenų nežino. Tada ji jau nebėjo niekur, bijojo, pamatė, kad atvyksta greitoji, tuo metu K. buvo pas kaimynę, laukė greitosios. Jai R. pradėjo sakyti, kad atvykus policijai ji sakytų, kad K. pats nukrito nuo laiptų, būdamas girtas. Greitoji išvežė K.. R. vairavo automobilį, ir ją, D., M. ir tą vaiką parvežė namo į (duomenys neskelbtini). 2019-03-31 apie 16.00 val. tas pats R. veržėsi į jos ir sugyventinio namus, trankydamas kirviu, grasino užmušti jos sugyventinį. Šis įvykis ją dar labiau įbaugino, ji nėščia, jai sukėlė didelį stresą, todėl parašė pareiškimą dėl jai sukelto fizinio skausmo. Ji bijo R., nes jis vartoja narkotines medžiagas. Tą dieną buvo labai išsigandusi, pareiškimo nerašė, jos sugyventinis buvo išvežtas į ligoninę, dėl to įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Kėdainiuose. Ji civilinį ieškinį reikš vėliau (t. 1, b. l. 147-150).

Iš 2019 m. balandžio 11 d. nukentėjusiosios R. B. duotų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pagarsintų parodymų matyti, kad ji tvirtina pirmos apklausos metu duotus parodymus. 2019-03-24 apie 14.00 val. tarp jos sugyventinio K. ir R. B. kilo žodinis konfliktas, bet dėl ko nežino, nes jie jau abu iš lauko buvo sugrįžę apsiginčiję ir toliau kambaryje ginčijosi. Ginčo metu R. nuėjo į virtuvę ir atsinešė medinį kočėlą ir juo sėdinčiam K. sudavė kelis kartus, tikrai apie 3 kartus per abi kojas, aukščiau kelių ir vieną kartą kočėlu per petį, per kurį nepasakys, ir vieną kartą kočėlu dar sudavė per veidą, kur pataikė į dešinės pusės žandikaulį ir lūpas, nuskėlė priekinį viršutinį dantį K.. Po suduotų smūgių K. nugriuvo ant lovos, ant dešinio šono, ir tada R. B. dar vieną kartą kočėlu sudavė K. per nugarą. Kai R. B. mušė K. A. niekas nepuolė ginti, ji nieko nesakė, nes pati bijojo, D. ir M. su jaunuoliu nieko nesakė, dėl ko nežino, gal irgi bijojo. Kai B. sudavė smūgius nieko K. nesakė, tik po paskutinio smūgio per nugarą pasakė: "žinai už ką" ir daugiau K. A. nemušė. Po to viskas nurimo. R. su D. toliau gėrė degtinę. D. dar gėrė ir alų. K. pasėdėjęs pasiėmė savo telefoną ir skambino 112 kviesti policiją dėl jo sumušimo. B. telefoną atėmė iš K.. Tada K. vos paeidamas nuėjo pas kaimynus D.. Ji pasiliko kambaryje. Norėjau eiti kartu paskui K., bet neleido R. B., tai yra jis atsistojo prie kambario durų ir neleido praeiti, ir tada jis kumščiu sudavė vieną kartą per veidą, pataikė į dešinį skruostą ir iš karto spyrė jai vieną kartą į pilvo apačią. Kad ji laukiasi B. tikrai žinojo, nes buvo sakiusi pati, bei K. jam buvo sakęs, nes ji negėrė alkoholio. Kai B. jai sudavė smūgius, juto fizinį skausmą, skaudėjo. Kai B. sudavė smūgius, jis nieko nesakė, tik po smūgių pasakė: „čia tau už K.“. Po smūgio sudavimo jai labai skaudėjo skruostą, ji susiėmė ranka už skruosto, juto tinimą. Pilvo apačią tik suskaudo tuo metu, kai sudavė, bet praėjus kuriam laikui neskaudėjo, o skruostas sutino, juto ilgai skausmą, dėjo kompresus, tepė tepalu nuo skausmo, kraujosruvų nebuvo, tik didelis stiprus patinimas. Po suduotų smūgių ji kartu su D., M., jaunuoliu ir B. visi išėjo į kiemą. Kur kieme B. ir D. toliau gėrė alų. Ji niekur nėjo iš D., nes galvojo kaip reikės grįžti namo. R. jau nusiraminęs pasakė, kad K. greitoji išveš dėl sumušimų, o jis gali ją parvežti pats namo. Ji sutiko. K. pas D. į namus negrįžo. Jie buvo pas D. kieme, kai matė, kad pas kaimynus atvyko greitoji ir išvežė K.. Ji pas K. nėjo, nors norėjo eiti pasiimti nuo namų raktus, bet B. pasakė, kam tau eiti, parveš pas kaimynę ir pernakvosi. Tai ji ir nėjo pas K. ir pasiliko kieme pas D.. Nėjo, nes bijojo B., nes apie jį yra girdėjusi visokių negerų dalykų, kad jis vartoja narkotikus, agresyvus. Kai greitoji išvyko, tai buvo jau po 15.00 val., tiksliai laiko pasakyti negali, R. pasakė, kad važiuojam į (duomenys neskelbtini). Automobilį R. B. vairavo pats neblaivus R. B., šalia jo sėdėjo D., gale sėdėjo ji, M. ir jaunuolis. R. ją parvežė pas kaimynę R.. Prieš paleisdamas R. B. sustojo parduotuvėje kokiam kaime nežino, ir nupirko vieną pakuotę alaus, 7,5 laipsnių stiprumo ir davė jai sakydamas, kad nupirko jai alaus, ir jeigu kas klaus, kad pasakytų, kad K. A. nukrito nuo laiptų pats ir susižalojo. Kai B. tai sakė automobilyje prieš jai išlipant pas kaimynę girdėjo ir D., ir M., ir jaunuolis. Ji paėmė pakuotę alaus ir pasakė, kad gerai ir nuėjo pas kaimynę. R. B. daugiau nieko nesakė, jos neatsiprašė už suduotus smūgius. Ji iš karto į policiją dėl sužalojimų ir įvykio nesikreipė, nes bijojo B., nes gyvena tame pačiame kaime. Tą pačią dieną namo grįžo ir sumuštas K. A., kuris pasakė, kad parašė pareiškimą dėl jo sumušimo. Po įvykio ji buvo pas gydytojus, jos nėštumui viskas gerai, tik dar truputį žandas buvo patinęs, ir namuose būdama nusprendė, kad dėl sumušimo reikia irgi rašyti pareiškimą, nes tą pačią dieną, tai yra 2019-03-31 B., atėjęs pas juos į namus, kirviu sukapojo buto duris, nes jo neįsileido, ir tada K. A. iškvietė policiją, rašė dėl durų sugadinimo pareiškimą, o ji tada dėl jos sumušimo. Pas teismo medicinos ekspertus buvo nuvykusi Panevėžio mieste. Gydymo išlaidų neturėjo. Jai yra išaiškinta teisė dėl ieškinio pateikimo dėl turtinės, neturtinės, moralinės žalos pateikimo. Ieškinį pateiks tyrimo eigoje. Jai įvykio metu R. B. sukėlė fizinį skausmą, dėl ko prašo jį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 154-158).

