- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 1S-905-493/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00602-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- I. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. M. (I. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 67-38 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. I. M., gim. 1938-05-21, nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. birželio 23 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam I. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarime pažymėta, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, nuteistojo požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones bei apribojimus ir priežiūrą yra teigiamas, I. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, o daroma pažanga ją mažinant rodo, kad nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad I. M. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, bausmės atlikimo metu skatintas tik vieną kartą, jo atžvilgiu nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai, bylą nagrinėjant teismo I. M. kaltės nepripažino, be to, likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė. Įvertinus šias aplinkybes konstatuota, kad nors nuteistasis I. M. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis I. M. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį, tenkinti skundą ir patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis pažymi, kad yra atlikęs įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas lygtinio paleidimo klausimas, taip pat, yra pilnai padengęs nuosprendžiu priteistą civilinį ieškinį, o jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema (19 balų). Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, yra vieną kartą skatintas, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Anot apelianto, nagrinėjamu atveju teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę teigiamai apibūdinančius duomenis, taip pat, pernelyg sureikšmino nusikalstamos veikos pobūdį ir likusią neatliktos bausmės dalį. Skunde nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas, paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl jis neturėtų būti dar kartą sureikšminamas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turėtų būti vertinamas nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Teisės aktai taip pat nesuteikia Komisijai pagrindo analizuoti neatliktos bausmės dalies. Nors skundžiamojoje nutartyje atsižvelgiama į tai, kad nuteistasis tik vieną kartą skatintas, tačiau, anot nuteistojo, tai nesudaro pagrindo netaikyti jam lygtinio paleidimo.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo I. M. skundas tenkinamas.
6. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimą išsprendžia teismas, kuris vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, nuteistojo skundą, konstatuoja, kad nuteistasis I. M. atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, kurioms esant laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo gali būti paleistas lygtinai. Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, kad šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Komisija išnagrinėjo visus duomenis, turinčius reikšmės sprendžiant klausimą dėl I. M. lygtinio paleidimo ir juos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarime tinkamai įvertino.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad I. M. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigos charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Remiantis OASys metodika nustatyta žema – 19 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Apylinkės teismas, taip pat nenustatęs nuteistojo neatitikimo formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, vis tik sprendė, kad I. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta, neatitinkanti šioje byloje esančių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių.
10. Teisėjų kolegija pritaria Komisijos nutarime pateiktam nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, požiūrį į priežiūrą ir nuostatas apibūdinančių aplinkybių, jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kaip pakankamų taikyti lygtinį paleidimą, vertinimui. I. M. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą asmenų programoje. Nors dėl pensinio amžiaus nuteistasis nedirba, tačiau pradinės apklausos metu jis sutiko dirbti bet kokį administracijos siūlomą darbą, jo nuostatos į darbą išlieka teigiamos. Šios aplinkybės, taip pat pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, tvirtų socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, didina sėkmingos nuteistojo integracijos visuomenėje tikimybę, o tuo pačiu mažina riziką nusikalsti pakartotinai. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmę atlieka tinkamai, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų I. M. laikosi, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą tvarkant pataisos įstaigos teritoriją skatintas vieną kartą. Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis su pataisos įstaigos darbuotojai bendrauja mandagiai ir pagarbiai, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, diskriminacinių nuostatų nenustatyta. Toks nuteistojo elgesys, teigiamų nuostatų į priežiūrą turėjimas, pastangos laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai, vykdyti visas savo, kaip nuteistojo pareigas, sudaro pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ir lygtinio paleidimo metu.
11. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys, tačiau jo nustatymas nepaneigia galimybės taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, atitinkančiam visas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Nuteistajam I. M. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus, iš esmės yra susijęs su aplinkybėmis, buvusiomis iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Duomenys apie ankstesnius teistumus iš tikrųjų yra svarbūs sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau šie duomenys neatsiejamai vertintini su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu apibūdinančiomis, kitomis nuteistojo mąstymo, požiūrio pokyčius atskleidžiančiomis aplinkybėmis. Tik visapusiškas šių duomenų vertinimas gali suponuoti pagrįstą manymą apie tai, ar laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, ar šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju I. M. yra x metų amžiaus, anksčiau neteistas, o jo nepriekaištingas elgesys visos bausmės atlikimo metu, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, pastangos atlyginti priteistą civilinį ieškinį, atskleidžia nuteistojo pasiryžimą elgtis tinkamai, o tuo pačiu suponuoja pagrįstą manymą dėl galimybės jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje be vieno kriminogeninio, yra nustatyti ir trys riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys veiksniai (darbinė motyvacija, palaikomi socialiniai ryšiai ir kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas), kurių pirmosios instancijos teismas iš viso nepatarė ir jų nevertino. Nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu kryptingai mažėjo (2015 m. rugpjūčio 26 d. atlikto vertinimo metu nustatyti 24 balai).
12. Nors I. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nusikaltimą I. M. įvykdė spontaniškai, nėra įrodymų, kad nuteistasis kada nors grasino ar naudojo smurtą, siekdamas kitų žmonių paklusimo.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti I. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, aplinkybei, kad I. M. nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių I. M. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste. Vien tik nusikaltimų sunkumas ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui.
14. Nors pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, akcentavo nuteistojo požiūrį į savo kaltę, tai, kad jis teisminio nagrinėjimo metu kaltės dėl padaryto labai sunkaus nusikaltimo nepripažino, tačiau pažymėtina, kad kaltės nepripažinimas apskritai nepriskirtinas prie kriminogeninių veiksnių ir didžiąją dalimi tik šis motyvas negali lemti sprendimo netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nebandė išvengti teismo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio, jį pilnai padengė, kas rodo nuteistojo tinkamą požiūrį ir norą atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, vykdyti teismo nuosprendį.
15. Spręstina, kad paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Iš esmės teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad I. M., būdamas laisvėje, sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Nagrinėjamu atveju Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
16. Esant aukščiau paminėtų aplinkybių visumai konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir priimamas naujas sprendimas (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo I. M. (I. M.) skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 67-38 taikyti I. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi skirti šias pareigas:
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.