- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-120-124/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00526-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, R. P.
- Kategorijos
- 26.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-120-124 /2013
Teisėja V. Micevičienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00526-2012-2
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 28 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės nepilnamečio R. P. įstatyminės atstovės E. Č. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-615-136/2012 pagal nepilnamečio R. P. įstatyminės atstovės E. Č. ieškinį atsakovei V. M., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui ir R. P. dėl teisės į atvaizdą, privataus gyvenimo ir jo slaptumo pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovė V. M. pažeidė nepilnamečio R. P. teisę į atvaizdą bei privataus gyvenimo slaptumą ir uždrausti atsakovei ateityje atlikti tokius veiksmus, priteisti iš atsakovės V. M. 3000,00 Lt R. P. ir 4000,00 Lt E. Č. neturtinę žalą.
Ieškovė nurodė, kad atsakovė V. M. 2011m. rugpjūčio 7 d., savo asmeninėje paskyroje, esančioje socialiniame tinklapyje www.facebook.coin. patalpino, jos nepilnamečio sūnaus R. P. fotografiją. Toje fotografijoje yra nufotografuotas ieškovės, tuo metu tik ketverių metų, pusiau nuogas sūnus R. P. - berniukas mūvi tik apatines trumpikes. Fotografijoje sūnus R. bučiuoja atsakovę V. M., kuri vilki, kaip matyti iš nuotraukos, tik liemenėlę. Tokio pobūdžio fotografijos, kuriose nufotografuoti pusnuogiai mažamečiai bei suaugusieji, tam tikrais atvejais laikytinos erotinėmis. Nei atsakovė V. M., nei jos sugyventinis R. P., sūnaus R. P. tėvas, niekuomet nesikreipė į ją dėl sutikimo, kad nepilnamečio sūnaus nuotrauka būtų paviešinta. Kadangi atsakovės V. M. asmeninė paskyra socialiniame tinklalapyje www.facebook.com yra viešai prieinama, laikytina, jog ji sąmoningai viešina savo asmeninio gyvenimo detales internetinėje erdvėje. Atsakovė, norėdama savo asmeninėje paskyroje patalpinti jos ieškovės sūnaus R. P. fotografiją, turėjo gauti jos susitikimą, kadangi sūnus R. P. yra nepilnametis (mažametis), o ji sūnaus motina, turi visas teises ir pareigas rūpintis sūnaus teisėmis ir teisėtų interesų apsauga. Dėl tokių atsakovės veiksmų, sukėlusių neigiamų emocinių padarinių, ieškovės sūnui R. P. turi būti priteista 3000,00 Lt dydžio neturtinė žala, o jai - 4000,00 Lt neturtinė žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendimu (71–73 b. l.) ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovės V. M. asmeninėje paskyroje, esančioje socialiniame tinklapyje www.facebook.com. Buvo patalpinta ieškovės E. Č. nepilnamečio sūnaus R. P., fotografija. Bylos nagrinėjimo metu trečiuoju asmeniu patrauktas R. P. tėvas R. P. paaiškino, kad jis pats fotografavo savo sūnų su savo sužadėtine ir pats asmeniškai patalpino nuotrauką į savo ir atsakovės asmenines prieigas internete. Sūnus tuo metu ir dabar gyvena pas jį. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė pati patalpino R. P. nuotrauką į asmeninę prieigą, nustatyta, kad atsakovė pati neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tai padaryta trečiojo asmens, vaiko tėvo R. P. ir tai neprieštaravo R. P. interesams. Teismas taip pat nurodė, kad pripažinti, jog tai būtų erotinė nuotrauka, taip pat negalima, nes iš pateiktų teismui kitų nuotraukų matyti, kad fotografuota vasaros metu prie vandens telkinio, esant ir kitiems poilsiautojams. Ieškovės ieškinį teismas atmetė kaip neįrodytą. Kadangi atsakovė nei R. P., nei ieškovės atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų: ginčo fotografiją padarė ir į socialiniame tinklalapyje www.facebook.com esančią asmeninę atsakovės paskyrą įdėjo R. P. tėtis R. P., pati fotografija nepažeidžia vaiko interesų, todėl ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė nepilnamečio R. P. įstatyminė atstovė E. Č. apeliaciniu skundu (78–82 b. l. ) prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad sutikimą nuotrauką įkelti į asmeninę paskyrą, kurioje yra nepilnametis vaikas tik su apatinėmis kelnaitėmis, galėjo duoti vienas iš tėvų, R. P., t. y. teismas laikė, kad buvo vieno iš tėvų sutikimas atgaminti (patalpinti internetinėje prieigoje) nepilnamečio pusnuogio vaiko nuotrauką. Su tokia teismo motyvacija negalima sutikti. Nei vienam iš vaiko tėvų nėra apribota tėvų valdžia, todėl, siekiant paviešinti, atgaminti (įkelti internetinėje prieigoje nepilnamečio nuotrauką) būtinas abiejų vaiko tėvų sutikimas. Nagrinėjamu atveju buvo gautas tik vieno iš tėvų – R. P., sutikimas.