Iš 2019 m. birželio 20 d. nukentėjusiosios R. B. duotų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pagarsintų parodymų matyti, kad nukentėjusioji R. B. papildomai paaiškino, kad 2019 m. kovo 31 d. ir 2019 m. balandžio 11 d. papildomos apklausos metu duotus parodymus tvirtina iš dalies ir nori patikslinti apklausose nurodytas aplinkybes. Tą dieną, kai ji parašė pareiškimą dėl R. B. jai sukelto fizinio skausmo, t. y. 2019-03-31 po jos apklausos pastarajai buvo išduota užduotis vykti pas teismo medicinos ekspertus dėl padaryto sužalojimo. Ji tą dieną pareigūnei, jos vardo ir pavardės nežino, žodžiu minėjo, kad pas ekspertus nevyks, kadangi bijo R.. Tą patį ji savo ranka parašė ir ant išduotos užduoties. Taip pareigūnei pasakė todėl, kad jai tą dieną buvo didelis šokas, ir patyrė stresą dėl R. elgesio, kai jis išlaužė jos ir K. A. buto duris. Rašyti pareiškimą dėl R. jai sukelto fizinio skausmo ją paskatino K., nes pati, ar būtų išdrįsusi rašyti pareiškimą, nežino, nes bijo R. B.. Po to, kai ji parašė pareiškimą dėl jai sukelto fizinio skausmo, ji pas teismo medicinos ekspertus nuvykusi nebuvo, kadangi R. bijo, o be to jai nebuvo padaryti stiprūs sužalojimai, išoriškai ant veido jokių smurto žymių nebuvo, jautė tik patinimą dešiniame skruoste. Pilvo apačioje, kur jai įspyrė R., taip pat jokių kraujosruvų ar paraudimų nebuvo. 2019-04-11 papildomos apklausos metu Kėdainių r. PK tyrėjai, vardo ir pavardės neprisimena, nurodė, kad pas teismo med. ekspertus nuvykusi buvo Panevėžio mieste, nors ir suprato, jog sąmoningai nurodo melagingus faktus, kadangi pastaroji pas ekspertus nuvykusi nebuvo ir net neplanavo vykti. Policijos tyrėjai ji sąmoningai pamelavo todėl, kad tikėjosi, jog niekas jos tos specialistų išvados neieškos ir viskas taip ir praeis be išvados, kadangi, kaip jau ir minėjo, bijo R. ir nevyko todėl, kad R. nesužinotų, jog buvo išsiimti išvados dėl sužalojimų. Taip pat patikslina savo praeitų apklausų metu duotus parodymus, kad tiek 2019-03-23, tiek 2019-03-24 dienas, kai buvo svečiuose pas D. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ji kartu su visais, t. y. K. A., D. A., R. B., jaunuoliu ir jo mergina, kurių vardų nežino, jų nepažįsta, matė juos pirmą kartą, vartojo alkoholį - alų. Alų gėrė ir 2019-03-24. Praeitose savo apklausose nurodė, kad jokio alkoholio nevartojo, todėl, kad jai buvo gėda, jog yra nėščia ir vartojo alų, todėl šias aplinkybes ji norėjo nuslėpti, tvirtindama, kad su jais visais alkoholio nevartojo. Šiuo metu ji nebesilaukia, 2019 m. balandžio mėn. pabaigoje įvyko persileidimas. Taip pat papildo, kad 2019-03-24, apie 10 ar 11 val., po to, kai pas D. į namus atvažiavo R., tarp jos ir K. kilo žodinis konfliktas dėl jos telefono, jie susiginčijo, ir tuo metu K. jai vieną kartą delnu sudavė per kairę veido pusę, bet jai tuo metu fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Šį jos ir K. konfliktą matė visi prieš tai apklausoje paminėti asmenys. Tvirtina pirmos ir papildomos apklausos metu duotus parodymus, kad 2019-03-24, apie 14.00 val., tikslaus laiko neprisimena, D. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), R. B., tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinį skruostą ir vieną kartą spyrė jai į pilvo apačią, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tuo metu, kai R. jai sudavė smūgį, jos sugyventinio K. kambaryje jau nebuvo, jis jau buvo išėjęs pas kaimynę ir nematė jos ir R. konflikto. Apie tai, kad R. B. jai sudavė smūgius, pastaroji K. papasakojo tos pačios dienos, t. y. 2019-03-24 vakare, kai K. grįžo iš ligoninės. Byloje civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 159-162).

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pagarsintų liudytojos D. A. parodymų matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji R. B. gerai pažįsta. 2019 metų kovo mėnesio pabaigoje, tiksliai jau dienos nepamena, pas ją į namus, (duomenys neskelbtini)., atvyko K. A. su savo sugyventine R. B. ir broliu A. A.. K. A. ir A. A. yra jos pusbroliai. Kai atvyko pas ją, jie buvo apie vakarą, vėlai, gali būti apie 22.00-23.00 val. Kai K. A., R. B. ir A. A. atvyko, tai pas ją namuose buvo H. J. ir jo draugė M. C.. Jie visi buvo kambaryje ir vartojo alkoholį. R. B. taip pat gėrė alų, ir ji sakė, kad laukiasi, bet ar tikrai nežino, nesimatė. A. A. būdamas neblaivus, nes irgi gėrė kartu alų išvyko su savo automobiliu namo, į (duomenys neskelbtini), o pas ją pasiliko nakvoti K. A., R. B. ir H. J. su M. C.. Ryte atsikėlus, ir jokio alkoholio nevartojus, K. A. paskambino R. B. ir paprašė parvežti jį ir R. namo. Kiek tiksliai valandų buvo pasakyti negali, bet apie 10.00 val., gali būti, kai atvyko blaivas R. B.. B. atvyko vienas. Kai B. atvyko tai K. A. paprašė, kad B. nuvežtų jį į parduotuvę, nes nori dar pabūti pas ją svečiuose ir pašvęsti. B. sutiko K. A. nuvežti iki parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę važiavo ir ji kartu su jais, tai yra su B., kuris vairavo ir K. A.. B., J. ir C. pasiliko namuose. Kai grįžo iš parduotuvės, tai kambaryje pradėjo gerti degtinę, alų. Alkoholį gėrė pastaroji, K. A., H. J., R. B. ir R. B., tik negėrė M. C.. R. B. tikrai gėrė kartu su visais. Po pietų, kiek tiksliai valandų buvo pasakyti negali, būnant kambaryje pasigedo savo mobilaus ryšio telefono IPHONE, kuris buvo padėtas ant staliuko prie televizoriaus. Jai klausiant kas paėmė telefoną, K. A. girtas atsistojo ir ėjo link lauko. B. sėdėdamas pasakė K., kad jis tikriausia paėmė, ir tegul parodo kišenes. Kad galėjo paimti K. A. jos telefoną įtarė, nes jis yra vagis. K. A. nesustojo ir ėjo iš kambario. Kambarys yra antrame aukšte, ir K. A. lipdamas laiptais nugriuvo ir nusirideno į apačią. K. A. niekas nepastūmė, nes kai jis išėjo iš kambario, jis buvo vienas, šalia jo nieko nebuvo, ir jiems, pastarajai, B., B., J. ir C. būnant kambaryje išgirdo bildesį laiptinėje ir suprato, kad A. kažkas atsitiko. Į laiptinę išėjo R. B. su J. pažiūrėti. Ar B. su J. buvo nulipę į apačią nematė, tik ne už ilgo, gal už kokių 2-3 min. sugrįžo B. su J. ir jai B. padavė jos telefoną iPHONE ir B. su J. sakė, kad telefoną rado pas K. A. kelnių kišenėje, bei sakė, kad A. guli laiptų apačioje nugriuvęs. A. į kambarį negrįžo. Kai A. negrįžo, ji pasakė R. B., kad ir ji eitų iš pastarosios namų. R. B. niekas nemušė, ji pati nenorėjo išeiti, sėdėjo. Niekas, nei pastaroji, nei B., nei J. ir C., R. durų nebuvo užstoję, kad neišeitų, ir tikrai B. jai jokių smūgių nesudavė į veidą ir nespyrė į pilvą, kodėl B. išsigalvoja tokius dalykus nežino. Kai prieš išeinant A. iš kambario, tai A. su B. patys žodžiu ginčijosi, bet dėl ko tiksliai nežino, bet kažkas dėl nėštumo, ir pats K. A. kambaryje prie visų vieną kartą delnu sudavė B. per veidą. Po to konflikto ji pasigedo telefono, ir paskui K., išeidamas iš kambario, nusirito laiptais žemyn. R. B. buvo girta ir kadangi nežinojo kur eiti, kur yra A., tai pastaroji paprašė R. B., kad ją parvežtų namo. B. nors būdamas neblaivus sutiko. Tada B. savo automobiliu, kurį pats ir vairavo, pastaroji sėdėjo šalia, priekyje, gale sėdėjo C., J. ir B.. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), jokioje parduotuvėje sustoję nebuvo ir tikrai jokios pakuotės alaus B. nepirko. B. parvežė pas kažkokią draugę, nes tikrai nevežė pas A. į namus, nes kur vežti pati B. nurodė B.. Kai sustojo paleisti B., tai ji pasikvietė eiti kartu su ja ir atsigerti alaus, kurį buvo pasiėmę iš namų. Pas B. draugę alaus su B. negėrė, tik pabuvo kelias minutes ir išėjo (t. 2, b. l. 19-23).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad tyrimas pradėtas 2019 m. kovo 26 d. gavus K. A. pareiškimą apie tai, kad 2019 m. kovo 24 d. apie 13-14 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jį mediniu pagaliu sumušė pažįstamas R. B., suduodamas apie septynis smūgius į įvairias kūno vietas. Be to pareiškime nurodyta, kad R. B. jam iš rankos išplėšė mobiliojo ryšio telefoną Nokia, kurio vertė 40 eurų bei kartu su D. A. pardavė pastarojo broliui priklausantį benzininį pjūklą Erman, kurio tikslios vertės nežino (t. 1, b. l. 38-41).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Viduryje kambario stovi stalas su balta staltiese, ant stalo matosi dvi alaus skardinės 0,5 l talpos, 1 l talpos plastmasinis alaus butelis, lėkštė ir peleninė su nuorūkomis (t. 1, b. l. 42-47).

