Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta subendrinta 5 MGL (650 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir paskirta 3 MGL (390 Lt) bauda. Bauda sumokėta 2010 m. spalio 27 d.;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 40 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 6 mėnesiams su įpareigojimais. 2022 m. vasario 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2025 m. gegužės 30 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0371, nustatytas 3,04 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš 2025 m. gegužės 30 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0371, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 15.42 val. A. J. buvo nustatytas 3,12 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu, 15.58 val. buvo nustatytas 3,04 promilių neblaivumas (b. l. 14–15).

Iš 2025 m. gegužės 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini), kur matomas žalios spalvos, penkių durų automobilis „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnams apžiūrint automobilį ir atidarius galines kairės pusės keleivio duris, salone matoma ant grindų padėta 1 l alkoholinio gėrimo alaus tara. Atidarius bagažinę matomi netvarkingai sudėti įvairūs daiktai, tarp kurių ir daug tuščios alkoholinio gėrimo alaus 1 litro taros. Sudaryta fotolentelė (b. l. 21–33)

Iš 2025 m. birželio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Įraše girdima, kaip pranešėja, prisistačiusi, kad yra pareigūnė, praneša, kad važiuoja kryptimi link (duomenys neskelbtini). Automobilis „Volvo“, žalios spalvos, tamsi, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini), manevruoja pavojingai. kad ji persekioja tą automobilį, galimai girtas vairuotojas ir nurodo kokia kryptimi ji važiuoja. Sako, kad prie „(duomenys neskelbtini)“ persekiojamas automobilis sustojo, kad mato kolegas (b. l. 34–36).

Iš akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilio „Volvo L+850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra Š. Ž. (b. l. 38).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Volvo 850“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 000 Eur su PVM (b. l. 40).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo A. J. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojų A. O., Š. Ž. ir M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – neblaivumo nustatymo aktą, įvykio vietos apžiūros protokolą, kitų objektų apžiūros protokolą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. J. 2025 m. gegužės 30 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0371, nustatytas 3,04 promilės neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojų parodymai bei rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint taip veikti, formali veikos sudėtis; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas išnykęs (b. l. 92–97), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirtos baudos nesumokėjęs, nuobauda galiojanti (b. l. 103–105), įrašytas gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose (b. l. 106, 110), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 116), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis nedirba, pajamų negauna, turto neturi, baustas administracine tvarka, paskirtos nuobaudos nesumokėjęs, todėl jam neskirtina baudos bausmė. Kaltinamasis A. J. anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, bausmę atlikęs, todėl įvertinęs pirmiau paminėtas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. J. skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam A. J. skirtina sumažinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.

Kadangi A. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, turi pastovią gyvenamąją vietą, nėra nuolatinis priešingų teisei veiklų vykdytojas, pripažino turintis priklausomybę alkoholiui ir nori gydytis, be to BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai yra kaltininką ne tik nubausti, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, siekiant išsaugoti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas vertina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant A. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą, nustatant 9 (devynių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 3 punktu, 5 punktu, 7 punktu, 10 punktu, kaltinamasis arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui įpareigotinas neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, be gydytojo paskyrimo ir gydytis priklausomybę alkoholiui.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog A. J. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (3,04 promilės), ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors A. J. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl A. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkeriems) metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. birželio 5 d., apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir tai, kad kaltinamasis neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė atimta už vairavimą esant neblaiviam, vairavo automobilį nesant jokio būtinumo, dienos metu, esant pakankamai intensyviam eismui ir judriose (duomenys neskelbtini) miesto gatvėse, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui, kitų žmonių ir savo paties sveikatai ir gyvybei, kas rodo, kad anksčiau paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, įtakos nepadarė, jai keliamų tikslų nepasiekė, kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad A. J. vairavo Š. Ž. vardu registruotą transporto priemonę „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,04 promilių neblaivumas, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nors transporto priemonės savininkas Š. Ž. parodė, kad davė A. J. vairuoti jam priklausantį automobilį neįtardamas, jog kaltinamasis yra neblaivus, tačiau šiuos Š. Ž. teiginius paneigia kaltinamojo ir liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis įvykio dieną buvo pas Š. Ž. ir jie kartu vartojo alkoholį. Po to nusprendė pasivažinėti automobiliu ir, kadangi jis (A. J.) neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, Š. Ž. leido automobilį vairuoti jam, nes pats nenorėjo prarasti teisės vairuoti. Jie važinėjosi mieste ir vartojo alkoholį. Liudytojas M. L. parodė, jog sustabdžius automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje kartu buvo ir automobilio savininkas Š. Ž., kuris sėdėdamas gale miegojo. Su juo susikalbėti buvo sunku, jis buvo labai neblaivus. Š. Ž. sakė, kad jis davė vairuoti automobilį A. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad patikrinus automobilį „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje buvo rastos alkoholinio gėrimo taros. Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad transporto priemonės savininkas Š. Ž., su kaltinamuoju vartojęs alkoholinius gėrimus, taip pat pats būdamas neblaivus, perleisdamas jam priklausantį automobilį kaltinamajam turėjo ir galėjo žinoti, kad kaltinamasis automobilį „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos BK uždraustai veikai daryti, todėl transporto priemonė „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduota saugoti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), konfiskuotina ir kartu su užvedimo rakteliu perduotina valstybės nuosavybėn nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta 2025 m. birželio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatui Rimantui Bučmai teikiant antrinę teisinę pagalbą A. J. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 137,50 Eur (b. l. 149–153).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo A. J. turtinę padėtį ir tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo A. J. nepriteisiamos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės 2025 m. birželio 3 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Š. Ž. turtui – automobiliui „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42–44), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam A. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 82–84, 88–90), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninė laikmena (1 vnt.), su pakuota į voką, saugoma baudžiamojoje byloje (b. l. 37), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 3 punktu, 5 punktu, 7 punktu, 10 punktu, A. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. J. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, be gydytojo paskyrimo ir gydytis priklausomybę alkoholiui.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkerius) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. birželio 5 d., apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti Š. Ž. priklausančią transporto priemonę „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus kartu su užvedimo rakteliu perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės 2025 m. birželio 3 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą Š. Ž. turtui – automobiliui „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninę laikmeną, supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš A. J. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.