Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. H. skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Iš apeliantės atskirojo skundo turinio, matyti, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes teismas formaliai nustatė, kad trūkumai nebuvo pašalinti dėl 2025 m. birželio 9 d. paties prašymo formos / šablono vertimo nepateikimo valstybine lietuvių kalba, dėl ko nepagrįstai laikė skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo galimybę reglamentuoja CPK 314 straipsnis, nustatantis, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

12. Pabrėžtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio (atskirojo) skundo ribas paprastai nustato teisiniai ir faktiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės įrodymus, nes nustatyta, kad apeliantės pateikti įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui su pirminiu ir patikslintu skundais.

Dėl ginčo esmės

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai 2025 m. birželio 9 d. pateikė užpildytą Tarnybos oficialioje svetainėje pateiktos formos / šablono vartotojo prašymą anglų kalba, prašymo esmę ir faktines aplinkybes nurodžiusi valstybine lietuvių kalba. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2025 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą nenagrinėti pareiškėjos prašymo. Pareiškėja nesutikdama su šiuo sprendimu, teismui pateikė skundą prašydama panaikinti Tarnybos sprendimą ir įpareigoti Tarnybą išnagrinėti jos prašymą.

14. Taigi iš esmės pareiškėja nesutinka dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatytu Tarnybos procedūriniu sprendimu atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą.

15. VTAĮ 29 straipsnio 3 dalis nurodo, kad nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.

16. Tarnybos 2025 m. birželio 10 d. rašte Nr. 4G-14644 nurodyta, jog pareiškėjos prašymas Tarnyboje nenagrinėtinas, t. y. Tarnyba atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą remiantis VTAĮ 12 straipsnio 14 dalimi ir 2 straipsnio 16 dalimi. Tai patvirtina, jog šis sprendimas yra procedūrinio pobūdžio ir gali būti teismui skundžiamas VTAĮ 29 straipsnio 3 dalies tvarka. Tokia apskundimo tvarka nurodyta ir pačiame Tarnybos rašte.

17. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas gavęs pareiškėjos skundą dėl Tarnybos priimto procedūrinio sprendimo, 2025 m. birželio 26 d. nutartyje nustatė terminą trūkumams pašalinti – pateikti teismui elektroninių laiškų ir 2025 m. birželio 9 d. prašymo Tarnybai dėl trečiojo asmens veiksmų, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus vertimus į lietuvių kalbą; pateikti teismui tarnybos sprendimą adoc. formatu arba su metaduomenimis, iš kurių būtų matomas jo numeris ir priėmimo data; siekiant įvertinti, ar pareiškėja nepraleido įstatymo nustatytą 7 dienų terminą pateikti skundą teismui, pareiškėja buvo įpareigota nurodyti, kada gavo Tarnybos sprendimą ir pateikti teismui elektroninį laišką, patvirtinantį nurodomą informaciją.

18. Skundžiamojoje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėja netinkamai šalino 2025 m. birželio 26 d. nutartimi nustatytus trūkumus – nepateikė teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto 2025 m. birželio 9 d. prašymo, teikto Tarnybai, vertimo. Konstatavo, kad skundu yra reiškiamas reikalavimas įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą, tačiau šio prašymo vertimas nėra pateiktas, o tai būtų kliūtis nagrinėti bylą, todėl nurodytos aplinkybės sudaro teismui CPK 115 straipsnyje įtvirtintą pagrindą grąžinti pareiškėjai skundą, nepašalinus teismo nurodytų trūkumų.

19. CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai pareiškėjai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui keliami reikalavimai, ir ar pagrįstai taikė procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 111–115 straipsnius, trūkumai gali būti laikomi esminiais tik tuomet, kai jie objektyviai ir realiai trukdo teismui suprasti procesinio dokumento turinį ir nagrinėti bylą.

22. CPK 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine lietuvių kalba, todėl visi procesiniai dokumentai ir jų priedai, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis, teismui turi būti teikiami valstybine kalba, o tuo atveju, jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu su juo teismui turi būti pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas (CPK 113 str. 3 d., 198 str. 2 d.).

23. Kaip jau minėta, pareiškėja nesutikdama su Tarnybos procedūriniu sprendimu atsisakyti nagrinėti pareiškėjos prašymą, pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti Tarnybos sprendimą ir įpareigoti Tarnybą išnagrinėti jos prašymą. Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su pareiškėjos pateiktu skundu, bei kartu su juo pateiktais priedais, įpareigojo pareiškėją pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus, o skundžiamojoje 2025 m. birželio 26 d. nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėja netinkamai šalino nutartimi nustatytus trūkumus, kas sudaro teismui CPK 115 straipsnyje įtvirtintą pagrindą grąžinti pareiškėjai skundą, nepašalinus teismo nurodytų trūkumų. Visgi apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka.

24. Pirma, nustatyta, kad Tarnyba atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą remiantis VTAĮ 12 straipsnio 14 dalimi ir 2 straipsnio 16 dalimi, t. y. kad pareiškėjos gyvenamoji vieta yra ne Europos Sąjungos valstybėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje. Taigi šiuo atveju, teismas turėjo pareigą spręsti ne paties vartotojos prašymo pagrįstumo klausimą, tačiau vertinti ar Tarnybos priimtas procedūrinis sprendimas atitiko reglamentuojamas teisės normas ir ar pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą. Antra, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašymo vertimas nėra pateiktas, tačiau nustatyta, kad pareiškėja yra užpildžiusi oficialioje Tarnybos internetinėje svetainėje pateiktą anglų kalba vartotojo prašymo formą / šabloną, o paties skundo tekstas ir faktinės aplinkybės buvo nurodytos valstybine lietuvių kalba. Valstybine lietuvių kalba prašymo forma / šablonas, kurio, pirmosios instancijos teismo teigimu, nepateikė pareiškėja, taip pat yra pateiktas minėtoje interneto svetainėje.

25. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vartojimo ginčuose teismai yra aktyvūs ir gina vartotojų teises, atsižvelgia į vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies poziciją, tam kad būtų apsaugotas viešasis interesas, o procesinės teisės normos negali būti taikomos pernelyg formaliai. Pareiškėja skundą teismui pateikė valstybine lietuvių kalba, aiškiai ir suprantamai nurodė skundo pagrindą ir dalyką. Taigi vartotojo prašymo šablono anglų kalba teismui kaip priedo pateikimas, kuomet paties prašymo esmė ir aplinkybės pateiktoje formoje nurodytos valstybine lietuvių kalba, o vartotojo prašymo forma valstybine lietuvių kalba teismui yra prieinama oficialioje Tarnybos internetinėje svetainėje, negali būti laikomas kaip esminis trūkumas trukdantis teismui nagrinėjamu atveju tinkamai išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Tarnybos atsisakymo nagrinėti vartotojo prašymą. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti skundo priedų trūkumai dėl nepateiktų vertimų į valstybinę lietuvių kalbą buvo nustatyti nepagrįstai.

26. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės formaliai aiškino procesinio dokumento trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytas pasekmes procesinį dokumentą (skundą) laikyti nepaduotu. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl to ji panaikinama ir, atsižvelgiant į tai, kad skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės (pareiškėjos) D. H. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartį ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.