Iš Kauno AVPK Kėdainių r. PK RS vyr. patrulio V. M. tarnybinio pranešimo dėl kūno sužalojimo matyti, kad 2019 m. kovo 24 d. 14.24 val. buvo gautas pranešimas, kad į sodybą atėjo sumuštas K. A. (sumuštas, sutinęs veidas, rankos, sąmoningas) (t. 1., b. l. 52-53).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. A. minkštųjų audinių sumušimai kairio žando ir kairio smilkinio srityse, dešiniame dilbyje bei kairio kelio srityje su girnelės lūžiu padaryti mažiausiai keturiais smūgiais kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuvimui ir tikimybė, jog žmogus taip susižalojo griūdamas šiuo atveju menka. Girnelės lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 88).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis R. B. pagal pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltu neprisipažino, jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo K. A., liudytojų M. C., R. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu, liudytojos R. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pagarsintais parodymais, kurie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta medžiaga.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. A. paaiškino, kad 2019 m. kovo 24 d. jis buvo pas D. A. bute. Ten dėl mobilaus ryšio telefono dingimo tarp jo ir kaltinamojo kilo konfliktas. R. B. iš virtuvės atsinešė medinį baslį ir su juo, jam sėdint ant lovos, du kartus sudavė per kojas, vieną kartą per ranką ir vieną kartą per veidą, bei atėmė telefoną. Po smūgių sudavimo buvo trumpam praradęs sąmonę. Po to atsikėlęs sunkiai nusileido laiptais ir nuėjęs pas netoliese esančią kaimynę paprašė, kad ši iškviestų greitąją pagalbą. Liudytoja M. C. paaiškino, kad 2019 m. kovo 24 d. buvo pas D. A. bute ir matė, kaip R. B. mediniu kočėlu sudavė smūgius K. A. per kairę veido pusę, šonus, rankas. Po smūgių sudavimo K. A. bandė skambinti bendruoju pagalbos telefonu, tačiau kaltinamasis iš jo paėmė mobilaus ryšio telefoną. Nukentėjusysis palikęs telefoną bute išėjo į lauką. Ji gerai matė, kaip nukentėjusysis išėjo iš buto ir gali patvirtinti, kad K. A. nuo laiptų tikrai nukritęs nebuvo. Liudytoja R. P. paaiškino, kad 2019 m. kovo 24 d. ji buvo broliui priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) Apie pietus į sodybos kiemą atėjo nukentėjusysis K. A., kuriam buvo ištinęs vienas skruostas, šlubavo ir paprašė iškviesti medikus. Nukentėjusysis jai sakė, kad atėjo iš netoliese esančio daugiabučio, kuriame buvo sumuštas. Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pagarsintų liudytojos R. B. parodymų matyti, kad jis matė, kaip 2019 m. kovo 24 d. tarp jos sugyventinio K. A. ir R. B. kilo žodinis konfliktas ir ginčo metu R. B. iš virtuvės atsineštu mediniu kočėlu sėdinčiam K. A. sudavė apie tris kartus per abi kojas, aukščiau kelių ir vieną kartą kočėlu per petį, vieną kartą kočėlu dar sudavė per veidą, bei pataikė į dešinės pusės žandikaulį ir lūpas, nuskeldamas K. A. priekinį viršutinį dantį. Po suduotų smūgių K. A. nugriuvo ant lovos ir R. B. dar vieną kartą kočėlu sudavė K. A. per nugarą. Šiame epizode nenustatyta jokių aplinkybių apie tai, kad nukentėjusysis K. A. ir liudytojai M. C., R. P. ir R. B. siektų apkalbėti kaltinamąjį R. B. ar jį nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu. Kaip ir nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kad K. A. galėjo sužaloti kas nors kitas ar kokiu nors kitu laiku.

Taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad K. A. konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai kairio žando ir kairio smilkinio srityse, dešiniame dilbyje bei kairio kelio srityje su girnelės lūžiu padaryti mažiausiai keturiais smūgiais kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuvimui ir tikimybė, jog žmogus taip susižalojo griūdamas šiuo atveju menka. Girnelės lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą. Išvadoje teismo medicinos specialistas nurodė, jog sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, todėl ši aplinkybė laikytina objektyvia ir neginčytina.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas kritiškai vertina liudytojų H. J. duotus parodymus ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu, D. A. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad R. B. nemušė K. A., o šis susižalojo krisdamas nuo laiptų, kaip norą padėti kaltinamajam R. B. išvengti atsakomybės. Šių liudytojų duotus parodymus paneigia aukščiau išvardinti rašytinai įrodymai ir nukentėjusiojo K. A. bei liudytojų M. C., R. P. ir R. B. parodymai.