2. Nagrinėjant ginčus, susijusius su asmens privatumo apsauga, asmens sutikimas nėra reikalingas, jeigu asmens nuotraukos publikavimą pateisina viešasis interesas. Nesant tokio intereso, asmens nuotraukos publikavimas be jo sutikimo, reiškia šio teisės į atvaizdą pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje nuotraukos publikavimo negalima pateisinti viešu interesu.
3. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė apie nuotraukos patalpinimą asmeninėje paskyroje nebūtų žinojusi, todėl žinodama apie šias aplinkybes, prisiėmė riziką, kad būtent jos asmeninėje paskyroje, socialiniame tinkle, būtų paviešintos pusnuogio nepilnamečio ir apsinuoginusios atsakovės intymios nuotraukos.
4. Vien tas faktas, kad nuotrauka buvo atlikta vasaros metu ir prie vandens telkinio, esant ir kitiems poilsiautojams, dar nepatvirtina fakto, kad pati nuotrauka negali būti vertinama kaip erotinio pobūdžio. Afišuoti galimai erotinio turinio mažamečio nuotraukas yra ribojama LR galiojančiais įstatymais bei galiojančių tarptautinių įsipareigojimų pagrindu, siekiant prioritetinės nepilnamečių (mažamečių) teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Atsakovė mažamečio fotografiją padariusi viešai prieinamą (nesiėmusi priemonių neleisti kitiems asmenims atlikti tokius veiksmus ir nuotraukos nepašalino nedelsiant po jos paviešinimo), atliko neteisėtus veiksmus, pažeisdama mažamečio interesus bei CK 2.22 str. ir 2.23 str. nuostatas.
5. Pusnuogio E. Č. sūnaus R. P. nuotraukos su apsinuoginusia atsakove, bet kam prieinamoje internetinėje paskyroje, sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, nerimą, neteisybės jausmą, sielvartą. Nepilnametis sūnus R. P., nors savo pažeistų teisių dėl savo amžiaus ir negali suvokti, tačiau tokių nuotraukų paviešinimas taip pat neigiamai paveiks vaiko psichiką, todėl yra pagrįstas pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (95–97 b. l.) atsakovė V. M. ir trečiasis asmuo R. P. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ne atsakovė, o R. P. tėtis, padarė ginčo fotografiją ir ją įdėjo į socialiniame interneto tinklalapyje www.faeebook.com esančią savo, o taip pat ir į atsakovės asmeninę paskyrą. Vaiko tėvas R. P. atžvilgiu turi ne mažiau teisių negu ieškovė, todėl kaip ieškovė gali laisvai fotografuoti R. P. ir naudoti šias fotografijas savo nuožiūra, lygiai tiek pat teisių tą daryti turi ir vaiko tėvas. Vien dėl to, kad ginčo fotografijoje atsakovė su R. P. yra su maudymosi kostiumėliais, fotografija netampa erotine. Fotografijos publikavimas socialiniame interneto tinklalapyje asmeninėje atsakovės paskyroje negalėjo kokiu nors būdu prieštarauti R. P. interesams. Neturtinė žala, kaip ir bet kuri žala, atlyginama tik įrodžius visas civilinės atsakomybės, pagal LR CK 6.246 - 6.249 str., sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę. N. R. P., nei ieškovės atžvilgiu atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų: ginčo fotografiją padarė ir į socialiniame tinklalapyje asmeninę atsakovės paskyrą įdėjo R. P. tėtis, o pati fotografija nepažeidžia jokių vaiko interesų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą įtvirtinta Konstitucijos 22 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Teisė į privataus gyvenimo gerbimą yra ginama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, įtvirtinta jos 8 straipsnyje. Vaiko teises papildomai gina LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija. Šios