Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių I. B. ir M. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai akcinės bendrovės „Lietuvos automatika“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Bankroto administratorė pateikė teismui tvirtinti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23446-653/2015 apeliantei iš AB „Lietuvos automatika“ priteisti 2 200 Eur vidutinio darbo užmokesčio. Ši reikalavimo dalis tiesiogiai susijusi su darbo santykiais ir turi būti tenkinama pirmajame etape pirmąja eile, todėl šis reikalavimas turi būti įtrauktas į kreditorinių reikalavimų sąrašo lentelės pirmos eilės kreditorių 5-tą stulpelį ir bendrai nurodyta, kad pagrindinę skolą sudaro 5 450,65 Eur.AB „Lietuvos Automatika“ nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties iki bankroto bylos iškėlimo, todėl privalo atlyginti kreditorei 370 Eur vidutinio darbo užmokesčio (po 5 Eur už vieną darbo dieną). 370 Eur suma yra reikalavimo dalis tiesiogiai susijusi su darbo santykiais, tačiau skaičiuojama vadovaujantis DK 303 straipsniu, todėl turi būti tenkinama antrajame etape pirmoje eilėje ir turi būti įtraukta į pirmos eilės kreditorių 6-tą stulpelį.

pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais. Darbo ginčų komisijos 2015 m. birželio 22 d. sprendimu byloje Nr. APS-36-8561 DGKS-2648 kreditoriui iš AB „Lietuvos automatika“ priteista 14 053,94 Eur suma. Ši reikalavimo dalis tiesiogiai susijusi su darbo santykiais ir turi būti tenkinama pirmajame etape pirmąja eile, todėl 14 053,94 Eur reikalavimas turi būti įtrauktas į kreditorinių reikalavimų sąrašo lentelės pirmos eilės kreditorių 5-tą stulpelį.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24262-727/2015 kreditoriui iš AB „Lietuvos automatika“ priteista 15 000 Eur vidutinio darbo užmokesčio ir 1 980 Eur vidutinio darbo dienos užmokesčio, skaičiuojant po 30 Eur už dieną nuo 2015 m. birželio 11 d. iki bankroto bylos skolininkei iškėlimo dienos. Bendra 16 980 Eur reikalavimo suma yra tiesiogiai susijusi su darbo santykiais ir turi būti įtraukta į kreditorinių reikalavimų sąrašo lentelės 5-tą stulpelį „tame skaičiuje skola“.Bankroto administratorei teikiant kreditoriaus reikalavimo patikslinimą 41 128,16 Eur sumai, kreditorius nurodė ne 557,60 Eur, o 349,43 Eur bylinėjimosi ir vykdymo išlaidų sumą, todėl šis netikslumas turi būti ištaisytas trečios eilės kreditorių sąraše.

įstatyme įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką yra papildoma darbuotojų apsaugos garantija, jei darbdavys tinkamai nevykdys pareigos atsiskaityti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23446-653/2015 iš AB „Lietuvos automatika“ kreditorei I. B. priteisti 2 570 Eur vidutinio darbo užmokesčio, kurie priskirtina prie kreditorinių reikalavimų išmokėjimo antruoju etapu.Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-24262-727/2015 iš AB „Lietuvos automatika“ kreditoriui M. M. priteista 16 980 Eur vidutinio darbo užmokesčio, 349,43 Eur bylinėjimosi ir vykdymo išlaidų. Prie pirmos eilės kreditorinių reikalavimų išmokėjimo pirmuoju etapu priskirtina kompensacija už nepanaudotas atostogas – 7 020,18 Eur, darbo užmokestis ir neišmokėti atostoginiai – 10 685,10 Eur, iš viso – 17 705,28 Eur. 23 073,45 Eur suma, susidedanti iš 2 724,61 Eur komandiruotpinigių, 3 368,84 Eur komandiruotpinigių ir ūkinių išlaidų, 16 980 Eur vidutinio darbo užmokesčio, dengiama antruoju etapu. Iš bendros 17 705,28 Eur pirmuoju etapu dengiamos kreditorinio reikalavimo sumos išskaičiuoti 208,18 Eur, nes kreditorius vienašališkai užskaitė iš jam sumokėto darbo užmokesčio 208,18 Eur sumą, kaip apmokėtas bylinėjimosi išlaidas. Ši suma įtraukta į trečiąja eile patvirtintą 557,60 Eur reikalavimą. Dėl to skundžiama teismo nutartis turi būti palikta nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai įmonės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsakovei AB „Lietuvos automatika“ iškelta bankroto byla (b. l. 43-45). Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios AB „Lietuvos automatika“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas (b. l. 47-53). Pirmosios instancijos teismas tarp kitų bankrutuojančios įmonės pirmosios eilės kreditorių patvirtino kreditorės (apeliantės) I. B. 5 820,65 Eur reikalavimą, nurodydamas, jog šią sumą sudaro 3 250,65 Eur skolos ir 2 750 Eur delspinigių, bei trečios eilės 129,99 Eur dydžio reikalavimą. Toje pačioje nutartyje patvirtintas ir kreditoriaus (apelianto) M. M. pirmosios eilės 40 570,56 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro 17 497,11 Eur skolos ir 23 073,45 Eur delspinigių, bei trečios eilės 557,60 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas.

Byloje nėra ginčo dėl patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžio bei eiliškumo. Byloje iš esmės ginčas kilęs dėl pirmąja eile patvirtintų apeliantų reikalavimų tenkinimo etapų nustatymo (ĮBĮ 35 str. 1 d.).

Bankroto teisės normomis nustatomos įvairios kreditorių grupės, kurios viena nuo kitos skiriasi nevienodomis dalyvavimo procese ir skirtingomis savo reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese galimybėmis. Pagal kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą bankroto procese išskiriami privilegijuoti kreditoriai: 1) kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami ne eilės tvarka (įkeitimu, hipoteka užtikrintų reikalavimų, finansinio užstato turėtojai); 2) kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami pirmąja eile ir antrąja eile, bei įprasti (ne privilegijuoti) kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami trečiąja eile. Taigi kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką reglamentuoja ĮBĮ 35 straipsnis, o šio įstatymo 34 straipsnis nustato, kaip yra tenkinami įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai. Nors bankroto teisėje egzistuoja ir dispozityvaus reguliavimo metodas, tačiau visuotinai pripažįstama, kad vyraujantis yra imperatyvaus teisinio reguliavimo metodas. Įstatymu nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė bei tvarka yra privaloma visiems bankroto proceso dalyviams.

ĮBĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 303 straipsnį teismų sprendimais priteistos sumos priskirtinos prie sumų, tenkinamų antruoju etapu ir prilygintinos palūkanoms bei netesyboms. Apeliantų teigimu, kreditorei I. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-23446-653/2015, pagal DK 303 straipsnį priteista vidutinio darbo užmokesčio suma ir kreditoriui M. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-24262-727/2015, minėto straipsnio pagrindu priteista vidutinio darbo užmokesčio suma, turi būti priskirtos prie pagrindinės skolos ir, vadovaujantis ĮBĮ 35 straipsnio 1 dalimi, tenkinamos pirmuoju kreditorių reikalavimų tenkinimo etapu.

Pagal DK 186 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, pagal 2 dalį – darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Galiojančiuose teisės aktuose yra pateikiama tik sąvokos „darbo užmokestis“ samprata (DK 186 str.), o sąvokos „darbo užmokesčiui prilygintos išmokos“ samprata nėra pateikta. Pagrindinis darbo užmokesčio požymis yra tas, kad jis mokamas už atliktą darbą pagal jo kiekį ir kokybę. DK 303 straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir teismo sprendimo nevykdymo teisinių padarinių, yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis (dabar DK 303 straipsnis). DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-245/2012). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, DK 303 straipsnyje įtvirtinta sankcija, kuri, nepaisant to, kad jos dydis susietas su vidutiniu darbo užmokesčio dydžiu, nėra darbo užmokestis, ir remiantis sisteminiu DK normų aiškinimu bei atsižvelgiant į šios išmokos teisinę prigimtį, negali būti prilyginama darbo užmokesčiui, įtvirtintam DK 186 straipsnyje. Darbo užmokesčiui gali būti prilyginamos tik tokios išmokos, į kurias darbuotojas įgyja teisę dėl atlikto darbo, o ne tokios, į kurias įgyja teisę dėl darbdavio padaryto pažeidimo. Nurodytų motyvų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teismo nutartimis pagal DK 303 straipsnį priteistas sumas pagrįstai vertino ne kaip pagrindines skolas, prilyginamas darbo užmokesčiui, o kaip delspinigius (palūkanas), atsiradusius dėl to, jog darbdavys laiku nevykdė prievolės visiškai atsiskaityti su darbuotoju.

Pirmosios instancijos teismas kreditorės (apeliantės) I. B. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-23446-653/2015, priteistą 2 570 Eur vidutinį darbo užmokestį pagrįstai priskyrė prie kreditorinių reikalavimų išmokėjimo antruoju etapu.

Apeliantas M. M. neginčija teismo nutartimi patvirtinto 41 128,16 Eur kreditorinio reikalavimo dydžio ir jo pagrindo, tačiau nesutinka su šios sumos dengimo etapais, vadovaujantis ĮBĮ 35 straipsnio 1 dalimi. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir darbo ginčų komisija) 2013 m. birželio 18 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. APS-36-8645 DGKS-2190, išieškotina 9 744,79 Eur suma susideda iš kompensacijos už nepanaudotas atostogas – 7 020,18 Eur ir komandiruotpinigių – 2 724,61 Eur. Pagal darbo ginčų komisijos 2015 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. APS-36-8561 DGKS-2648, išieškotina 14 053,94 Eur suma susideda iš darbo užmokesčio ir nesumokėtinų atostoginių – 10 685,10 Eur, komandiruotpinigių ir ūkinių išlaidų – 3 368,84 Eur. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-24262-727/2015, kreditoriui priteista 16 980 Eur vidutinio darbo užmokesčio, 349,43 Eur bylinėjimosi ir vykdymo išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei priteistų piniginių sumų pobūdį, prie kreditorinių reikalavimų išmokėjimo pirmuoju etapu priskirtina 7 020,18 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, 10 685,10 Eur darbo užmokesčio ir neišmokėtų atostoginių, iš viso 17 705,28 Eur. Iš bendros 17 705,28 Eur sumos, dengiamos pirmuoju etapu, išskaičiuota 208,18 Eur suma, nes kreditorius vienašališkai iš jam sumokėto darbo užmokesčio užskaitė 208,18 Eur sumą, kaip apmokėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ši suma įtraukta į patvirtintą 557,60 Eur sumą. Antruoju etapu dengiama 23 073,45 Eur suma, susidedanti iš 2 724,61 Eur komandiruotpinigių, 3 368,84 Eur komandiruotpinigių ir ūkinių išlaidų, 16 980 Eur vidutinio darbo užmokesčio, nors ir susijusi su darbo santykiais, tačiau neprilyginama pagrindiniam įsiskolinimui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai atskiruosiuose skunduose nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą spręsti dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, netinkamo kreditorinių reikalavimų tenkinimo etapų nustatymo, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.