Kaltinamojo R. B. aiškinimas, kad jis 2019 m. rugsėjo 24 d. apie 14.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia mediniu kočėlu nesudavė smūgių nukentėjusiajam K. A., o pastarasis susižalojo nukritęs nuo laiptų, neatitinka tikrovės ir vertinamas kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad R. B. kaltė dėl nesunkaus K. A. sveikatos sutrikdymo yra pilnai įrodyta ir tai visiškai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Šio nusikaltimo sudėties konstrukcija materialioji, todėl siekiant pripažinti asmenį kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, turi būti nustatomi ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, bet ir nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčia. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, jog nukentėjusysis patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minėti sužalojimai buvo būtent neteisėtų kaltinamojo R. B. veiksmų pasekmė.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis R. B. smurtavo nukentėjusiojo K. A. atžvilgiu, veikdamas tiesiogine tyčia, sudavė nukentėjusiajam mažiausiai keturis smūgius kietu buku daiktu ir padarė minkštųjų audinių sumušimus kairio žando ir kairio smilkinio srityse, dešiniame dilbyje bei kairio kelio srityje su girnelės lūžiu, kas sukėlė K. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, jog kaltinamasis atliko aktyvius smurtinius veiksmus į vieną iš asmens gyvybei ir sveikatai svarbių kūno dalių – galvą – parodo, kad jis suvokęs pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjęs taip veikti, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Civilinis ieškinys šiame epizode nepareikštas.

2. Fizinio skausmo sukėlimo R. B. epizodas.

R. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. kovo 24 d., per laikotarpį nuo 14.00 val. iki 15.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė R. B. į dešinį skruostą bei vieną kartą spyrė jai į pilvą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. kovo 24 d. po to, kai nukentėjusysis K. A. nukrito nuo laiptų D. A. bute, jis nieko nesakė K. A. draugei R. B. ir jai nesudavė per veidą bei nespyrė į pilvo apačią. Jis netrukdė R. B. eiti pas K. A., kai šis nukrito nuo laiptų. Po išgertuvių jis savo automobiliu į namus išvežė R. B., D. A., kuri važiavo pas savo pusbrolį gyvenantį tame pačiame kaime, kuriame ir jis gyvena, H. J. ir M. C.. Vežant R. B. sėdėjo automobilio gale. Parvežti į namus jo prašė pati R. B.. Nukentėjusioji gyveno tame pačiame kaime, kuriame gyveno ir jis. Taip pat nurodo, kad nuo tada, kai K. A. nukrito nuo laiptų D. A. bute iki įvykio, kai pas K. A. buvo daužomos durys, jis su R. B. susitikęs nebuvo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. A. paaiškino, kad 2019 m, kovo 24 d. jis kartu su broliu A. A. ir R. B. nuvyko pas D. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur kartu su H. J., M. C. ir D. A. uošviu vartojo alkoholinius gėrimus. Baigę gerti alkoholinius gėrimus, A. A. vairuojamu automobiliu kartu su R. B. važiavo į namus ir juos sustabdė policijos pareigūnai. Kadangi A. A. buvo neblaivus, jį sulaikė policijos pareigūnai, o jis su R. B. grįžo pas D. A. į namus. Sekančios dienos rytą jis skambino draugams ir prašė, kad jį parvežtų į namus. Juos sutiko parvežti R. B., kuris automobiliu atvažiavo pas D. A.. Namuose visi sugalvojo nusipirkti alkoholinių gėrimų. Jis ir D. A., kartu su R. B. nuvažiavo į parduotuvę ir nusipirko alkoholinių gėrimų, kuriuos parsivežę į namus išgėrė. Po to alkoholinių gėrimų pirkti išvažiavo R. B., D. A., M. C. ir H. J.. Sugrįžę iš parduotuvės aukščiau paminėti asmenys pradėjo priekaištauti, jog jis pavogė M. C. telefoną. Jis sakė, kad jokio telefono neėmė ir bandė skambinti telefonu 112. Tuo metu R. B. iš virtuvės atsinešė medinį baslį ir su juo du kartus sudavė jam per kojas, vieną kartą per ranką ir vieną kartą per veidą, bei atėmė telefoną. Po smūgių sudavimo jis buvo trumpam praradęs sąmonę. R. B. jam smūgius sudavė sėdinčiam ant lovos. Po to jis atsikėlęs sunkiai nusileido laiptais ir nuėjęs pas netoliese esančią kaimynę paprašė, kad ši iškviestų greitąją pagalbą. Kaimynė iškvietė greitąją pagalbą su kuria kartu atvyko ir policijos pareigūnai. Medikai jį nuvežė į ligoninės priimamąjį ir jam sugipsavo koją.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. C. paaiškino, kad ji 2019 m. kovo 23 d. ji su H. J. buvo atvažiavusi pas D. A. į namus. Naktį į D. A. namus atvyko K. A., jo brolis ir R. B., kurie gėrė alkoholinius gėrimus. Kitos dienos ryte K. A., R. B., H. J. ir D. A. vartojo alkoholinius gėrimus. Po to į namus atvyko R. B. su kuriuo ji ir D. A. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ten D. A. pardavė benzopjūklą ir už gautus pinigus R. B. nupirko degtinės. Sugrįžusi į D. A. namus ieškojo savo mobilaus ryšio telefono, kurį buvo palikusi krautis. R. B. užsipuolė K. A. ir jo klausinėjo, kur yra jai priklausantis telefonas. K. A. sakė, kad nežino kur yra jai priklausantis telefonas. Tada R. B. iš virtuvės atsinešė medinį kočėlą ir juo keletą kartų sudavė per kojas K. A., kuris sėdėjo ant lovos. Po suduotų smūgių K. A. parodė, kur yra jai priklausantis telefonas. Suradus telefoną R. B. pradėjo priekaištauti K. A. ir mediniu kočėlu sudavė smūgius nukentėjusiajam per kairę veido pusę, šonus, rankas. Po smūgių sudavimo K. A. bandė skambinti bendruoju pagalbos telefonu, tačiau kaltinamasis iš jo paėmė mobilaus ryšio telefoną. Nukentėjusysis palikęs telefoną bute išėjo į lauką. Ji gerai matė, kaip nukentėjusysis išėjo iš buto ir gali patvirtinti, kad K. A. nuo laiptų tikrai nukritęs nebuvo. Vėliau su H. J. išėjusi į lauką matė K. A. sėdintį namo kieme, pas netoliese gyvenančią kaimynę. Taip pat matė, kad ten buvo atvykusi greitosios medicinos pagalbos automobilis.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas H. J. paaiškino, kad 2019 m. kovo 24 d. jis buvo pas D. A. namuose. Iš parduotuvės grįžo D. A., R. B. ir M. C., kurie atsivežė alkoholinių gėrimų. Jis paklausė pas M. C., kur yra jos mobilaus ryšio telefonas. M. C. pasakė, kad telefonas kraunasi. Kadangi telefono nebuvo, R. B. liepė K. A. gražinti M. C. priklausantį telefoną. Tada K. A. bėgo ir nukrito nuo laiptų. Pačio kritimo momento jis nematė, tik girdėjo duslius garsus. Po kiek laiko jis išėjęs į lauką matė gulintį K. A., o šalia jo gulėjo sudužęs mobilaus ryšio telefonas ir SIM kortelė. Jis paėmė SIM kortelę. Nesuprato, kad SIM kortelė priklausė nukentėjusiajam. Jis šią kortelę norėjo atiduoti D. A., bet vėliau užmiršo. Po to jis su M. C. vaikščiojo po kaimą ieškodami K. A. ir matė jį sėdintį pas kaimynus. Vėliau jis rastą SIM kortelę atidavė L. S..