teisės apsauga, gynimo būdai nustatyti CK 2.23 straipsnyje. Žmogaus teisė į privatų gyvenimą apima ir teisę į atvaizdą. Pastarosios apsaugą reglamentuoja CK 2.22 straipsnis, kurio normos yra lex specialis CK 2.23 straipsnio bendrųjų normų atžvilgiu. Teisė į atvaizdą pripažįstama privataus asmens gyvenimo sudėtine dalimi, dėl to asmens nuotrauka gali būti paviešinta tik nepažeidžiant privataus gyvenimo apsaugą reglamentuojančių teisės normų, turint teisėtą tikslą bei egzistuojant būtinumui demokratinėje visuomenėje.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje teisės į atvaizdą apribojimai vertinami pakankamai griežtai, pažymint, kad asmens atvaizdas yra itin artimai susijęs su pačiu asmeniu ir atvaizdo platinimas gali apriboti privatumą labiau negu vien verbalinės informacijos skleidimas.
Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta būtina sąlyga kitiems asmenims naudotis konkretaus fizinio asmens atvaizdu – tam būtinas to fizinio asmens sutikimas tiek jį fotografuojant, tiek jo nuotrauką, portretą ar kitokį atvaizdą atgaminant, parduodant, demonstruojant ar spausdinant. Šioje teisės normoje nustatyti asmens atvaizdo naudojimo būdai neabejotinai apima ir nuotraukos, kurioje yra asmens atvaizdas, paviešinimą interneto puslapyje. Teisės į atvaizdą pažeidimu pripažįstamas asmeninių nuotraukų publikavimas be asmens sutikimo. Tik pats asmuo, o jei jis yra nepilnametis-tai jo tėvai (įtėviai, globėjai) gali spręsti dėl sutikimo naudoti asmens atvaizdą. Nepilnamečio vaiko įstatyminių atstovų diskrecija duoti tokį sutikimą ir jo paskirtis, tikslai yra ribojami vaiko interesų apsauga.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuotrauka, kurioje nufotografuotas ieškovės ir trečiojo asmens sūnus R. P. kartu su atsakove V. M. buvo patalpinta atsakovės internetiniame puslapyje, kuriame pateikiama atsakovės, pasivadinusios V. V. nuotraukų albumas, ką konstatavo antstolis Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (10-11 b. l.). Atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad kilus ginčui, nuotrauka pašalinta iš svetainės. Kaip pirmiau nurodyta, šiam veiksmui atlikti, t. y. nuotrauką kartu su asmens atvaizdu paviešinti internete, yra būtinas asmens sutikimas. Sutikimą skelbti informaciją apie nepilnamečio asmens privatų gyvenimą gali duoti jo įstatyminiai atstovai – tėvai (įtėviai, globėjai) (CPK 38 straipsnio 4 dalis). Bylos procesiniai dokumentai, atsakovės, trečiojo asmens R. P. paaiškinimai patvirtina tą aplinkybę, kad mažametis ieškovės sūnus buvo fotografuojamas paties jo tėvo-trečiojo asmens R. P., kuris tuo metu įgyvendino įstatyminio atstovo pareigas , nes vasaros metu mažametis sūnus R. P. gyveno pas jį.Šie įrodymai patvirtina, kad tiek nuotraukos atgaminimą, tiek jos patalpinimą atsakovės internete atliko mažamečio tėvas R. P.. Mažamečio tėvai-ieškovė ir trečiasis asmuo gyvena skirtingose gyvenamosiose vietovėse, ieškovė jau kuris laikas gyvena užsienyje. Taigi šiuo atveju nors nuotrauka buvo patalpinta internete atsakovės asmeninėje paskyroje , tačiau mažametis sūnus buvo fotografuojamas ir nuotrauka patalpinta, esant vienam iš tėvų sutikimui. Įstatymas nenumato, kad tokį sutikimą turėtų duoti abu tėvai. Kadangi tuo metu vaikas gyveno pas tėvą, todėl šį sprendimą jis turėjo teisę priimti, kaip tuo metu atstovaujantis nepilnametį sūnų. Abu tėvai turi vienodas teises, įgyvendinant tėvų valdžią (CK 3.156 str).
