Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė

bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažino su baudžiamąja byla, kurioje A. P., A. R. ir L. S. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras perdavė teismui su kaltinamuoju aktu baudžiamąją bylą, kurioje A. P., A. R. ir L. S. kaltinami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

A. P. kaltinamas tuo, kad Veikdamas kartu su A. R., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose Kybartų m., J. B. g. 14, L. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2017-09-29, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambinus UAB (duomenys neskelbtini) direktorei J. S. į telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ir prisistačius policijos pareigūnu K. R., melagingai informavus, kad prisijungus prie elektroninės bankininkystės, iš jos banko sąskaitos vagiami pinigai, po to pokalbį tęsiant su asmeniu, prisistačiusiu banko apsaugos darbuotoju, taip suklaidino J. S., kuri apgaulės įtakoje telefoninio pokalbio metu, padiktavo banko „DNB“ UAB (duomenys neskelbtini) išduotus elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tą pačią dieną neteisėtai prisijungė prie „DNB“ internetinės klientų aptarnavimo sistemos ir neteisėtai atliko finansines operacijas, iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) - per tris kartus pervedė 11 000 eurų į L. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „DNB“ banke, kurios banko sąskaitą, žinodamas apie daromas nusikalstamas veikas, ne vėliau kaip iki 2017-09-29, jis ( A. P.) surado ir telefonu perdavė A. R., bei sužinojęs, kad pinigai, kurie gauti nusikalstamu būdu, pervesti į L. S. sąskaitą, 2017-09-29 su ja (L. S.), žinojusia apie daromas nusikalstamas veikas, nuvyko į „DNB“ filialą, esantį Alytuje, Pulko g. 5., kur L. S. išgrynino 5419 eurų, po to vyko adresu Kaunas, Islandijos pl. 32 į prekybos centre „Mega“ esantį „ DNB“ banko filialą bei išgrynino 4960 eurų ir perdavė A. P., o šis, vykdydamas A. R. nurodymus, pinigus perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui bei D. C., nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 11 000 eurų, tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

A. R. kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su A. P., L. S. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaulės būdu įgijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus, o būtent 2017-09-29, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambinus UAB (duomenys neskelbtini) direktorei J. S. į telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ir prisistačius policijos pareigūnu K. R., melagingai informavus, kad prisijungus prie elektroninės bankininkystės, iš jos banko sąskaitos vagiami pinigai, po to pokalbį tęsiant su asmeniu, prisistačiusiu banko apsaugos darbuotoju, taip suklaidino J. S., kuri apgaulės įtakoje, telefoninio pokalbio metu, padiktavo banko „DNB“ UAB (duomenys neskelbtini) išduotus elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, jis (A. R. ) 2017 metų rugsėjo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įtikino A. P. surasti banko sąskaitą, į kurią bus pervedami pinigai, sutikus ir A. P. davus L. S. "DNB" banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), 2017-09-29 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai prisijungė prie " DNB" banko internetinės klientų aptarnavimo sistemos ir atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimus UAB (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir iš sąskaitos pervedė 11000 eurų į L. S. banko sąskaitą, 8000 eurų į J. L. sąskaitą, 2500 eurų į G. Š. sąskaitą, 12000 eurų į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, 4000 eurų į A. A. sąskaitą, 1400 eurų į A. B. sąskaitą, 2000 eurų į R. J. sąskaitą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, A. P. informavus, kad pinigai, gauti žinomai nusikalstamu būdu, pervesti į L. S. sąskaitą, 2017-09-29 telefonu nurodė A. P. išgryninti pinigus iš sąskaitos ir perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, taip pat D. C., nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, tokiu būdu kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 40900 eurų, tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