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. G. paaiškino, ji 2019 m. kovo 31 d. buvo nuvykusi pas K. A. į namus surašyti protokolą-pareiškimą, dėl jo atžvilgiu padarytos naujos nusikalstamos veikos. Nuvykus į įvykio vietą pareikšimą taip pat parašė R. B. dėl jos sužalojimo, kuris jos aiškinimu buvo padarytas 2019 m. kovo 24 d. Priimant pareiškimą iš nukentėjusios R. B. ji neprisimena kaip nukentėjusioji atrodė ir ar kažkuo skundėsi. Nurodo, kad į įvykio vietą vyko pagal K. A., o ne R. B. iškvietimą. Nukentėjusiajai rašant pareiškimą namuose buvo ir K. A.. Negali pasakyti, kodėl R. B. nerašė pareiškimo dėl jos atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos iškarto po įvykio, o panoro jį rašyti kai pareigūnai atvyko visai dėl kito įvykio. Neprisimena ar R. B. skundėsi dėl kažkokių sužalojimų ir ar ant jos veido matėsi kažkokie aiškūs sužalojimai.

Iš gyventojų registro išrašo apie asmenį matyti, kad R. B. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 60).

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pagarsintų 2019 m. kovo 31 d. duotų nukentėjusiosios R. B. parodymų matyti, kad ji gyvena su sugyventiniu K. A.. Jos sugyventinis turi pažįstamą R. B., su kuriuo kartais sutaria, kartais ne. Šiuo metu ji yra trečią mėnesį nėščia. 2019-03-24 ji su sugyventiniu nuvyko pas draugus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), kokia ten tiksliai gatvė, nežino. Jie ten buvo, ji alkoholio nevartojo, draugai ir jos sugyventinis vartojo alkoholį. Į kompaniją prisijungė apie 11.30 val. R. B.. Visi kartu sėdėjo, konfliktų nebuvo, tada vyrai pradėjo vartoti degtinę ir alų, tada jau visi buvo normaliai išgėrę ir apie 14.00 val. jos sugyventinis susiginčijo, bet negirdėjo dėl ko. R., pasiėmęs medinį pagalį, pradėjo mušti jos sugyventinį. Iškart R. iš K. atėmė telefoną, kad jis nepaskambintų policijai, tada K. nubėgo pas kaimynę, ir jis iš jos iškvietė policiją ir greitąją. Apie 16.00 val. pastaroji norėjo kartu bėgti su K., bet R. jos neišleido, atsistojo prie durų ir sakė , kad dabar jai čia už tai, kad K. yra "ožys" ir užsimojęs, kumščiu jai vieną kartą trenkė į dešinę veido pusę ir iškart iš kojos vieną kartą spyrė jai į pilvą, žinodamas, kad ji yra nėščia. Jai labai skaudėjo. Viską matė D., dar ji pasakė R.: "žinai, kad ji laukiasi, kam reikia taip daryti". Ji atsisėdo ant lovos, nes R. neleido jos eiti pas sugyventinį, jie toliau gėrė, su pastarąja buvo R., D. A., M., kurios pavardės nežino ir dar kažkoks berniukas, romų tautybės, jo duomenų nežino. Tada ji jau nebėjo niekur, bijojo, pamatė, kad atvyksta greitoji, tuo metu K. buvo pas kaimynę, laukė greitosios. Jai R. pradėjo sakyti, kad atvykus policijai ji sakytų, kad K. pats nukrito nuo laiptų, būdamas girtas. Greitoji išvežė K.. R. vairavo automobilį, ir ją, D., M. ir tą vaiką parvežė namo į (duomenys neskelbtini). 2019-03-31 apie 16.00 val. tas pats R. veržėsi į jos ir sugyventinio namus, trankydamas kirviu, grasino užmušti jos sugyventinį. Šis įvykis ją dar labiau įbaugino, ji nėščia, jai sukėlė didelį stresą, todėl parašė pareiškimą dėl jai sukelto fizinio skausmo. Ji bijo R., nes jis vartoja narkotines medžiagas. Tą dieną buvo labai išsigandusi, pareiškimo nerašė, jos sugyventinis buvo išvežtas į ligoninę, dėl to įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Kėdainiuose. Ji civilinį ieškinį reikš vėliau (t. 1, b. l. 147-150).

Iš 2019 m. balandžio 11 d. nukentėjusiosios R. B. duotų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pagarsintų parodymų matyti, kad ji tvirtina pirmos apklausos metu duotus parodymus. 2019-03-24 apie 14.00 val. tarp jos sugyventinio K. ir R. B. kilo žodinis konfliktas, bet dėl ko nežino, nes jie jau abu iš lauko buvo sugrįžę apsiginčiję ir toliau kambaryje ginčijosi. Ginčo metu R. nuėjo į virtuvę ir atsinešė medinį kočėlą ir juo sėdinčiam K. sudavė kelis kartus, tikrai apie 3 kartus per abi kojas, aukščiau kelių ir vieną kartą kočėlu per petį, per kurį nepasakys, ir vieną kartą kočėlu dar sudavė per veidą, kur pataikė į dešinės pusės žandikaulį ir lūpas, nuskėlė priekinį viršutinį dantį K.. Po suduotų smūgių K. nugriuvo ant lovos, ant dešinio šono, ir tada R. B. dar vieną kartą kočėlu sudavė K. per nugarą. Kai R. B. mušė K. A. niekas nepuolė ginti, nieko nesakė, nes pati bijojo, D. ir M. su jaunuoliu nieko nesakė, dėl ko nežino, gal irgi bijojo. Kai B. sudavė smūgius nieko K. nesakė, tik po paskutinio smūgio per nugarą pasakė: "žinai už ką" ir daugiau K. A. nemušė. Po to viskas nurimo. R. su D. toliau gėrė degtinę. D. dar gėrė ir alų. K. pasėdėjęs pasiėmė savo telefoną ir skambino 112 kviesti policiją dėl jo sumušimo. B. telefoną atėmė iš K.. Tada K. vos paeidamas nuėjo pas kaimynus D.. Ji pasiliko kambaryje. Norėjau eiti kartu paskui K., bet neleido R. B., tai yra jis atsistojo prie kambario durų ir neleido praeiti, ir tada jis kumščiu sudavė vieną kartą per veidą, pataikė į dešinį skruostą ir iš karto spyrė jai vieną kartą į pilvo apačią. Kad ji laukiasi B. tikrai žinojo, nes buvo sakiusi pati, bei K. jam buvo sakęs, nes ji negėrė alkoholio. Kai B. jai sudavė smūgius, juto fizinį skausmą, skaudėjo. Kai B. sudavė smūgius, jis nieko nesakė, tik po smūgių pasakė: "čia tau už K.'. Po smūgio sudavimo jai labai skaudėjo skruostą, ji susiėmė ranka už skruosto, juto tinimą. Pilvo apačią tik suskaudo tuo metu, kai sudavė, bet praėjus kuriam laikui neskaudėjo, o skruostas sutino, juto ilgai skausmą, dėjo kompresus, tepė tepalu nuo skausmo, kraujosruvų nebuvo, tik didelis stiprus patinimas. Po suduotų smūgių ji kartu su D., M., jaunuoliu ir B. visi išėjo į kiemą. Kur kieme B. ir D. toliau gėrė alų. Ji niekur nėjo iš D., nes galvojo kaip reikės grįžti namo. R. jau nusiraminęs pasakė, kad K. greitoji išveš dėl sumušimų, o jis gali ją parvežti pats namo. Ji sutiko. K. pas D. į namus negrįžo. Jie buvo pas D. kieme, kai matė, kad pas kaimynus atvyko greitoji ir išvežė K.. Ji pas K. nėjo, nors norėjo eiti pasiimti nuo namų raktus, bet B. pasakė, kam tau eiti, parveš pas kaimynę ir pernakvosi. Tai ji ir nėjo pas K. ir pasiliko kieme pas D.. Nėjo, nes bijojo B., nes apie jį yra girdėjusi visokių negerų dalykų, kad jis vartoja narkotikus, agresyvus. Kai greitoji išvyko, tai buvo jau po 15.00 val., tiksliai laiko pasakyti negali, R. pasakė, kad važiuojam į (duomenys neskelbtini). Automobilį R. B. vairavo pats neblaivus R. B., šalia jo sėdėjo D., gale sėdėjo ji, M. ir jaunuolis. R. ją parvežė pas kaimynę R.. Prieš paleisdamas R. B. sustojo parduotuvėje kokiam kaime nežino, ir nupirko vieną pakuotę alaus, 7,5 laipsnių stiprumo ir davė jai sakydamas, kad nupirko jai alaus, ir jeigu kas klaus, kad pasakytų, kad K. A. nukrito nuo laiptų pats ir susižalojo. Kai B. tai sakė automobilyje prieš jai išlipant pas kaimynę girdėjo ir D., ir M., ir jaunuolis. Ji paėmė pakuotę alaus ir pasakė, kad gerai ir nuėjo pas kaimynę. R. B. daugiau nieko nesakė, jos neatsiprašė už suduotus smūgius. Ji iš karto į policiją dėl sužalojimų ir įvykio nesikreipė, nes bijojo B., nes gyvena tame pačiame kaime. Tą pačią dieną namo grįžo ir sumuštas K. A., kuris pasakė, kad parašė pareiškimą dėl jo sumušimo. Po įvykio ji buvo pas gydytojus, jos nėštumui viskas gerai, tik dar truputį žandas buvo patinęs, ir namuose būdama nusprendė, kad dėl sumušimo reikia irgi rašyti pareiškimą, nes tą pačią dieną, tai yra 2019-03-31 B., atėjęs pas juos į namus, kirviu sukapojo buto duris, nes jo neįsileido, ir tada K. A. iškvietė policiją, rašė dėl durų sugadinimo pareiškimą, o ji tada dėl jos sumušimo. Pas teismo medicinos ekspertus buvo nuvykusi Panevėžio mieste. Gydymo išlaidų neturėjo. Jai yra išaiškinta teisė dėl ieškinio pateikimo dėl turtinės, neturtinės, moralinės žalos pateikimo. Ieškinį pateiks tyrimo eigoje. Jai įvykio metu R. B. sukėlė fizinį skausmą, dėl ko prašo jį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 154-158).