Todėl esant tėvo sutikimui, tuo metu atliekančiam mažamečio vaiko įstatyminio atstovo pareigas sutikimui, bei jam atlikus šiuos veiksmus dėl mažamečio atvaizdo paviešinimo, teismas pagrįstai nepripažino kad atsakovė paviešino atvaizdą, pažeisdama CK 2.22 str. 1 dalies nuostatas. Kadangi atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, todėl pagrįstai teismas atmetė ieškovės ieškinį, kaip neįrodžius neteisėtų atsakovės veiksmų, neįrodžius jos kaltės , neįrodžius, jog dėl šių veiksmų atsirado žala(CK 246-6.249 str.).
Tiek ieškovė –mažamečio sūnaus mama, tiek trečiasis asmuo-R. P. turi teisę laisvai fotografuoti sūnų R. P., naudoti šias nuotraukas, nepažeidžiant nepilnamečio vaiko interesų.
Pažymėtina, kad vaiko atvaizdo fiksavimas net ir esant sutikimui gali būti pažeidžiantis vaiko interesus ir neleistinas. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad ginčo nuotrauka nėra erotinio pobūdžio, kaip teigia ieškovė. Iš bylos aplinkybių, atvaizdo matyti, kad joje užfiksuotas iškylos momentas gamtoje, iškylaujant prie ežero, natūralioje aplinkoje, apranga ne intymi, bet atitinkanti poilsiavimo pobūdį. Tai, kad mažametis vaikas bučiuoja atsakovę irgi nelaikytina erotiška detale, nes vaikas išreiškia šiltus, šeiminius jausmus asmeniui-atsakovei , su kuria senai bendrauja, nes ši ilgą laiką gyvena kartu su mažamečio vaiko tėčiu, šiuo metu yra jo tėčio sužadėtinė, kartu su vaiku bei jo tėčiu leidžia laisvalaikį. Atvaizdo fiksavimo metu R. P. ilgą laiko tarpą gyveno pas tėvą R. P. ir atsakovę, šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Apie šių santykių pobūdį-draugiškų, šiltų, artimų santykių pobūdį patvirtina ir R. P. pokalbis su Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovais (23 b. l.). Pats mažametis pokalbyje su vaiko teisių tarnybos atstovais patvirtino, kad jam patinka, jog jį fotografuoja tėtis, tuo didžiuojasi. Ginčo nuotraukoje nenurodyta vaiko tapatybė, pripažintina, kad joje nėra nieko žeminančio vaiko garbę, orumą.
Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Netenkinus apeliacinio skundo, yra spręstinas atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93str.1 d.,302 str.). Atsakovė prašo priteisti 726 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas-atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas. Šis prašymas tenkintinas iš dalies, nes buvo paruoštas nedidelės apimties procesinis dokumentas, kas nereikalavo didelių advokato darbo laiko sąnaudų. Be to šis procesinis dokumentas buvo ruoštas kartu atstovaujant ir trečiąjį asmenį-R. P.. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina realiomis išlaidomis 360 Lt, kurios priteistinos iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistu .
Priteisti iš ieškovės E. Č. atsakovei V. M. 360 Lt (tris šimtus šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.