L. S. kaltinama tuo, kad Veikdama kartu su A. R., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose Kybartų m., J. B. g. 14, A. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdama tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2017-09-29, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambinus UAB (duomenys neskelbtini) direktorei J. S. į telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ir prisistačius policijos pareigūnu K. R., melagingai informavus, kad prisijungus prie elektroninės bankininkystės, iš jos banko sąskaitos vagiami pinigai, po to pokalbį tęsiant su asmeniu, prisistačiusiu banko apsaugos darbuotoju, taip suklaidino J. S., kuri apgaulės įtakoje, telefoninio pokalbio metu, padiktavo padiktavo banko „DNB“ UAB (duomenys neskelbtini) išduotus elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tą pačią dieną neteisėtai prisijungė prie „DNB“ internetinės klientų aptarnavimo sistemos ir neteisėtai atliko finansines operacijas, iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) - per tris kartus pervedė 11 000 eurų į L. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „DNB“ banke, kurios banko sąskaitą, žinodamas apie daromas nusikalstamas veikas, ne vėliau kaip iki 2017-09-29 surado A. P. ir telefonu perdavė A. R., bei sužinojęs, kad pinigai, kurie gauti nusikalstamu būdu, pervesti į L. S. sąskaitą, 2017-09-29 su ja (L. S.), žinojusia apie daromas nusikalstamas veikas, nuvyko į „DNB“ filialą, esantį Alytuje, Pulko g. 5., kur L. S. išgrynino 5419 eurų, po to vyko adresu Kaunas, Islandijos pl. 32 į prekybos centre „Mega“ esantį „ DNB“ banko filialą bei išgrynino 4960 eurų ir perdavė A. P., o šis, vykdydamas A. R. nurodymus, pinigus perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui bei D. C., nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 11 000 eurų, tokiais veiksmais kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Susipažinus su byla ir prokuroro surašytu kaltinamuoju aktu, daroma išvadą, kad byla turi būti perduodama prokurorui, nes kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 219 straipsnio reikalavimų bei yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą teisme.

Kaltinamojo akto turinys turi atitikti įstatymo keliamus kaltinamojo akto turinio reikalavimus, nes šiuo aktu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos. Surašius kaltinamąjį aktą, įtariamasis tampa kaltinamuoju. Gavęs kaltinamąjį aktą, jis galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Šie duomenys suteikia galimybes kaltinamajam pasiruošti gynybai bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamajame akte, be BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7 punktuose nurodytų formaliųjų jo turinio elementų, svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006). Tokiu būdu bus užtikrinta asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui.

Viena iš pirmosios instancijos teismo pareigų bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje patikrinti, ar tinkamai surašytas kaltinamasis aktas, ar tai netrukdo nagrinėti bylos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Kaltinamieji A. P., A. R. ir L. S. kaltinami sukčiavimais, padarytais bendrais jų visų veiksmais. Aprašant kaltinamųjų galimai padarytas nusikalstamas veikas prokuroras aiškiai nenurodė nusikalstamų veikų padarymo vietos, tikslaus laiko (ar aplinkybės, kad tikslus laikas nenustatytas).

Pagal BPK 219 str. 3 p. kaltinamajame akte privalo būti nurodyta nusikaltimo padarymo vieta. BK 4 str. 2 d. įstatymo leidėjas nusikalstamos veikos padarymo vietą apibrėžė, kad tai yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Bendrininkų nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje ši veika buvo padaryta, o jeigu vienas bendrininkų veikė kitoje vietoje, – jo veikimo vieta. Susipažinus su kaltinamojo akto turiniu, darytina išvada, kad prokuroras neįvykdė pareigos nurodyti nusikaltimo padarymo vietą, kadangi kaltinamajame akte aprašant nusikalstamos veikos aplinkybes, nėra nurodyta vieta, kurioje kaltinamieji ir bendrininkai veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai.

Nusikalstamos veikos padarymo vietos nurodymas yra svarbus tuo aspektu, kadangi būtent nusikalstamos veikos padarymo vieta apsprendžia bylos teismingumo klausimą (BPK 227 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, nesant nurodytos nusikalstamų veikų padarymo (šiuo atveju padarinių atsiradimo vietos), teismas negali teisingai išspręsti bylos teismingumo klausimo. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, nes svetimo turto įgijimas apgaule laikomas baigtu nusikaltimu nuo pasekmių atsiradimo, t. y. nuo turtinės žalos atsiradimo momento. Sukčiavimo atveju turtinė žala atsiranda nuo to momento, kai nukentėjusysis faktiškai praranda savo turtą arba praranda galimybę savo nuožiūra disponuoti jam priklausančiu turtu, o tokią galimybę įgyja kaltinamasis. Todėl visiškai neaišku, kuo remiantis prokuroras perdavė šią bylą pagal teismingumą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, kadangi pagal BPK 226 straipsnį baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Teismas iš pateikto kaltinimo negali nustatyti, kuriam teismui yra teisminga ši byla, todėl negali spręsti klausimo dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 228 str. 1 d., 232 str., 233 str.).