Iš 2019 m. birželio 20 d. nukentėjusiosios R. B. duotų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pagarsintų parodymų matyti, kad nukentėjusioji R. B. papildomai paaiškino, kad 2019 m. kovo 31 d. ir 2019 m. balandžio 11 d. papildomos apklausos metu duotus parodymus tvirtina iš dalies ir nori patikslinti apklausose nurodytas aplinkybes. Tą dieną, kai ji parašė pareiškimą dėl R. B. jai sukelto fizinio skausmo, t. y. 2019-03-31 po jos apklausos pastarajai buvo išduota užduotis vykti pas teismo medicinos ekspertus dėl padaryto sužalojimo. Ji tą dieną pareigūnei, jos vardo ir pavardės nežino, žodžiu minėjo, kad pas ekspertus nevyks, kadangi bijo R.. Tą patį ji savo ranka parašė ir ant išduotos užduoties. Taip pareigūnei pasakė todėl, kad jai tą dieną buvo didelis šokas, ir patyrė stresą dėl R. elgesio, kai jis išlaužė jos ir K. A. buto duris. Rašyti pareiškimą dėl R. jai sukelto fizinio skausmo ją paskatino K., nes pati, ar būtų išdrįsusi rašyti pareiškimą, nežino, nes bijo R. B.. Po to, kai ji parašė pareiškimą dėl jai sukelto fizinio skausmo, ji pas teismo medicinos ekspertus nuvykusi nebuvo, kadangi R. bijo, o be to jai nebuvo padaryti stiprūs sužalojimai, išoriškai ant veido jokių smurto žymių nebuvo, jautė tik patinimą dešiniame skruoste. Pilvo apačioje, kur jai įspyrė R., taip pat jokių kraujosruvų ar paraudimų nebuvo. 2019-04-11 papildomos apklausos metu Kėdainių r. PK tyrėjai, vardo ir pavardės neprisimena, nurodė, kad pas teismo med. ekspertus nuvykusi buvo Panevėžio mieste, nors ir suprato, jog sąmoningai nurodo melagingus faktus, kadangi pastaroji pas ekspertus nuvykusi nebuvo ir net neplanavo vykti. Policijos tyrėjai ji sąmoningai pamelavo todėl, kad tikėjosi, jog niekas jos tos specialistų išvados neieškos ir viskas taip ir praeis be išvados, kadangi, kaip jau ir minėjo, bijo R. ir nevyko todėl, kad R. nesužinotų, jog buvo išsiimti išvados dėl sužalojimų. Taip pat patikslina savo praeitų apklausų metu duotus parodymus, kad tiek 2019-03-23, tiek 2019-03-24 dienas, kai buvo svečiuose pas D. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ji kartu su visais, t. y. K. A., D. A., R. B., jaunuoliu ir jo mergina, kurių vardų nežino, jų nepažįsta, matė juos pirmą kartą, vartojo alkoholį - alų. Alų gėrė ir 2019-03-24. Praeitose savo apklausose nurodė, kad jokio alkoholio nevartojo, todėl, kad jai buvo gėda, jog yra nėščia ir vartojo alų, todėl šias aplinkybes ji norėjo nuslėpti, tvirtindama, kad su jais visais alkoholio nevartojo. Šiuo metu ji nebesilaukia, 2019 m. balandžio mėn. pabaigoje įvyko persileidimas. Taip pat papildo, kad 2019-03-24, apie 10 ar 11 val., po to, kai pas D. į namus atvažiavo R., tarp jos ir K. kilo žodinis konfliktas dėl jos telefono, jie susiginčijo, ir tuo metu K. jai vieną kartą delnu sudavė per kairę veido pusę, bet jai tuo metu fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Šį jos ir K. konfliktą matė visi prieš tai apklausoje paminėti asmenys. Tvirtina pirmos ir papildomos apklausos metu duotus parodymus, kad 2019-03-24, apie 14.00 val., tikslaus laiko neprisimena, D. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), R. B., tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinį skruostą ir vieną kartą spyrė jai į pilvo apačią, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tuo metu, kai R. jai sudavė smūgį, jos sugyventinio K. kambaryje jau nebuvo, jis jau buvo išėjęs pas kaimynę ir nematė jos ir R. konflikto. Apie tai, kad R. B. jai sudavė smūgius, pastaroji K. papasakojo tos pačios dienos, t. y. 2019-03-24 vakare, kai K. grįžo iš ligoninės. Byloje civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 159-162).

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pagarsintų liudytojos D. A. parodymų matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji R. B. gerai pažįsta. 2019 metų kovo mėnesio pabaigoje, tiksliai jau dienos nepamena, pas ją į namus, (duomenys neskelbtini), atvyko K. A. su savo sugyventine R. B. ir broliu A. A.. K. A. ir A. A. yra jos pusbroliai. Kai atvyko pas ją, jie buvo apie vakarą, vėlai, gali būti apie 22.00-23.00 val. Kai K. A., R. B. ir A. A. atvyko, tai pas ją namuose buvo H. J. ir jo draugė M. C.. Jie visi buvo kambaryje ir vartojo alkoholį. R. B. taip pat gėrė alų, ir ji sakė, kad laukiasi, bet ar tikrai nežino, nesimatė. A. A. būdamas neblaivus, nes irgi gėrė kartu alų išvyko su savo automobiliu namo, į (duomenys neskelbtini), o pas ją pasiliko nakvoti K. A., R. B. ir H. J. su M. C.. Ryte atsikėlus, ir jokio alkoholio nevartojus, K. A. paskambino R. B. ir paprašė parvežti jį ir R. namo. Kiek tiksliai valandų buvo pasakyti negali, bet apie 10.00 val., gali būti, kai atvyko blaivas R. B.. B. atvyko vienas. Kai B. atvyko tai K. A. paprašė, kad B. nuvežtų jį į parduotuvę, nes nori dar pabūti pas ją svečiuose ir pašvęsti. B. sutiko K. A. nuvežti iki parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę važiavo ir ji kartu su jais, tai yra su B., kuris vairavo ir K. A.. B., J. ir C. pasiliko namuose. Kai grįžo iš parduotuvės, tai kambaryje pradėjo gerti degtinę, alų. Alkoholį gėrė pastaroji, K. A., H. J., R. B. ir R. B., tik negėrė M. C.. R. B. tikrai gėrė kartu su visais. Po pietų, kiek tiksliai valandų buvo pasakyti negali, būnant kambaryje pasigedo savo mobilaus ryšio telefono IPHONE, kuris buvo padėtas ant staliuko prie televizoriaus. Jai klausiant kas paėmė telefoną, K. A. girtas atsistojo ir ėjo link lauko. B. sėdėdamas pasakė K., kad jis tikriausia paėmė, ir tegul parodo kišenes. Kad galėjo paimti K. A. jos telefoną įtarė, nes jis yra vagis. K. A. nesustojo ir ėjo iš kambario. Kambarys yra antrame aukšte, ir K. A. lipdamas laiptais nugriuvo ir nusirideno į apačią. K. A. niekas nepastūmė, nes kai jis išėjo iš kambario, jis buvo vienas, šalia jo nieko nebuvo, ir jiems, pastarajai, B., B., J. ir C. būnant kambaryje išgirdo bildesį laiptinėje ir suprato, kad A. kažkas atsitiko. Į laiptinę išėjo R. B. su J. pažiūrėti. Ar B. su J. buvo nulipę į apačią nematė, tik ne už ilgo, gal už kokių 2-3 min. sugrįžo B. su J. ir jai B. padavė jos telefoną IPHONE ir B. su J. sakė, kad telefoną rado pas K. A. kelnių kišenėje, bei sakė, kad A. guli laiptų apačioje nugriuvęs. A. į kambarį negrįžo. Kai A. negrįžo, ji pasakė R. B., kad ir ji eitų iš pastarosios namų. R. B. niekas nemušė, ji pati nenorėjo išeiti, sėdėjo. Niekas, nei pastaroji, nei B., nei J. ir C., R. durų nebuvo užstoję, kad neišeitų, ir tikrai B. jai jokių smūgių nesudavė į veidą ir nespyrė į pilvą, kodėl B. išsigalvoja tokius dalykus nežino. Kai prieš išeinant A. iš kambario, tai A. su B. patys žodžiu ginčijosi, bet dėl ko tiksliai nežino, bet kažkas dėl nėštumo, ir pats K. A. kambaryje prie visų vieną kartą delnu sudavė B. per veidą. Po to konflikto ji pasigedo telefono, ir paskui K., išeidamas iš kambario, nusirito laiptais žemyn. R. B. buvo girta ir kadangi nežinojo kur eiti, kur yra A., tai pastaroji paprašė R. B., kad ją parvežtų namo. B. nors būdamas neblaivus sutiko. Tada B. savo automobiliu, kurį pats ir vairavo, pastaroji sėdėjo šalia, priekyje, gale sėdėjo C., J. ir B.. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), jokioje parduotuvėje sustoję nebuvo ir tikrai jokios pakuotės alaus B. nepirko. B. parvežė pas kažkokią draugę, nes tikrai nevežė pas A. į namus, nes kur vežti pati B. nurodė B.. Kai sustojo paleisti B., tai ji pasikvietė eiti kartu su ja ir atsigerti alaus, kurį buvo pasiėmę iš namų. Pas B. draugę alaus su B. negėrė, tik pabuvo kelias minutes ir išėjo (t. 2, b. l. 19-23).

Iš 2019 m. kovo 31 d. R. B. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. kovo 24 d. apie 16.00 val., jai būnant pas draugus namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), R. B. vieną kartą trenkė kumščiu į dešinę veido pusę ir spyrė vieną kartą į pilvą žinodamas, kad pastaroji yra nėščia. Tokiais veiksmais R. B. jai sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 138-143).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2019 m. kovo 24 d.16.57 val. R. B. nustatytas 1,62 promilių girtumas (t. 2, b. l. 24-26).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos ir įvertintos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.

Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, ko reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K- 205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, turintis pareigą uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams ar keliama tokios žalos grėsmė, baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis įvardija tik tas veikas, kurios iš tikrųjų yra pavojingos, jomis daroma didelė žala. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad nusikalstama veika turi ne tik formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, bet ir būti pavojinga.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsniu, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (sukeliant fizinį skausmą), taip pat į žmogaus sveikatą (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, dėl to sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis R. B. savo kaltės nusikalstamos veikos padaryme šiame epizode nepripažino ir teigė, kad 2019 m. kovo 24 d. nuo 14.00 val. iki 15.00 val. jis nukentėjusiajai R. B. nesudavė smūgio ranka į veidą ir jai nespyrė į pilvo apačią.

Nukentėjusioji R. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tris kartus skirtingų ikiteisminio tyrimo tyrėjų. Iš 2019 m. birželio 20 d. nukentėjusiosios R. B. duotų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pagarsintų parodymų matyti, kad nukentėjusioji R. B. paaiškino, kad 2019 m. kovo 31 d. ir 2019 m. balandžio 11 d. papildomos apklausos metu duotus parodymus tvirtina tik iš dalies. Apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnų nukentėjusioji R. B. nurodė, kad rašyti pareiškimą dėl R. B. jai sukelto fizinio skausmo ją paskatino K. A. tuo metu, kai nukentėjusysis 2019 m. kovo 31 d. buvo išsikvietęs policijos pareigūnus į namus, dėl naujai galimai jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, nors kaip pati aiškino ikiteisminio tyrimo pareigūnei, apie tai, jog ją sužalojo R. B., K. A. buvo sakiusi 2019 m. kovo 24 d. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nenurodė svarbių priežasčių, kodėl jai 2019 m. kovo 31 d. parašius pareiškimą dėl jos atžvilgiu kaltinamojo R. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos 2019 m. kovo 24 d., jos namuose esančiai policijos pareigūnei, pačiame protokole - pareiškime iš karto parašė, kad atsisako vykti pas teismo med. ekspertus, jog jai būtų nustatytas galimai padarytų kūno sužalojimų sunkumų laipsnis. Nukentėjusioji pareigūnei nei žodžiu, nei protokole- pareiškime nenurodė savo nevykimo pas med. ekspertus motyvų ir priežasčių. 2019 m. kovo 31 d. nukentėjusiajai parašius pareiškimą dėl galimai kaltinamojo R. B. padarytos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu ir tame pačiame protokole –pareiškime atsisakius vykti pas teismo med. ekspertus sužalojimų sunkumo laipsniui nustatyti, nukentėjusiosios aiškinimas, kad ji bijojo kaltinamojo R. B. ir dėl to tik praėjus savaitei laiko po galimai padarytos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu parašė pareiškimą, vertinamas kritiškai, nes jai policijos pareigūnams parašius pareiškimą dėl galimai padarytos R. B. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu, kaltinamasis R. B. apie tai būtų sužinojęs vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Todėl nukentėjusiajai nuvykus pas teismo med. ekspertus ir pastariesiems nustačius ar nenustačius jai padarytų sužalojimų sunkumo laipsnį, šie duomenys niekaip nebūtų pakeitę jau pradėto ikiteisminio tyrimo, pagal jos 2019 m. kovo 31 d. parašytą pareiškimą kaltinamojo R. B. atžvilgiu. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių buvimo ji ikiteisminio tyrimo pareigūnams davė melagingus parodymus, kad įvykio dieną ir dieną prieš tai, būdama pas D. A. namuose, nevartojo alkoholinių gėrimų, nors vėliau apklausiama pripažino, kad alkoholinius gėrimus vartojo 2019 m. kovo 23 ir 24 dienomis. Tai, kad 2019 m. kovo 23 ir 24 dienomis nukentėjusioji vartojo alkoholinius gėrimus patvirtino liudytojai D. A., M. C. ir H. J.. Taip pat nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nenurodė svarbių aplinkybių, kodėl ikiteisminio tyrimo tyrėjai sakė, jog buvo nuvykusi pas teismo med. ekspertus, nors vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo tyrėjos pripažino, jog pas teismo med. ekspertus nuvykusi nebuvo ir net nesiruošė ten vykti, o ikiteisminio tyrimo metu melavo apie šias aplinkybes. Taip pat iš pagarsintų nukentėjusiosios R. B. apklausų matyti, kad ji pirminėse apklausose nurodė, kad jos sugyventinis iš karto po sužalojimo 2019 m. kovo 24 d. buvo nuėjęs į namus pas D. A. kaimynę ir žinojo, kad ten yra atvykę policijos ir greitosios med. pagalbos darbuotojai. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nenurodė aplinkybių, kodėl ji, jeigu vos ne tuo pačiu momentu, kaip ir K. A., buvo patyrusi fizinį smurtą nuo kaltinamojo R. B., nenuėjo pas D. A. kaimynę, kur buvo jos sugyventinis K. A. ir atvykę policijos pareigūnai ir medicinos darbuotojai, bei jiems nepranešė apie galimai padarytus nusikalstamus R. B. veiksmus jos atžvilgiu. Kaip matyti iš kaltinamojo R. B. parodymų, iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų nukentėjusios R. B., liudytojos D. A. parodymų, pati nukentėjusioji, po galimai jai kaltinamojo R. B. pavartoto fizinio smurto jos atžvilgiu, į namus važiavo neblaivaus kaltinamojo R. B. vairuojamu automobiliu, nors kaip pati aiškino ikiteisminio tyrimo metu, bijojo kaltinamojo. Taip pat iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojos D. A. parodymų matyti, kad 2019 m. kovo 24 d. apie 14 val. tarp nukentėjusiosios R. B. ir jos sugyventinio K. A. kilo konfliktas dėl jos nėštumo ir K. A. sudavė R. B. ranka per veidą. Taip pat iš K. A. 2019 m. kovo 26 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad jis šiame pareiškime nurodo jo sumušimo aplinkybes, tai, kad R. B. jam pasakojo apie tai, kad D. A. pardavė nukentėjusiojo broliui priklausantį benzininį pjūklą Erman, tačiau visiškai neužsiminė, kad kaltinamasis R. B. būtų sudavęs smūgį ranka ir spyręs nukentėjusiajai R. B.. Taip pat apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. G. paaiškino, kad 2019 m. kovo 31 d. R. B. rašant pareiškimą dėl jos sužalojimo, ji neprisimena ar nukentėjusioji skundėsi dėl sužalojimų ir ar ant jos veido matėsi kažkokie aiškūs sužalojimai. Pačios nukentėjusiosios R. B. parodymų keitimas ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimo dėl galimos nuskalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo parašymas tik praėjus savaitei laiko nuo galimos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo ir tik atvykus policijos pareigūnams į K. A. namus dėl kitų jo atžvilgiu galimai padarytų nusikalstamų veikų, melavimas dėl ekspertizės atlikimo ir dėl alkoholinių gėrimų vartojimo, nevykimas pas med. ekspertus, sudaro teismui pagrindą kritiškai vertinti nukentėjusiosios R. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad nukentėjusiosios R. B. atžvilgiu kaltinamasis R. B. 2019 m. kovo 24 d. vartojo fizinį smurtą. Nukentėjusioji R. B. nuo 2019 m. kovo 24 d. norėdama, kad būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn galimai jos atžvilgiu fizinį smurtą naudojęs R. B., turėjo visas galimybes apie tai iš karto pranešti policijos pareigūnams, tačiau tai padarė tik po savaitės laiko, kai policijos pareigūnai atvyko pas jos sugyventinį dėl kitos nusikalstamos veikos tyrimo. Taip pat jos elgesys dėl nevykimo pas med. ekspertus ir aiškinimas baime R. B. vertinamas kritiškai, nes ji 2019 m kovo 24 d. galimai po jos atžvilgiu R. B. pavartoto fizinio smurto, su neblaivaus kaltinamojo R. B. vairuojamu automobiliu, niekieno neverčiama, gera valia važiavo į namus. Tokį nukentėjusiosios R. B. elgesį teismas vertina tik kaip norą padėti nukentėjusiajam K. A. pasunkinti kaltinamojo R. B. teisinę padėtį pradėtame ikiteisminiame tyrime, dėl nukentėjusiojo K. A. sužalojimo. Taip pat ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu liudytojai M. C., H. J., ikiteisminio tyrimo D. A. nenurodė aplinkybių, kad kaltinamais R. B. 2019 m. kovo 24 d. būtų vartojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetą vertinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, būtų galima neginčijamai spręsti, kad R. B. atliko neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios R. B. atžvilgiu ir yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo šiame epizode. Nesurinkus neginčytinų kaltinamojo R. B. kaltės įrodymų šiame epizode, abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl kaltinamasis R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinis ieškinys šiame epizode nepareikštas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam R. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką priskiriamą prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus R. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teistas aštuonis kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 67-68, 102-119), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (t. 2, b. l. 120), šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. B. skirtina mažesnės už vidutinę reali laisvės atėmimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2019 m. lapkričio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis R. B. kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus pakeisti į suėmimą, suimant jį teismo salėje ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du CD-R diskus su liudytojos M. C. apklausa, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam -1 (vienus) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėti 2019 m. lapkričio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirtą 4 (keturių) mėnesių ir 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienus) metus ir 7 (septynis) mėnesius ir 11 (vienuolika) dienų laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu R. B. į bausmės laiką įskaityti laisvės atėmimo bausmę atliktą pagal 2019 m. lapkričio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2020 m. birželio 5 dienos.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis R. B. kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus pakeisti į suėmimą, suimant jį teismo salėje ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du CD-R diskus su liudytojos M. C. apklausa, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam R. B. nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Ričardas Juodis