Kaltinimuose nurodyta: „2017-09-29 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai prisijungė prie "DNB" banko internetinės klientų aptarnavimo sistemos ir atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimus UAB (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo priemonės duomenis...“, tačiau šio neteisėto veiksmo atlikimo vieta nenurodyta. Taip pat kaltinime A. R. nurodyta, kad kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 40900 eurų, tačiau aprašant nusikalstamą veiką nenurodyta, kada, kokiu būdu ir kokiais veiksmais buvo galutinai užvaldyti iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos pervesti pinigai: 11000 eurų į L. S. banko sąskaitą, 8000 eurų į J. L. sąskaitą, 2500 eurų į G. Š. sąskaitą, 12000 eurų į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, 4000 eurų į A. A. sąskaitą, 1400 eurų į A. B. sąskaitą, 2000 eurų į R. J. sąskaitą. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad kad su šiais pinigais buvo atliekami kiti neteisėti veiksmai, kuriais buvo užvaldytas svetimas turtas, tačiau šios faktinės aplinkybės kaltinimuose neaprašytos. Neaprašant visų veiksmų ir aplinkybių, susijusių su pinigų neteisėtu užvaldymu, galimai nenustatyti visi bendrininkai, dėl kurių kaltės įmonei padaryta didelė žala. Nenurodyta šių neteisėtų veiksmų, užvaldant pinigus, padarymo vieta. Kaltinamajame akte nenurodyti visi duomenys, turintys reikšmės kaltinimams – banko sąskaitų išrašai ir kiti duomenys, patvirtinantys pinigų judėjimą. Susipažinus su kaltinamuoju aktu, visiškai neaišku, kokie veiksmai buvo atlikti su 12000 eurų suma, kurie buvo pervesti į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, nenurodyti rašytiniai duomenys, patvirtinantys šį veiksmą, neaišku, kurie liudytojai patvirtina šią faktinę aplinkybę. Kaltinimuose A. P. ir L. S. nurodyta, kad „...A. P., vykdydamas A. R. nurodymus, pinigus perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui bei D. C., nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką...“, tačiau duomenyse, kuriais grindžiamas šis kaltinimas, D. C. apklausų ir kitų duomenų nėra. Ši faktinė kaltinimuose nurodyta aplinkybė prokuroro nėra grindžiama duomenimis.

Taip pat manytina, kad turėtų būti tikslinami kaltinimai dalyje dėl bendrų veiksmų, apgaulės būdu įgyjant 40900 eurų. Kaltinime A. R. nurodyta, kad A. R., turėdamas tikslą kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su A. P., L. S. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaulės būdu įgijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus – 40900 eurų. Tačiau iš kaltinimų A. P. ir L. S. matyti, kad kaltinamieji A. P., L. S. ir A. R. bendrais veiksmais įgijo 11000 eurų. Šie kaltinimuose esantys prieštaravimai prokuroro turėtų būti pašalinti.

Taip pat svarstytinas klausimas dėl liudytojų A. A., A. B., G. B., V. D., I. K., J. L., N. S., G. Š., kaip spec. liudytojų statuso pakeitimo, juos apklausiant BPK 83 straipsnyje numatyta tvarka, taip neužkertant kelio tokius parodymus teisme ištirti BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka.

Šiuo gi atveju dėl trūkumų surašant kaltinamąjį aktą, pirmiausia - aprašant kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas, nėra aiškios šių nusikalstamų veikų įrodinėjimo aplinkybės, taip pat įrodinėjimo šioje byloje dalykas, todėl akivaizdu, kad tai teismui trukdytų nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje. Tačiau nemažiau svarbu yra tai, kad esminiai kaltinamojo akto surašymo trūkumai suvaržo ir kaltinamojo teisę į gynybą, nes gavęs tokio kaltinamojo akto nuorašą kaltinamasis negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Tuo tarpu dėl jau paminėtų trūkumų kaltinamajame akte aprašant nusikalstamas veikas šiuo atveju pažeidžiama kaltinamųjų teisė žinoti kuo jie yra kaltinami (BPK 22 str. 3 d.), taip pat teisė turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.).

Nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą iš esmės, todėl byla perduodama prokurorui.

Sprendimas perduoti bylą prokurorui grįstinas ir bendraisiais teisės principais. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodoma: „Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, kitų bendrųjų teisės principų...“ Išvardinti principai įpareigoja, kad byloje prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro (nutartis Nr. 2K-7-337/2006). Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, kaltinimai, pareikšti kaltinamiesiems, yra neaiškūs ir netinkamai suformuluoti, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d. numatytos kaltinamojo teisės. Apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas.

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, byla perduodama prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

perduoti bylą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismą.